infa.lt

Ar gali mums, suaugusiems, užaugti naujos nervinės ląstelės? Dėl šito dar yra šiokia tokia painiava, kadangi tai – gana nauja tyrimų sritis. Pavyzdžiui, kalbėdamasi su vienu iš mano kolegų, onkologu Robertu, aš išgirdau: „Sandrin, štai jums mįslė. Kai kuriems mano pacientams, žinantiems, kad jie jau pasveiko nuo vėžio, vis tiek randami depresijos simptomai“. Aš jam atsakiau: „Mano manymu, tai gana logiška. Vaistai, kuriuos duodate savo pacientams, užkerta kelią vėžinių ląstelių vystymuisi, bet gi, tu pat metu jie stabdo naujų neuronų gamybą smegenyse“. Robertas pažiūrėjo į mane, lyg būčiau ne pilno proto, ir pasakė: „Bet gi Sandrin, juk jie suaugę – suaugusiems naujos nervinės ląstelės jau nebesigamina“. Jo nuostabai atsakiau: „Iš tikro – gaminasi“. Tai fenomenas, kurį mes vadiname neurogeneze.

(Neurogenezė [neuronų generavimas])

Robertas nedirba neuromokslo srityje, o medicinos mokykloje jis nesimokė to, ką mes žinome dabar: suaugusios smegenys sugeba generuoti naujas nervų ląsteles. Taigi, Robertas, būdamas profesionalu, panoro ateiti į mano laboratoriją, kad geriau išstudijuotų šią temą. Aš surengiau jam ekskursiją po vieną įdomiausių neurogenezės požiūriu smegenų sričių – hipokampą. Tai pilka masė smegenų centre. Mes jau seniai žinome, kad jis svarbus mokymuisi, atminčiai, nuotaikai ir emocijoms. Bet visai neseniai mes sužinojome, kad tai – viena unikaliausių suaugusio žmogaus smegenų dalis, kur gali susidaryti nauji neuronai. Padarę hipokampo skerspjūvį ir padidinę vaizdą, mes pamatysime čia mėlynai pažymėtą naujai gimusį neuroną suaugusios pelės smegenyse. Kas liečia žmogaus smegenis – mano kolega iš Kalifornijos instituto Jonas Fryzen paskaičiavo, jog mes kas dieną hipokampe pagaminame 700 naujų neuronų. Tačiau sulaukus 50 metų mūsų visi nuo gimimo turėti neuronai pakeičiami į neuronus, susidariusius jau suaugusiame amžiuje.

video [anglų k.]:

Kodėl tie naujieji neuronai taip svarbūs ir kokia jų funkcija? Pirmiausia, mes žinome, kad jie reikalingi mokymuisi ir atminčiai. Eksperimentais įrodėme, kad jei blokuotume saugusių smegenų gebėjimą generuoti naujus neuronus hipokampe, tai bus užblokuotos atitinkamos atminties savybės. Tai ypač svarbu erdvės suvokimui – tam, kaip jūs, pavyzdžiui, orientuojatės mieste.

Mus dar daug reikia suprasti, o neuronai yra svarbūs ne tik pačiai atminčiai, tačiau ir jos kokybei. Jie padeda atminčiai veikti ilgiau, atskirti atskirti labai panašius prisiminimus, pavyzdžiui, rasti dviratį, kurį jūs kasdien paliekate toje pačioje stotyje, tačiau šiek tiek skirtingose vietose.

video [titrai rusų k.]:

Mano kolegai Robertui labiausiai įdomus buvo mūsų neurogenezės ir depresijos sąryšio tyrimas. Tirdami gyvūnų depresiją mes atradome, kad mūsų neurogenezė yra gerokai žemesnio lygio. Jei vartojame antidepresantus, tai didiname naujų neuronų gamybą ir mažiname depresijos simptomus, taip nustatydami aiškų ryšį tarp neurogenezės ir depresijos. Be to, blokuodami neurogenezę mes tuo pačiu sumažiname antidepresantų efektyvumą.

Tuomet Robertas sutiko, kad jo pacientai, nors ir visiškai pasveikę nuo vėžio, jaučia depresijos simptomus todėl, kad vaistai nuo vėžio trukdo naujų neuronų susidarymui. Todėl reikia šiek tiek laiko, kad atsirastų nauji neuronai ir atsistatytų jų normali veikla.

Taigi, kartu mes padarėme išvadą, jog turime pakankamai priežasčių nukreipti mūsų pastangas į neurogenezę, jei norime pagerinti atminties formavimąsi, nuotaiką ir netgi užbėgti už akių problemoms, kurias sukelia amžius ar stresas.

Todėl sekantis klausimas yra toks: ar galime mes valdyti neurogenezę? Atsakymas – taip. Tuojau atliksime nedidelį testą. Aš pateiksiu jums keletą veiksmų bei būsenų, o jūs turėsite pasakyti, ar jie mažina, ar didina neurogenezę. Pradėkime.

Mokymasis. Didina? Taip. Mokymasis stiprins naujų neuronų gamybą.

O kaip gi stresas? Taip, stresas mažina naujų neuronų susidarymą hipokampe.

