infa.lt

„Atrodytų, jog Žemės magnetinis laukas yra pastovus. Iš tiesų, jis kinta taip greitai, jog mokslininkai yra priversti veikti nedelsiant“, – rašo vokiečių leidinys Der Tagesspiegel.

„Sausio 30 dieną, JAV ir Britanijos geofizikai suplanavo padaryti neįprastą ir svarbų visam pasauliui žingsnį: jie prieš laiką atnaujins magnetinį Pasaulio modelį (World Magnetic Model). Jeigu jie to nepadarytų, – pilotai, laivų kapitonai ir net Google Maps naudotojai pasimestų, kai staiga sutriktų jų GPS sistema“, – paaiškina leidinys.

„Žemės magnetinis laukas, – pažymi straipsnio autorius, – svarbus visoms gyvoms būtybėms. Jis gina nuo mirtino kosmoso spinduliavimo. Kai kuriems gyvūnams magnetinis laukas yra orientacinis mechanizmas aplinkoje – nuo to laiko, kai žmonija išrado kompasą, tokią naudą jis suteikia ir mums, žmonėms“.

Tuo pačiu, tęsia autorius, magnetinio lauko jėgos linijų tinklas, juosiantis Žemę, visai nesimetriškas. Magnetiniai poliai nėra išsidėstę griežtai vienas priešais kitą ir juda jie taip pat nevienodai.

„Tai dinaminė sistema su daugeliu nukrypimų, kurioje vieni judesiai nuolat keičiasi atsakomaisiais judesiais. Kraštutiniais atvejais gali vykti net magnetinio lauko inversija: šiaurinis magnetinis polius tampa pietiniu ir atvirkščiai. Vidutiniškai, inversija vyksta kas 250 tūkstančių metų. Paskutinis Žemės polių apsikeitimas vyko jau prieš 780 tūkstančių metų , tai yra, panašu, kad sekančios inversijos laikas bus pavėluotas“, – rašoma straipsnyje.

Grafikas: NATURE/TSP/BÖTTCHER

„Galimai, to pranašu yra veržlus Šiaurinio magnetinio poliaus vietos keitimasis. Jeigu XX amžiaus eigoje jis nukrypdavo 10-15 km per metus, tai nuo 1990-ųjų jis pagreitino savo judėjimą iki daugiau nei 50 km per metus. Kai kurie mokslininkai mano, jog tokio Šiaurės poliaus judėjimo pagreitėjimo priežastis susijusi su horizontaliu 400 km pločio išsilydžiusios geležies srautu, aptiktu prieš du metus 3 tūkstančių kilometrų gylyje po Kanada ir Rusija, ir judančiu 40 km per metus greičiu Europos kryptimi.

Tai – pastebi leidinys, – tris kartus greičiau, nei įprastas skystos medžiagos judėjimo greitis išoriniame Žemės branduolyje“.

„Teoriškai polius bet kuriuo metu gali pakeisti savo judėjimo kryptį, kaip tai ne kartą vyko XIX amžiuje, sako Achim Morschhauser, Vokietijos Potsdamo Žemės tyrimo centro mokslinis bendradarbis. – Tame ir slypi problema: mes pernelyg mažai žinome apie konvencinius srautus Žemės branduolyje, kad galėtume numatyti tokius efektus“.

„Apie vidinę Žemės sandarą mokslas šiandien žino mažiau, nei apie Saulę, – neprognozuojami gali būti ir taip vadinami geomagnetiniai impulsai, palyginus netikėti pakitimai Žemės branduolio cirkuliacijoje (…) Jau beveik 200 metų mes žinome, jog virš Pietų Atlanto, įskaitant Pietų Ameriką ir Pietų Afriką, stebimas ypač silpnas magnetinis laukas.

Ekspertai šį reiškinį vadina Pietų Atlanto magnetine anomalija. Ji taip pat, kaip ir Šiaurinio magnetinio poliaus nuokrypio pagreitėjimas gali būti geomagnetinės inversijos pranašu. Tačiau tai nėra būtina įvykių eiga – dažnai po panašių susilpnėjimo fazių magnetinis laukas vėl atsistato“

Kaip bebūtų, tokie efektai priveda prie to, jog geofizikai yra priversti iš anksto aktualizuoti Pasaulio magnetinį modelį. „Kitu atveju – reziumuoja Der Tagesspiegel, – paklaidos navigacijoje taps tokios žymios, jog pilotas iš JAV transatlantinio skrydžio metu pagal lėktuvo kompaso kursą vietoje Berlyno gali nusileisti Luckenwalde“.