infa.lt

Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

11 gruodžio
20:00 2018

Ilona Ugintė

Augau kukliai gyvenančioje šeimoje.

Tėvai niekada nebuvo pertekę pinigais. Jie vertėsi per galvą, kad būtume su broliu sočiai pavalgydinti ir aprengti. Tikrai neturėjome madingiausių rūbų ir negalėjome sau leisti visko, ko užsigeisdavo širdis. Tikriausiai todėl ir negeidėme, nereikalavome, tik tyliai pasvajodavome.

Matydavome, kaip tėvai džiaugiasi pagaliau sutaupę mums ką tik atsiradusiems garintiems džinsams ar turkiškiems megztukams. Ir mokėmės taupyti. Buvau septynerių, kai tėvai pakeldavo ketvirtą ryto  ir važiuodavome į mūsų ūkį rinkti braškių. Būdama tokio amžiaus aš jau prekiavau turguje.

Tėvas su broliu nešiodavo dėžes su braškėmis, o mes su mama prekiaudavome. Patikėkite, aš tikrai sunkiai keldavausi paryčiais. Smurtas? Prievarta? Nenusišnekėkite! Tai buvo pati geriausia gyvenimo mokykla. Esu už šią patirtį be galo dėkinga, nes būtent todėl esu dabar tas užsispyręs, kantrus ir ryžtingas žmogus. Ir taip, tik tėvai išmokė mane darbštumo.

Augant buvo visko. Su broliu pešdavomės taip, jog kaimynai sulėkdavo žiūrėti, ar mes neužmušėme vienas kito. Brolis buvo provokatorius, o aš klyksnė. Kaip mano tėvai neišprotėjo… Ir taip, mus ir į kampą pastatydavo, ir nubausdavo neleisdami to ar ano. Rykštė? Gavau jos vienintelį kartą nuo tėvelio, kurio kantrybės turėtų pavydėti visi. O tada, tą vienintelį kartą, jis neištvėrė. Po to verkėme abu su broliu ir tėvelis… Labai myliu savo tėvelį!

O Dieve, kiek kartų pagal dabartinį vaiko teisių įstatymą mus būtų atėmę iš tėvų!..Iš nuostabių tėvų…

Esu keturių vaikų mama. Ir mano šeimoje būna visko. Ir baudžiame neleisdami to ar ano:nepadarei, ko prašėme, – mes irgi tavęs negirdime. Ir mano vaikai auga turėdami pareigų, žinoma, ne visos jos jiems patinka, juk mieliau būtų padrybsot prie „kompo” nei sutvarkyt kambarius ar išnešt šiukšles. Ir susipykstame dėl to, ir ieškome kompromisų. Oi, kokie nepatenkinti kartais būna mano paaugliai ir kokia supykusi būna mažoji! Ne, rykštės nėra, bet pakeltas balsas būna ir ultimatumai būna. Bet visi keturi mano vaikai, net ir šešiametė dukrelė jau moka užsidirbti pinigus. Ir jie jau žino, kas yra pareiga, atsakomybė, disciplina. Paklauskite mano vaikų, ar jie mane myli…

Mano didysis sūnus, kuriam tuoj devyniolika, ragavo rykštės. Jam buvo trys metai, patys tie vadinamieji ožiukai. Jam užeidavo baisūs isterijos priepuoliai. Tada nepaisant, kur yra, jis krisdavo veidu ant žemės, grindų, asfalto, šitaip susižalodamas, spardydavosi, draskydavosi, klykdavo iki mėlynumo ir imdavo dusti. Raminimai nepadėdavo. Deja, turėdavau arba nupirkti, duoti jam tai, ko jis užsigeisdavo, arba būdavo tikras košmaras.

Vaikas greitai suprato, jog tai veikia. Pasipasakojau vienai psichologei, o ji patarė… vieną kartą duoti geros beržinės rykštės… Kalkite mane prie kryžiaus, bet aš tai padariau. Ir mano vaikas iškart stebuklingai pasveiko! Nebebuvo daugiau jokių isterijos priepuolių ir rykštės daugiau niekada neprireikė. O kiti vaikai apskritai be jos užaugo. Juk vaikai skirtingi, ar ne? Ar aš už mušimą? Ne!!!!!!!

Dažnai lankausi Norvegijoje ir matau vaikus, tampančius tėvus už nematomų virvučių lyg marionetes. Tėvai neturi balso, neturi teisių. Viskas atsisuka prieš juos – sistema tik ir laukia, kada gimdytojas bent griežtesniu tonu prabils į savo atžalą.