Neišsimiegojimas? Žinoma, tai mažina neurogenezę.

Sekas? Oho! Taip, jūs teisūs, jis didina naujų neuronų gamybą. Tačiau, viskas turi būti subalansuota. Juk nenorime, kad per didelis sekso kiekis atvestų mus prie to, kad imtų trūkti miego?

Senėjimas? Neurogenezės tempas su amžiumi lėtėja, tačiau vis dar vyksta.

Ir pabaigai – ką manote apie bėgimą? Paliksiu tai spręsti jums patiems.

Tai vienas pirmųjų tyrimų, kurį atliko mano vadovas Rastis Geidžemas iš Solko instituto, kuris parodė, kad aplinka veikia neuronų gamybą. Čia matote pelės, kurios narve nebuvo rato, hipokampo dalį. Maži juodi taškeliai – tai būsimi naujai gimę neuronai. O štai kitoje vietoje matome hipokampą, pelės, kurios narve buvo ratas buvo. Galite pastebėti didelį kiekį juodų taškelių – būsimų neuronų.

Taigi, aktyvumas veikia neurogenezę, bet tai dar ne viskas. Tai, ką jūs valgote, taip pat veikia jūsų neuronų gamybą hipokampe. Jūsų dėmesiui pateikiu pavyzdinę dietą, susidedančią iš maistingų medžiagų, teigiamai veikiančių neuronų gamybą. Noriu į kai kurias jų atkreipti jūsų dėmesį: neurogenezė didėja sumažinus kalorijas 20-30 %. Trumpalaikis badavimas – laiko tarpo tarp maitinimosi didinimas – didina neurogenezę.

Flavanoidų vartojimas, kurių yra karčiajame šokolade ir mėlynėse, didina neurogenezę. Omega-3 riebiosios rūgštys, esančios žuvyse, tokiose kaip lašiša, spartina naujų neuronų susidarymą. O dieta, praturtinta riebalais, priešingai – neurogenezę veikia negatyviai. Etalonas – alkoholio vartojimas – silpnina neurogenezės procesą. Tačiau viskas nėra taip blogai: yra įrodyta [yra teigiama – vert past], jog rezveratrolis, esantis raudonajame vyne, padeda naujiems neuronams išlikti. Taigi, kai\jei kitą kartą imsite vartoti alkoholį, tai suteikite pirmenybę šiam „neurogeneziniam“ gėrimui [Nors geriau nevartokite jokio – aut past].

Ir pagaliau, leiskite man išskirti dar vieną punktą – jis yra šiek tiek neįprastas. Japonai įprastai atkreipia dėmesį į maisto tekstūrą. Jie įrodė, jog minkštas maistas silpnina neurogenezės procesą, ko negalime pasakyti apie maistą, reikalaujantį kramtymo ir trapų.

Visus šiuos duomenis, esančius ląstelių lygyje, mes gavome atlikdami bandymus su gyvūnais. Tačiau štai dieta buvo išbandyta su žmonėmis, ir mes įsitikinome, jog dieta veikia atmintį ir nuotaiką taip pat kaip ir neurogenezę. Tai yra, kalorijų mažinimas pagerina atminties galimybes, o dieta, turinti daug riebalų, padidina depresijos simptomus.

Ir priešingai: Omega-3 riebiosios rūgštys pagreitina neurogenezę ir padeda sumažinti depresijos sindromą. Todėl mes manome, kad dietos įtaka psichinei sveikatai, atminčiai ir nuotaikai iš tikro yra paaiškinama tuo, kaip ji veikia naujų neuronų gamybą hipokampe. Ir svarbu yra ne tik tai, ką jūs valgote, tačiau ir vartojamo maisto tekstūra, maitinimosi laikas ir jo kiekis. Mes, neurobiologai, besidomintys neurogeneze, norime labiau suprasti šių naujų neuronų funkciją ir tai, kaip galime paveikti jų išgyvenimą ir gamybą. Taipogi turime rasti būdą apsaugoti neurogenezės procesą, vykstantį Roberto pacientų galvose. O jums aš palieku patiems atsakomybę už jūsų asmeninę neurogenezę.

Ačiū.

Margaret Heffernan: Neįtikėtinas tyrimas, Sandrin. Kaip jau sakiau – tai pakeitė mano gyvenimą – dabar aš suvalgau labai daug mėlynių.

Sandrin Thuret: Labai gerai.

M. H.: Mane labiausiai domina bėgimo tema. Ar man reikia bėgioti? Ar pakanka aerobikos, kad aprūpinčiau smegenis deguonimi?Ar gali tai būti bet kokie aktyvūs veiksmai?

S. T.: Šiandien mes dar negalime tiksliai pasakyti, ar svarbus bėgimas pats savaime, tačiau manome, kad bet koks užsiėmimas, verčiantis kraują pakliūti į smegenis, turėtų veikti teigiamai.

M. H.: Tai man nėra būtina įsitaisyti ratą biure?

S. T.: Žinoma, ne.

M. H.: Koks palengvėjimas! Tai nuostabu. Sandrin Thuret, labai jums dėkoju.

S. T.:Ačiū jums, Margaret.

parengė: Darius Dimbelis