2015-ais pradėjau analizuoti infliaciją, kiek reali ta, kurią mums pateikia valdžia.
2015 → https://infa.lt/11442/valdzios-skaiciuojama-infliacija-ar-realu/
2016 → https://infa.lt/11446/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2016/
Tesiu šią temą už 2017-us metus apie savo asmeninį prekių ir paslaugų krepšelį. Jo infliacijos apskaičiavimo metodiką esu pateikęs ankstesniuose straipsniuose. Ji yra apytikslė, neoficiali, tačiau mano manymu pakankamai teisinga. Dalinuosi rezultatais, kaip keitėsi infliacija 2017-us lyginant su 2016-ais.
Mano prekių krepšelį, kurio kainų pokytį 2017-ais stebėjau ir lyginau su 2016-ųjų krepšeliu, sudarė 79 skirtingų prekių ir paslaugų. Kai valdžia skaičiuoja apie tūkstantį prekių ir paslaugų. Kas iš jūsų tiek skirtingų prekių ir paslaugų perkate? Į krepšelį įėjo maisto produktai, kaip duona, konkretūs vaisiai ir daržovės, higienos prekės, kaip šampūnas, skutimosi reikmenys, komunalinės išlaidos,kaip vanduo, elektra, dujos, išlaidos automobilio kurui ir kt.
Per 2017 metus 40 pozicijų brango, 33 pigo, 6 kaina liko ta pati. Tas pats mano asmeninis konkrečių prekių krepšelis, norint jį visą supirkti perkant po vieną prekę ar paslaugą, tapo brangesnis 3,80 proc., 2017-us lyginant su 2016-ais. Lietuvos banko pateikiama infliacija už 2017-us yra 3,8 proc (https://www.lb.lt/lt/eap-naujausi-ekonominiai-rodikliai).
Super. Fantastika. Šiemet mano asmeninė infliacija ir valdžios apskaičiuotoji sutapo.
Noriu papildomai atkreipti dėmesį, kad pirkdamas prekes ir paslaugas kiek įmanoma stengdavausi planuoti pirkimus iš anksto, taikytis prie sezoninių ir kitų nuolaidų ir daugelis mano pirktų prekių ir paslaugų buvo su nuolaidomis. Jei to būčiau nedaręs ir viską pirkęs už reguliarias, ne akcijines kainas, mano asmeninė infliacija būtų buvusi didesnė, 4,18-4,94 proc. ribose.
Dar vienas dalykas, ko valdžia nepateikia, tai akumuliacinė infliacija, pvz., kokia infliacija nuo 2014-ųjų iki 2016-ųjų? Tai nėra paprasta infliacijų suma, ji apskaičiuojama pagal kiek sudėtingesnę formulę.
Suskaičiavęs akumuliacinę infliaciją, kaip atskaitos tašką imdamas 2014-us metus gaunu, kad pagal valdžios duomenis už 2014-2017 yra +3,69 proc., t.y., kainų lygis tik per tiek pakilo nuo buvusio 2014-ais.
Tačiau paskaičiavęs savo krepšelio akumuliacinę infliaciją gaunu +21,42 proc. tame pačiame 2014-2017 metų intervale, kas reiškia, kad 2017 metų kainų lygis padidėjęs 21,42 proc., lyginant su 2014 metų kainų lygiu.
Kalbant iš kitos pusės, vietoje vieno euro, kurį įsivedėme 2015 metų sausio 1 d., mano paskaičiavimais, 2017 metų gruodžio 31 dieną teliko 0,82 eurocentų. Su tuo visus ir sveikinu.
Darbą tesiu ir toliau, tikiuosi, po metų vėl galėsiu pateikti rezultatus už 2018 metus.
Mindaugas Vilkis
P.S. Kainos tikrai nepakilo…
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis