infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Mantas Adomėnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Ingrida Šimonytė ir Vytautas Bakas šiandien Seime įregistravo rezoliuciją dėl Lietuvos ir Kinijos santykių ateities.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į Kinijos viduje ir išorėje dėl šios valstybės vykdomos politikos kylančias grėsmes. Seimo nariai atkreipia dėmesį į tai,  kad 2019 m. gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjanti Kinijos Liaudies Respublikos įtaka ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai.

L. Kasčiūnas sako, kad viena svarbiausių grėsmių Lietuvai – Kinijos Liaudies Respublikos kuriamos naujos kartos informacinės sistemos ir technologijos įsitvirtinimas pasaulinėje rinkoje, taip  suteikiant priėjimą prie kritinės infrastruktūros. Todėl Kinijos Liaudies Respublika turi visas galimybes naudotis savo technologijų kompanijomis ir jų pajėgumais plėsti savo žvalgybinius pajėgumus bei nelegaliai rinkti informaciją trečiose valstybėse.

„Reikia nepamiršti, kad įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra išreiškusios susirūpinimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus. Todėl mes savo rezoliucijoje prašome užtikrinti, kad diegiant naujos kartos 5G ryšį Lietuvoje, tiekėjų patikimumas negalėtų kelti jokių abejonių ir atitiktų transatlantinius saugumo kriterijus“, – sako L. Kasčiūnas.

M. Adomėno teigimu, Kinija nesilaiko jokių žmogaus ir tarptautinių teisių. Kinija didina įtampą Pietryčių Azijos regione, plečia savo karines bazes ginčijamose teritorijose Pietų Kinijos jūroje. Taip pat Kinija šalyje įdiegė visuotinę sekimo sistemą ir neteisėtai renka biometrinius savo šalies gyventojų duomenis.

„Rezoliucijoje atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuva ir toliau gali laikytis „vienos Kinijos“ koncepcijos, tačiau negali ignoruoti žmogaus teisių pažeidimų ir būti abejinga spaudimui, kurį patiria įvairios kultūrinės ir religinės bendruomenės. Tolesnis bendradarbiavimas su Kinijos Liaudies Respublika turi būti grindžiamas tarptautine teise, Lietuvos daugiašaliu veikimu ir pozicijų derinimu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir išankstinėmis sąlygomis dėl žmogaus teisių ir laisvių laikymosi.

Todėl savo rezoliucija taip pat raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę iš naujo apsvarstyti Lietuvos Respublikos dalyvavimo „17+1“ formate tikslingumą, įvertinant tai, kad šis projektas nekonsoliduoja Europos Sąjungos, nestiprina valstybių narių ekonominės ir politinės vienybės”, – komentavo M. Adomėnas.