infa.lt

nuotr. Vikipedija

Vokietijos apeliacinis teismas atmetė Vitenbergo žydų bendruomenės atstovo Michaelio Duellmanno ieškinį pašalinti įžeidžiančią antisemitinę skulptūrą nuo vietinės viduramžių bažnyčios sienos. Kalba eina apie vadinamąją žydišką kiaulę arba „Judensau“ – bareljefą, vaizduojantį žydus, čiulpiančius paršavedės tešmenį, ir rabiną, žvelgiantį gyvuliui po uodega.

Skulptūra datuojama 1300 m. Ir, pasak Duelmano, „yra šmeižianti bei įžeidžianti žydų tautai“ ir vis dar „daranti siaubingą poveikį“. Aktyvistas reikalavo įpareigoti bažnyčios parapiją nuimti skulptūrą nuo sienos ir perduoti Martino Liuterio muziejui, kurio vienas iš įkūrėjų yra žinimas dėl savo antižydiškos kritikos ir kadaise pamokslavo Vitenbergo bažnyčioje.

Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo įrodyti Judensau išmontavimo būtinybės, nes „šiuolaikiniame kontekste skulptūra nėra šmeižiančio pobūdžio“.

Duellmannas teigė „Associated Press“, kad yra nusivylęs teismo sprendimu, tačiau džiaugėsi, kad jo ieškinys išprovokavo platų pasmerkimą protestantų bažnyčioje. Jis taip pat sakė, kad kreipsis į Vokietijos federalinį teismą ir, esant reikalui, yra pasirengęs perduoti bylą Europos žmogaus teisių teismui

Vittebergo bažnyčia, kuriai 1996 m. Buvo suteiktas UNESCO pasaulio paveldo objekto statusas, buvo atkurta devintojo dešimtmečio pradžioje, tada parapija nusprendė skulptūros iš smiltainio nenuimti ir tuo pačiu ją restauruoti.

1988 m. šalia sienos, ant kurios yra Judensau, pastatytas memorialas. Jis pasakoja apie žydų persekiojimą ir 6 milijonų žmonių nužudymą nacių vykdyto holokausto metu.

Praėjusių metų gegužę teismas jau buvo atmetęs Duellmanno ieškinį. Jis pateikė apeliaciją teigdamas, kad bažnyčios parapija už tai atsako teisine tvarka.

Bažnyčios pastorius Johannesas Blokas sako, kad yra „toje pačioje valtyje“ kaip ir ieškovas. Anot jo, jis taip pat „nesidžiaugia šiuo sunkiu palikimu“ ir laiko skulptūrą nepriimtinai įžeidžiančia.

Tačiau jis tvirtina, kad memorialo dėka skulptūra „nebekalba už save kaip atskiras kūrinys, o yra įmontuota į atminties kultūrą“. „Mes nenorime slėpti ar atšaukti istorijos, bet einame į susitaikymą su istorija ir per ją“, – sako dvasininkas.