infa.lt

youtube stop kadras

Jie bendrauja per socialinius tinklus, organizuoja grupes, siekdami stebėti kaimyninių teritorijų saugumą ir sekti nusikaltėlius internete, rašo euronews.

Kas yra tie budrūs piliečiai, atliekantys policijos darbą?

… Patrikas ir Klivlandas, Londono priemiesčio gyventojai, stebi savo kompiuterio ekraną. Jų dėmesio centre yra 10–19 metų vaikų ir paauglių pranešimų srautas. Jaunuoliai atstovauja vaikų saugos asociacijai. „Prieš aštuonias dienas sukūrėme tokį interneto masalą ir pradėjome naršyti socialiniuose tinkluose per fiktyvų profilį“, – sako Patrickas Phippsas. „Mes apsimetame 12 metų mergaite.

Mes prisijungėme prie tinklo, su mumis greitai susisiekė „interesantas” ir prasidėjo pokalbis. netrukus persikėlęs į seksualinę plotmę“.

Kaip ir tūkstančiai kitų Didžiosios Britanijos piliečių, mūsų pašnekovai yra savanoriški pedofilų medžiotojai. Patrikas sako: „Mes susirašinėjime nurodėme” mergaitės „amžių, šis vaikinas, mūsų pašnekovas, atrašė, kad jam tas nerūpi. Jis paliko savo telefono numerį kontaktui „WhatsApp“ ir labai greitai susisiekė, kad galėtų pradėtų kalbą apie seksą.

Tada jis tiesiogiai pasiūlė užsiimti seksu, atsiuntė šokiruojančias nuotraukas – visiškai nuogas vyras, atskiros intymių kūno dalių nuotraukos“.

Tokie savanoriški patruliavimai gatvėse ar internete aktyviai stiprėja Šiaurės Europoje – praktika, kuri čia atkeliavo iš JAV.

Apsišaukėliai policininkai, kaip jie vadina save, apjungia pajėgas Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Anglijoje – iš viso jų yra apie 3 mln. Paprastai savanoriai dirba grupėse, eina budėti porą kartų per savaitę.

Stebėtojai pažymi, kad jų pastangos iš tiesų lemia piktavalių sulaikymą, kartu keliant nekaltumo prezumpcijos klausimą.

Absoliučiai nemokami patruliai tapo svarbiu viešosios tvarkos sistemos elementu daugelyje Europos šalių, kur išlaidų visuomenės saugumui nepakanka. Viena valstybė budriems piliečiams suteikė dar daugiau valdžios: Anglijoje jie gali ne tik palaikyti tvarką, bet ir patys atlikti tyrimus.

Patrikas ir Klivlandas tęsia medžioklę. „Mes žinome įtariamo pedofilo vardą, gimimo metus. Mes žinome, kas yra jo žmona, ką jis daro. Matote, – jo telefono numeris, adresas. Dabar mes eisime pas jį į namus. Jis jau turėtų būti grįžęs iš darbo. Žinoma, vyras nežino kad mes esame šalia“.

Patrikas ir Klivlandas nėra teisėsaugos pareigūnai, tačiau jie ketina sulaikyti įtariamą pedofilą. Vėliau paaiškėja, kad jis negrįš namo …

Priešakyje – 8 persekiojimo dienos, pasekoje Patrikas ir Klivlandas sugebėjo sulaikyti tą, kuris buvo suviliotas interneto spąstuose. Netikėtai gatvėje užkluptas vyras neigia nesveiką susidomėjimą vaikais.

Patrikas ir jo draugas cituoja jo paties žinutes, vyksta tiesioginė transliacija„Facebook“ (ekspertai teigia, kad menamo nusikaltėlio vardo atskleidimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui).

Teisiškai dviejų draugų veiksmai yra pateisinami dėka varianto „Civilinis areštas“. Tai leidžia visiems Anglijos gyventojams sulaikyti nusikaltimus padariusius ar ketinančius padaryti nusikaltimą žmones.

Patrikas iškviečia policiją. „Mums prireikė 8 dienų, kol sugavome šį vaikiną. Tai policijai būtų užtrukę kelias savaites”, – pažymi jis. Ir priduria: „Mūsų tikslas yra priversti jį bijoti visą likusį gyvenimą“.

Patrikas Frippsas perdavė valdžios institucijoms per 600 įtariamų seksualinių nusikaltėlių.

O ką pati policija galvoja apie tai?

Kembridžo teisėsaugos pareigūnas Danas Vaizovičius sureaguoja visiškai netikėtai:

„Šios pedofilų medžiotojų grupės dažniau pridaro mums problemų nei jas išsprendžia. Kartais jos imasi nelegalių veiksmų – sumuša žmones, slepia įrodymus, užsiima šantažu.”