infa.lt

Rolandas Paksas. Lukiškių aikštė laukia paminklo Vytautui Landsbergiui

INFA.LT
2019.01.18 17:41

Rolandas Paksas

Iš atsitiktinai nugirsto pokalbio:

Klausimas. Kada bus pertvarkyta Lukiškių aikštė?

Atsakymas. Kai bus priimtas sprendimas ten įamžinti Vytautą Landsbergį…

Šiek tiek keistai ir nejaukiai turėjo pasijusti ne vienas, kai Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – istorinėje Kovo 11-osios akto salėje susirinkę minėjimo dalyviai ėmė skanduoti „gėda, gėda!“, po to, kai vienas iš septynių Laisvės premija apdovanotų partizanų pasipiktino, jog Lukiškių aikštėje, Vilniuje, iki šiol nėra paminklo Vyčiui. Daugelis galėjo likti taip ir nesupratę, kam konkrečiai yra skirta ši spontaniškai atgimusi „istorinė skanduotė“, išskyrus keletą „istorinių figūrų“ ir dabartinį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris viename iš mitingų yra prisipažinęs, jog „nuolat jaučia gėdą“.

Šių metų Laisvės premija apdovanotų partizanų bendraminčiams plojimais pritarė ir 2016 metų Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis, kuriam senųjų „megztųjų berečių“ būrelio stiliumi atgijęs, kažkada itin plačiai taikytas politinių priešų pasmerkimo būdas tikriausiai turėjo sukelti pliūpsnį malonių atsiminimų. Netikėtai istorinėje salėje „prisikėlęs“ reliktas nejučia buvo skirtas ir tiems, kurie nėra padarę nieko tokio, kas būtų verta viešo pasmerkimo ir tiems, kurie iki šiol nėra supratę, kas ir kaip turi būti padaryta su sostinės Lukiškių aikšte.

Šūkį „gėda, gėda!“ šiandien galima drąsiai pavadinti devintojo dešimtmečio politinės kovos su komunistine stagnacija ir tarpstančiais vidaus priešais simboliniu ginklu.

Netikėtai suskambusi „gėda“ šį kartą suvienijo visus tuo metu buvusius Seimo salėje. Jie solidariai skandavo, nebyliai pritariant Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir faktiniam valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui, kurie nieku gyvu nenorėtų būti tiesiogiai siejami su tuo, ką sakė partizanas iš istorinės tribūnos.

Iš tiesų šiandien nebūtų lengva nedviprasmiškai įvardinti, kam labiau turėtų būti „gėda“ dėl Lukiškių aikštėje nepastatyto paminklo Vyčiui. Incidentas Laisvės premijos įteikimo akivaizdoje tėra tik menkas atspindys, to, kaip ciniškai perkeliama politinė atsakomybė ir šiurkščiai yra bandoma perrašyti bei suklastoti naujausių laikų Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo istorijos tarpsnį. Partizano balsas, galima sakyti, buvo tik dar vienas balsas tyruose, kuris pabandė prisibelsti į dabartinių laikų politinio elito širdis.

Šiandien niekas nenorėtų prisiimti atsakomybės už tai, kas yra atsitikę su Lietuvos valstybingumo raida per du pastaruosius dešimtmečius. Neverta net klausti, kur ir kieno pastangomis yra „ištirpę“ 4 tūkstančiai 1991 metų rudenį veikusių KGB Lietuvos padalinio agentų ir kur yra „pradingę“ apie 30 tūkstančių slaptųjų bendradarbių archyvinių bylų ir daugelio kitų dalykų: savanorių maišto, bankų griūties, paminklų sprogdinimų, politinių susidorojimų ir t.t.

Vertinti faktinio valstybės vadovo istorinio vaidmens neigiama prasme – nevalia. Tai žmogus, turintis išskirtinę privilegiją pats rašyti savo istoriją, siekiantis įsiamžinti bet kokia kaina, tapti istorine asmenybe, kurio akivaizdoje „megztųjų berečių“ taikiniu gali būti paverstas kiekvienas išdrįsęs jam pasipriešinti.

Kita vertus, nėra jokios abejonės, kad „gėda“ niekada nebus skirta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovybei, kuri yra padariusi viską, kad Vytauto Landsbergio išskirtinam istorinio vaidmens įamžinimui būtų paskirtas naujas Valstybingumo centras. Visagalis laikas ištrina iš žmonių atminties daugelį dalykų, tačiau savo istorinės misijos niekada neapleidžiantis Vytautas Landsbergis šiandien kuria savo istorinį naratyvą, kuriam nelemta būti ištrintam.

Atsitiktinai užėjus į Valstybingumo centrą, pirmiausia į akis krenta didžiulis Jono Jablonskio biustas ir užrašas „Vytauto Landsbergio biblioteka“, kurioje patalpinti profesoriaus Vytauto Landsbergio ir Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos knygos, periodika, natos ir kita. Be jokios abejonės, šiame Valstybingumo centre nerasite knygos „Dinastija“, dokumentų faksimilių ir nuotraukų, liudijančių kontraversišką Vytauto Landsbergio politinį profilį, tačiau besidominčiam valstybingumo istorija turėtų pakakti profesoriaus paruoštos atvirukų parodos ir asmeninių sveikinimų kolekcijos.

Šiame nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos centre vargu aptiksite „Mažeikių naftos“ „privatizavimo“ istorinius dokumentus, proceso dalyvių nuotraukas, autentiškus liudijimus ar dienoraščius. Šiai naujausių laikų Lietuvos valstybingumo tarpsnio aferai tikrai nėra vietos šiame centre.

Valstybingumo centre įkurdinta Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka tarsi užima vietą ir įkūnija „pasirūpinimą“, kad istorinė misija turėtų tik tokias spalvas ir atspalvius, kuriuos mėgsta ir priima šis žmogus.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 488

Žymos:

komentarai 2

  1. Vydas Lietuvis    -  2019-01-18, 21:14

    „Vertinti faktinio valstybės vadovo istorinio vaidmens neigiama prasme – nevalia. Tai žmogus, turintis išskirtinę privilegiją pats rašyti savo istoriją, siekiantis įsiamžinti bet kokia kaina, tapti istorine asmenybe, kurio akivaizdoje „megztųjų berečių“ taikiniu gali būti paverstas kiekvienas išdrįsęs jam pasipriešinti.“
    Taip, gerai įvertinai gerbiamas Rolandai, tik jokiu būdu negaliu sutikti su vienu apibūdinimu, kad „Tai žmogus“! NE, tai ne žmogus, tai ZOMBIS – MUTANTAS, kuriam nieko švento nėra! Tai to IŠGAMOS pastangomis daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti Tėvynę, Lietuva prarado Valstybingumą, sugriauta pramonė ir ūkis, Lietuva jau taip apvogta ir prasiskolinta, kad ekonomiškai atsigauti nėra jau jokių perspektyvų… Kada gi pagaliau tai supras Tauta?

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Iš Kauno    -  2019-01-18, 22:17

    Jei jau Lansbergiui būtų pastatytas paminklas (tikiuosi pomirtinis), tai dinastija turėtų pasirūpinti jo nuolatine apsauga :))) Tata tiek prisidirbo per gyvenimą, kad tiek gyvą, tiek mirusį turės kas nors pastoviai saugoti..

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...