Mačiau kaip isterijoje parkritęs vaikas duodasi ant cemento, mama bando jį pakelti, o jis spjaudo jai į veidą. Visi žiūri, ką darys mama. Aš priėjau ir pamačiau kaip dreba tos moters rankos ir veidu rieda ašara. Tik paprašyk psichologo pagalbos, ir iš tavęs vien už pagalbos prašymą atims vaiką.

Man Norvegija – iškrypėliškos visuomenės pavyzdys. Taip! Ir nustokite ten gyvenantys lietuviai pulti į atlapus teigdami, jog norvegiškasis vaikų teisių modelis tobulas! Ne su vienu iš ten gyvenančiu lietuviu kalbėjau apie nuolatinį gyvenimą baimėje. Ne, ir jie negeriantys, ne šiukšlės ir ne Lietuvos gėda!

Mes, lietuviai, esame intelektualūs ir dvasingi – užtenka kalti mums į galvas, kokie mes negeri ir visur paskutinėje vietoje! Mums bandoma primesti jų gyvenimo normas… Šiurpstu skaitydama naująjį vaiko teisių įstatymą, dėl nepritekliaus galima paimti vaiką? Dėl didesnio sergamumo irgi???

Ten daugiau absurdų, tiesiog nebesinori kartotis. Supuvo Europa ir visa tai daroma sąmoningai. Ir kalbėk tu nekalbėjęs apie patriotiškumą ir vienybę – visgi pinigai mūsų visuomenėje yra visagaliai. Ar mes liksime ir toliau gyventi savame krašte, jei būsime neišgirsti, jei didžiosios tautos dalies nuomonė bus sutrypta? Ne!!!!!

Parduota!

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 006

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. PAAIŠKINIMAI    -  2018-12-11, 22:07

    Klausimai – atsakymai
    Jūsų klausimas (2018-12-01)
    Sveiki Saule, Ka jus manote apie vaiku atiminejima Lietuvoje? Ar galima tiketis kad situacija aprims ar reiks isties drebet kiekviena karta pasirodzius viesai su vaikais? Kiek tai tesis? Kaip elgtis? Taip pat, ka manote del mokytoju streiko? Ar taip ir toliau nebus gerbiami mokytojai? Juk jie zmones, neisgyvena is tos gaunamos ismaldos, taip pat yra priversti dirbt nemokamai prailgintose grupese (pradiniu klasiu mokytojai), jiems uz tai nemokama. Turiu savo seimoje ir tarp giminaiciu mokytoju, ir labai skaudu matant kaip pvz dabar mokytojai streikuoja ir miega svietimo ministerijoj, kad issikovot geresni uzmokesti. Lietuva yra viena saliu kur mokytoju atlyginimai yra perdaug mazi, nors mes nesam labai jau ekonomiskai silpni. Ar yra kokiu vilciu mokytojams? J.

    Atsakymas (2018-12-02)
    Esu dabar pasinėrusi į Tibeto mandalų savarankiškas studijas, tačiau žmonių nerimo ir nevilties liepsnos naktimis pramuša ramybės kiautą. Jautriai išgyvenu dėl jaunų mamų, kurios prigąsdintos, dėl tėčių, kurių ryžtas mitinge – apšmeižats viešai visuomeninio transliuotojo, kuris išlaikomas iš tų pačių tėčių pinigų.

    Prieš 20 m, kai rengiau kaip redaktorė Bobų vasaros TV laidą apie smurtą prieš moteris, susidūriau su vaikų teisių skyrių kietakaktėmis „ryklėmis”. Tada ten strategavosi vienas pelningiausių pasaulyje verslų: prekyba vaikais įsivaikinimui užsieniečiams. Žinia, pagal apyvartas šis verslas pranoksta net šešėlinę prekybą narkotikais ir ginklais.

    Tuosyk laidos herojė, mano klasiokė, guodėsi, kaip ją terorizuoja vaikgrobės bobos dėl trijų prižiūrėtų, išmyluotų ir puikiai išauklėtų vaikų. Jos apsireikšdavo paryčiais apie 6-tą ir puldavo it maitvanagės virtuvėn prie puodų žiūrėti, ar yra paruošto maisto ( tada dar nebuvo Šakalienės-Majausko drakoniškų pataisų dėl vaiko svorio, mėlynių ir kitokių netobulumų, dėl anonimų skundų). Mama įsigudrino iš vakaro virti puodą sriubos ne vaikams, o pėdsekėms, kad tik neprisikabintų. Ir vaikų mokytojai, ir mamos draugai supratom, jog jos vaikai yra tikslingai medžiojami įvaikinimui, kaip verslo grobis. Ji buvo pažeidžiama – be paramos, po skyrybų, skurde, neremontuotame kambarėlyje, buvo psichologiškai terorizuojama tame pačiame bute gyvenusio ex-vyro. Bet tai buvo tobula mama vaikų auklėjimo požiūriu. Patariau jai bėgti kuo greičiau iš Vilniaus. Neužilgo jos mama išsikeitė butą ir juodvi persikėlė į mažą miestelį, kurio tarnybų kailiniuotos ponios nepasiekdavo.

