infa.lt

„Persekiojimas, grasinimai, bauginimai: internetinis stalkingas kelia susirūpinimą vis didesniam skaičiui žmonių. Sunku nuo to apsiginti”, – rašo vokiečių leidinys „Die Zeit”.

„Pradžioje ateidavo SMS žinutės, – sako žurnalistė Judith E. Innerhofer. – Kiekvieną dieną į Monikos Vogrolly mobilųjį telefoną ateidavo penkios ar dešimt žinučių, taip pat ji sulaukdavo keleto skambučių.

Nuo tam tikro momento SMS pradėjo ateiti šimtais: ryte, vidurdienį, vakare, naktį. „Tikiuosi, kad jūs šį vakarą numirsite sapne.“, – skaitydavo M. Vogrolly. Vis dažniau kitame laido gale ji išgirsdavo moters grasinimą: jei Vogrolly nepaskambins, ji nusižudys ir dėl to apkaltins ją. ”

52 metų amžiaus Monika Vogrolly, rašytoja iš Austrijos, šiandien dirba psichoterapeute. Po to, kai ji atidarė savo kanalą „YouTube“, grasinimai ir įžeidimai ėmė ateiti ir ten.

Pastaruosius kelis mėnesius Monikos Vogrolly gyvenimas tapo ramesnis, nes jos stalkerė yra areštuotas. Ji buvo nuteista pagal taip vadinamą kovos su stalkingu įstatymą, priimtą Austrijoje 2006 metais. 2016 metais į nusikaltimo sudėtį buvo pridėtas ir taip vadinamas kibermobingas.

„Skirtumas tarp jų pirmiausia yra trukmėje: jei kas nors internete ar mokyklų grupinių pokalbių kanaluose išplatina pakeistą ar intymią kito žmogaus fotografiją, jie gali pateikti skundą teisėsaugos institucijoms dėl interneto mobingo.

Stalkingas nustatomas tada, kai psichologinis teroras vykdomas įkyriai ir atkakliai ilgą laiką “, – paaiškinama publikacijoje.

Praėjusiais metais Austrijos teisėsaugos institucijoms buvo pateikta apie 300 pareiškimų dėl kibernetinio mobingo ir daugiau nei 1,7 tūkst. – dėl stalkingo. Kiek pareiškimų susiję su persekiojimu skaitmeninių technologijų pagalba – nežinoma.

2010 m. Austrijoje atliktas tyrimas parodė, kad „vienas iš penkių respondentų yra patyręs mobingą pokalbių kanaluose, el. laiškais, SMS žinutėmis, taip pat mobingą, vykdomą platinant turinį internete“.

„Pavyzdžiui, kartu su pastaraisiais metais didėjančia skaitmenizacija, išplėtotos ir keršto formos internete“, – pranešime teigė Kremso Dunojaus universiteto elektroninių nusikaltimų ekspertė Edith Huber.

„Psichologiniu teroru užsiima, pavyzdžiui, buvę partneriai po išsiskyrimo, buvę darbuotojai, diskredituojantys, šantažuojantys ir darantys žalą kompanijoms, dėka slaptažodžių žinojimo, o taip pat nepažįstamieji. Kiberstalkingas tapo gerokai agresyvesnis.“, – sako Huber.

Pasak tyrėjos, stalkingo metodai keičiasi kartu su technologijomis. Taigi vis daugiau psichologinio teroro vykdoma naudojant vadinamąsias išmaniąsias namų technologijas. Pavyzdžiui, su žaliuzių, šildymo, signalizacijos, kurias galima valdyti išmaniuoju telefonu, pagalba – tuo neteisėtas naudojasi buvę partneriai, priverstas palikti būstą po išsiskyrimo “.

Monika Vogrolly dvejus metus gyveno baimėje. Po to, kai ji pirmą kartą susisiekė su policija, pristatydama departamentui storą aplanką su elektroninių laiškų ekrano kopijomis ir tinkle esančiais stalkerių pranešimais, skambučių ir žinučių sąrašu, jai grasinusi moteris buvo nuteista lygtine laisvės atėmimo bausme.

Tačiau tada stalkerė toliau terorizavo M. Vogrolly, perėjusi į jos pažįstamų ir artimųjų ratą: socialiniuose tinkluose sukūrė netikrus jos artimųjų profilius, o kolegos sulaukė keistų skambučių.

Praėjusių metų gruodžio 31 dieną, likus penkioms minutėms iki vidurnakčio, moteris gavo garso pranešimą: „Aš nusižudysiu“.

Tačiau košmaras M. Vogrolly gyvenime nesibaigė net ir po antrojo stalkerės nuteisimo. Stalkerė buvo areštuota tik po trečiojo nuosprendžio.

Anot Vogrolly advokato H. Kristandlio, tokių bylų problema yra ta, kad norint įrodyti nusikaltimą reikia nustatyti IP adresus, o iki teismo proceso pradžios pas interneto teikėjus dažnai jau trūksta reikiamų duomenų.

Šiandien Monika Vogrolly atvirai pasakoja savo istoriją ir kartu su teisininku rašo knygą, kurios tema yra patarimai žmonėms, nukentėjusiems nuo kibernetinio stalkingo, rašo „Die Zeit“.