infa.lt

nuotrauka: infa.lt

Biologai atsekė kelią, kuris „domino efekto“ dėka sukelia molekulinius pasikeitimus smegenyse, provokuojančius potraukį alkoholiui. Jis paliečia atminties formavimą – dėl to ir kyla potraukis spiritiniams gėrimams. Ir yra aiški norma, kuri padidina riziką.

Pagrindinė problema gydant alkoholinę priklausomybę – aukštas rizikos laipsnis „nutrūkti“ vėl Mokslininkų iš JAV tyrimai įrodė, jog alkoholis įtakoja prisiminimų formavimo procesą. Jis keičia baltymų neuronuose sintezę, kurie ateityje ir sukuria potraukį išgerti, pranešama Brauno universiteto tinklapyje.

Viso keletas gėrimų per vakarą pakeis prisiminimus fundamentaliame molekuliniame lygmenyje, pabrėžia mokslininkai.

Eksperimentai buvo vykdomi su musėmis, kadangi jų molekuliniai atminties signalai daugeliu aspektų panašūs į žmogaus. Vienu iš baltymų, atsakingu už musių potraukį alkoholiui, tapo Notch. Mokslininkų nuomone, jis yra pirmasis signaliniame kelyje, veikiančiame domino principu. Po to alkoholis paveikia dopamino receptorių D2, kuris, kaip jau buvo įrodyta, yra atsakingas už malonių ir nemalonių prisiminimų formavimą.

Rezutate alkoholis daro įtaką visam keliui, konstruodamas potraukį alkoholiniams gėrimams.

Jeigu šis procesas pas muses analogiškas kaip pas žmogų, tai vienos vyno taurės pakanka jam aktyvuoti valandai laiko. Trys taurės su valandos pertrauka tarp jų formuoja potraukį parai“, – paaiškina mokslininkas John McGeary.

Neseniai aptiktas ir kitas molekulinis kelias, atpalaiduojantis dopaminą po alkoholio patekimo į organizmą. Mokslininkai iš Ilinojaus universiteto tvirtina, jog jį paveikus smegenys gali nustoti priimti alkoholį kaip malonumo ir atsipalaidavimo šaltinį.

Komanda iš Brauno universiteto toliau tęs tyrimus, kad išsiaiškintų narkotikų ir kitų kvaišalų smegenims įtaką analogiškiems molekuliniams keliams.