    Vėliau irgi dažnokai teko susidurti su šių tarnybų darbu. Pastebėjau, jog jose daug jaunų nepatyrusių merginų (kaip antai A.Jakavonienė), kurios visiškai neišmano realaus šeimų gyvenimo, nesuvokia elementarių dalykų, tiesiog mėgaujausi šilta valdiška tarnyba. Štai Trakų rajone, kur vasarodavom, prieš 15 m įsimylėjusi pusamžių bomžų pora pagimdė miške, netoli mūsų, palapinėje iš šakų. Jie iškilmingai nešdavo kas vakarą kūdikėlį, suvyniotą į rankšluostį, apiprausti į landynę, kur rinkadvosi apylinkių chroniai. Madona mama sėdėdavo tarp jų irgi su buteliu ir žindydavo. Porasyk pas landynės šeimininkę buvo atlėjusi trumpam, su naujutėlaite vaikų teisių mašina ,jauna darbuotoja. Matyt, jai viskas tiko, nes benamiai visą vasarą taip gyveno. Gal šitas vaikelis kaip prekė jos bosams buvo nepaklausus? Spėju, neteigiu.

    Šalčininkų rajone situacija pagerėjo prieš kelis metus. Asocialių šeimų vaikais tikrai pradėjo rūpintis, juos išveždavo iš smurto namų, kur mama neprasiblaivydavo ir vaikų nemaitindavo savaitėmis.

    Neteisinga, jog visuomenė nesužinos, kokia yra tikroji padėtis dėl iš šeimų išplėštų vaikų. Mat žiniasklaidininkai (sprendžiant iš gėdingai melagingų reportažų apie įsibaiminusių tėvų mitingą) matomai, atidirbinėja Kukuraičio ir Šakalienės piaro pinigus. Judo darbą čia atliko ponia Prezidentė, uždraudusi vaikų namus išretėjusioje skurdo šalyje, kur nėra pakankamai tinkamų, sąmoningų ,tėviškų globėjų, kurie priimtų visus vaikiukus, išplėštus pagal Majausko-Šakalienės gestapines instrukcijas.

    Pagal žvaigždes tai tik pradžia , kai tarnybos represyviai veržiasi į šeimas jas išdraskydamos ir traumuodamos. Tai Uranas Taure – nuo 2018 gegužės iki 2026 metų. Jo tema: mėginimas aukštyn kojom apversti ne tik kultūrą, sunaikinti paveldą, eksperimentais preparuoti papročius, bet ir – išdraskyti šeimą, lįsti su įvairiom karingom ideologijom į PRIVAČIAS ŠEIMOS ERDVES. Įsivaizduokite šeimą – kaip ramų vaisingą sodą, į kurį su fakelu įsiveržia pikti klounai. Įsivaizduokite šeimą – kaip tautos šaknis ir tvirčiausią pagrindą, kurį vienu įsiveržimo pjūviu suardo fanatiški,i Šakalienės tipo ideologai.

    Tai vyks visame pasaulyje – tik skirtingai pasireikš. Lietuvoje šeimų ardymą inspiruos eksperimentatoriai politikai ( Majauskas, Tomilinas) , VIP’ai (Pvz Jazzu), ideologijų apakinti LGBT teisininkai. Tarkim, Vokietijoje – feministės ar karingų moterų organizacijos, finansininkai. Jungtinėje Karalystėje – socialinės tarnybos ir t.t. Pasipriešnimas tam – operatyvus kiekvieno grobimo viešinimas ir savo teisių žinojimas. Labai nudžiugau, kiek jaunų ir pilietiškų teisininkų tuoj pat sureagavo į Kručinskų dramą patarimais viešumoje šeimoms, kaip elgtis įsiveržus tarnyboms. Šaunuoliai!!! Didžiausia pagarba nuoširdiems, neabejingiems piliečiams!!!! Tačiau skurdo šeimos, kovojančios dėl išgyvenimo, patarimų portaluose neskaito, o jų žiūrimos televizijos, atidirbinėjančios tarnybų viešinimo pinigus, nesuteiks Šakalienės oponentasms tribūnos. Teisinga- įjungti į įstatymo vykdytojus ir bendruomenes, kurios laiduotų už šeimą, neleistų pusmečiui atplėšti vaikų nuo netyčia prasižengusios ar piktavalių anonimų įskųstos mamos.

