infa.lt

2015-ais pradėjau analizuoti infliaciją, kiek reali ta, kurią mums pateikia valdžia.

2015 – https://infa.lt/11442/valdzios-skaiciuojama-infliacija-ar-realu/
2016 – https://infa.lt/11446/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2016/
2017 – https://infa.lt/19738/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2017/

Tesiu šią temą už 2018-us metus apie savo asmeninį prekių ir paslaugų krepšelį. Jo infliacijos apskaičiavimo metodiką esu pateikęs ankstesniuose straipsniuose. Ji yra apytikslė, neoficiali, tačiau, mano manymu, pakankamai teisinga. Ji gali būti pritaikyta kiekvienam norinčiam apskaičiuoti savo asmeninio vartojimo prekių krepšelio infliacijai.

Dalinuosi rezultatais, kaip keitėsi infliacija 2018-ais lyginant su 2017-ais.

Mano prekių krepšelį, kurio kainų pokytį 2018-ais stebėjau ir lyginau su 2017-ųjų krepšeliu, sudarė 75 skirtingos prekės ir paslaugos.

(Valdžia, beje, skaičiuoja apie tūkstantį prekių ir paslaugų. Kas iš jūsų tiek skirtingų prekių ir paslaugų perkate?)

Į krepšelį įėjo tokie maisto produktai, kaip duona, konkretūs vaisiai ir daržovės, higienos prekės, kaip šampūnas, skutimosi reikmenys, komunalinės išlaidos, kaip vanduo, elektra, dujos, išlaidos automobilio kurui ir kt.

Per 2018 metus, lyginant su 2017-ais, 40 pozicijų brango, 31 pigo, 4 kaina liko ta pati.

Tas pats mano asmeninis konkrečių prekių krepšelis, norint jį visą supirkti perkant po vieną prekę ar paslaugą, tapo brangesnis 0,5 proc.

2018-us lyginant su 2017-ais. Lietuvos banko pateikiama infliacija už 2018-us yra 1,8 proc (https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai).

Super. Šiemet mano asmeninio prekių krepšelio infliacija netgi mažesnė nei valdžios apskaičiuotoji. Gal tikrai gyvenimas gerėja ir aiškinantys, kad viskas brangsta yra neteisūs?

O bet tačiau.

nuotr: armstrongeconomics.com

Noriu papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad pirkdamas prekes ir paslaugas, kiek įmanoma planuodavau pirkimus iš anksto, taikydamasis prie sezoninių ir kitų nuolaidų ir daugelis mano pirktų prekių ir paslaugų buvo su nuolaidomis, siekiančiomis mažiausiai keletą procentų. Ir tai turėjo reikšmingą įtaką mano prekių krepšeliui. Didesnė dalis iš atpigusių 2018-ais, lyginant su 2017-ais, prekių, yra būtent akcijų ir išpardavimų metu pirktos prekės.

Tačiau daugumos jų kaina, net ir po nuolaidų, likusi didesnė nei pvz., 2015-ais ar 2016-ais…

Jei to būčiau nedaręs ir viską pirkęs už reguliarias, ne akcijines kainas, mano asmeninė infliacija būtų buvusi didesnė. Šiemet jau tiksliai nebevertinau kiek, apytiksliai greičiausiai 5 ir daugiau procentų didesnė lyginant su pernykšte.

Dar vienas dalykas, ko valdžia nepateikia, tai akumuliacinė infliacija, pvz., kokia infliacija nuo 2014-ųjų iki 2018-ųjų? Tai nėra paprasta infliacijų suma, ji apskaičiuojama pagal kiek sudėtingesnę formulę.

Suskaičiavęs akumuliacinę infliaciją, kaip atskaitos tašką imdamas 2014-us metus gaunu, kad pagal valdžios duomenis už 2014-2018 yra +5,56 proc., t.y., kainų lygis tik per tiek pakilo nuo buvusio 2014-ais.

Tačiau paskaičiavęs savo krepšelio akumuliacinę infliaciją gaunu +22,03 proc. tame pačiame 2014-2018 metų intervale.

Tai reiškia, kad 2018 metų kainų lygis padidėjęs 22,03 proc., lyginant su 2014 metų kainų lygiu. Tai ar tikrai niekas nepabrango? Beje, Iš akumuliacinio infliacijos skaičiavimo matyti, kad didžiausias kainų kilimas vyko būtent 2015-ais, euro įvedimo metais. 2016-2018 kilimas buvo nežymus lyginant su 2015.

Kalbant iš kitos pusės, vietoje to euro, kurį įsivedėme 2015 metų sausio 1 d., mano paskaičiavimais, 2018 metų gruodžio 31 dieną teliko 0,82 eurocentų. Su tuo visus ir sveikinu. Darbą tesiu ir toliau, tikiuosi, po metų vėl galėsiu pateikti rezultatus už 2019 metus.

Mindaugas Vilkis