    Stebiu teisingus, alternatyvius uraniškus vyksmus. Tėvai vienijasi, kovoja dėl įstatymo peržiūrėjimo. Iki kovo vidurio visiems vaikų temos karštai ir nuoširiai rūpi, visiems staiga atsiveria akys, aiškėja tiesa, kas čia iš tiesų vyksta. Nagi kaip gali tūlas tomilinas, metęs šeimą su 4 vaikais, juos išgelbėti? Mane jaudina, kas bus po metų, kai visuotinas, vieningas užsidegimas apginti draskomas šeimas atslūgs, o vargšių vienišų mamų ar nepasiturinčių šeimų kasdienybę stresins baimė, jog tarnybos su policajais įsiverš ir mamas grūs į dabokles. Tokios šeimos – neturi lėšų advokatams, yra pažeidžiamos pagal visus punktus – neturi gero maisto, tinkamos vaikų aprangos, pakankamų sąlygų. Gi pusė milijono už skurdo ribos – tai visas jas Tomilinas-Majauskas-Šakalienė išdraskys po kilnia vėliava „gelbėkim vaikus nuo smurto?”

    Esu kategoriškai nusistačiusi prieš fizines ir psichologines bausmes vaikų atžvilgiu, esu be išlygų nepakanti bet kokiam smurtui prieš vaiką, nesyk čia rašiau. Manęs niekas niekada nėra mušęs ar pakėlęs prieš mane rankos. Mačiau, kaip smurtas skaudžiai sužalojo , sumenkino gyvenimus artimiems žmonėms. Vaikas, kurį tėvas lupo, užauga tobulas pavaldinys ir priklausinys. Jis bijo gyventi pakelta galva, bailiai ir vergiškai paklūsta valdingesniems ir viršesniems, tirta kaip lapas iššūkiuose. Vaikas, kurį lupo mama, kuro egoistė mama nemylėjo, išauga arba potencialus savižudis arba žiaurus ir piktas, agresyviai puola ir baudžia aplinkinius, naikina meilę. dėl to pasmerktas nepažinti gražių porinių santykių laimės.

    Vaikai turi augti be smurto – tai neginčytina. Tačiau ten, kur beržinė košė yra vis dar gaji tradicija, pirmiausiai reikia investuoti į frontalų švietimą – platinti skrajutes, apdovanoti ir skatinti geriausius tėvus, na bent metus užsiimti visuotina pozityvios tėvystės propaganda, kad ledai pajudėtų. Ir tik tada skelbti radikalų tėvų nuožmaus baudimo įstatymą. Skelbti įstatymą, užsitikrinus jo vykdytojų pasirengimą. Kukuraitis – yra portfelių nešiotojas, jis vaidina ministrą prieš kameras, neįgalus suvadybinti krizę ir operatyvią , humanistinę įstatymo korekciją. Tiesą sakant, baudimai dar nieko niekada neperauklėjo, o tik įbaugino ir paskatino keršyti.

    2019 metai – lemiami LR vaikų teisių apsaugoje, kurios galutinė struktūra įsitvirtins 2020 m ir galios bene 20 metų. Arba visus vaikus pakiš po padu ( po gaubtu) vaikgrobiams naudingi reglamentai. Arba , su profesionalių teisininkų, advokatų, jungtinių tėvų tarybų pagalba bus patvirtinti įstatymai, ginantys vaikus nuo tarnybų baudžiamojo teroro. Kur tai matyta – mamą be teismo vežti į daboklę kaip kriminalinę ???? Net prie Stalino taip nebūdavo. Kas įvertins , kiek tokia trauma vaikui yra žalingesnė nei tradicinio auklėjimo metodai?

    Dėl mokytojų – būsiu nepopuliari. Nepalaikau protestuojanćiú, nes negerbiu daugumos (su retom išimtim) . Jie geba pakovoti tik dėl pinigo ir bonusú, pažadėtú užkulisninių destruktyvių politikų .Dėl vaikų jie taip niekada nesivoliotų ant grindų ir nešaltų su plakatais. Turgininkai ir tiek. Didžiausią žalą mano vaikams padarė mokykla, mokytojų cinizmas ir patyčios, bukinimo programos ir kalimo metodai, antihumanistinės jú vertybės. Jie niekada nekovojo dėl gerų vadovėlių ir teisingų abitūros egzaminų, dėl vaikų orumo. Manau ( bet netvirtinu),jog ministerija užsiima ES pinigų plovimu. Spėju, jog Ten niekas , užsėdęs pinigų srautus, nenori rizikuoti savo kailiais. Todėl vietoj adekvačių reformų dedami pašildantys kompresai ant gangrenuojančio švietimo kūno. Realybė tokia, jog tiek mokytojų, kiek yra – NEBEREIKIA, nes vaikų ženkliai sumažėjo. Jauni mokytojai bėga iš mokyklų,nes neatlaiko senų kadrų destruktyvaus spaudimo. Kas jiems išvalys kelią nuo pedagogikos mumijų? Pedagogikos studijos sugriautos . Viena iš priežasčiu – banko berniukams prireike LEU pastato, užsimanė užsidirbti iš daugiabučiu pastatu vietoj jo. Kodel protestuotojai negyne savo Alma Mater?Nes iš tokiu protestu nepasipinigausi.

    Tikroji švietimo reforma turėtų kone perpus mažinti mokytojų skaičių, tuomet ir atlygiai jauniems ir paklausiems,kvalifikuotiems kadrams padvigubėtų, o tas priešpensijinis pulkas įniršusiú dejuojančių „pedagogių” galėtų stoti greton su savo mokiniais Maximose ir UK paukštynuose. Iš jų net ne nauda – o piktybinė žala vaikams. Jos formaliai atbūna klasėse dėl algos ,joms vis vien – ką mokyti, kad tik soc. garantijas gautų ir kvalifikacijų antpečius išsitarnautų dėl didesnio kąsnio. Tokių – DAUGUMA. Ir jos lengvai nepasiduos, kovos ragais ir kanopomis dėl savo etatų, prisidengdamos aukštom frazėm apie mokytojų prestižą.

    Pagal žvaigždes iki kovo vidurio visame pasaulyje mokytojai turėtų šuoliškai kūrybiškai progresuoti kurdami naujus metodus, panaudodami išmaniausias technologijas, kažkuo nustebindami vaikus. Pas mus jie progresuoja reketuodami nevykėlę , paliktą politikų ant ledo, ministrę. Nors dalis jų jau seniai turėjo būti atleisti kaip nereikalingi, kaip perteklinis sistemos balastas. Taip, ministrė neįgali, per silpna Tikrajai reformai, kuri LR švietimą pastatytų ant realių , tvirtų perspektyvių bėgių. MInistrės pirmtakai marinavo problemas, jos užgriuvo ant jos visu savo kritinės masės svoriu.

    Be to, 2019 m dėl Jupiterio-Neptūno konflikto, visame pasaulyje paaštrės konfliktai tarp visuomenių ir šešėlinių finansinių struktūrų. Lietuvoje tai reikšis kaip konfliktas tarp valdininkų ir įstatymdavių, tarp daugumos dirbančiųjų ir – neskaidrių įstatymų, šešėliniais bankeliais virtusių ministerijų.

    Dažnai galvoju – kas kalčiausias pastarosiose valdymo krizėse. Neabejotinai – makiaveliškas, nemarus intrigu meistras, viešai prižadėjęs, jog per rinkimus bus kraujo. Be to visomis prasmėmis destruktyvaus senolio, kaltas ir Darius Gudelis, juodasis piarščikas , ciniškai išstūmęs link anú rinkimu pergalės Naisių dvarininko margą neišmanėlių svitą. Ant piaro, viešųjų ryšių vedlių krenta juodžausias šešėlis dėl valstybės regreso. Jie papirkinėja žurnalistus, jie dėl savo verslo, be pilietinės atsakomybės, iškreipia faktinę tikrovę lengvatikių geraširdžių šalyje, jie plauna mundurus korumpuotoms ministerijoms ir mafijiėms partijoms, jie sukuria feikinį kolosą ant molinių kojų, fantasmagorinį valstybės muliažą, po kurio luobu pūliuoja daugybė rimčiausių valstybės soc. sistemų žaizdų.

    « Atgal

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Andrius    -  2018-12-12, 07:37

    Nuostabiai taiklus rašinio pavadinimas. Visa kita, žinoma, svarbu ir reikalinga tolesnei diskusijai, kad valstybė, jau 30 metų tapusi pagrindiniu žmogaus reketininku, o dabar ir brolžudžiu/šėimų drąskymo įrankiu, užuot skatintų meilę šeimai ir jos plėtrai, tampa vis agresyvesnė. Tačiau ne pats žodis VALSTYBĖ yra kalta,- kalti tie, kurie ją nūdien valdo. Štai prieš ką reikia kovoti už savo žmogiškas ir demokratines teises.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Klausimas būtų, su kuo derėtis ir dėl ko? Jeigu Jus turite omenyje žmogėdras, tai su...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...