infa.lt

Klaidžiojęs po Lietuvos NVO raginimas pasirašyti, siekiant nepriimti naujų „Vaiko teisių“ įstatymo pataisų, ištrintas

Klaidžiojęs po Lietuvos NVO raginimas pasirašyti, siekiant nepriimti naujų „Vaiko teisių“ įstatymo pataisų, ištrintas

gruodžio 04
19:022018

infa,lt redakcijai buvo atsiųstas įdomus raštas, kuriuo tam tikros Lietuvos nevyriausybinės organizacijos buvo skatinamos pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos Seimą, raginant nepritarti naujajam, visuomenei prašant ir grupės parlamentarų parengtam vaiko teisių įstatymo pataisų projektui, tvirtinant, jog, esą šios pataisos „nepaiso geriausių vaiko interesų, taip pat taptų pateisinamos kai kurios smurto formos, o galimybės padėti kenčiantiems vaikams būtų susiaurintos„. Papildomai rašoma, jog siūlomos pataisos prieštarautų Lietuvos Baudžiamajam Kodeksui ir net Lietuvos Konstitucijai. Kreipimesi tarp eilučių preziumuojama, jog valstybė geriau už tėvus rūpinasi ir geriau žino tikruosius vaiko interesus. Pasirašo NVO koalicija „Už vaiko teises“. Viso 118 organizacijų.

Papildyta: raštas neištrintas, buvo atsiųsta nekokybiška nuoroda: https://docs.google.com/document/d/1Sb8zcq…Ws/edit?ts=5c005554

Pridedame visą raštą su jį pasirašiusių organizacijų sąrašu.

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Žiniai:
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
(siunčiama tik el. paštu)

PRAŠYMAS NEPRITARTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO Nr. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-643

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (NR. XIIIP-2966)
Vilnius
2018-12-03

NVO koalicija „Už vaiko teises“, Lietuvos žmogaus teisių centras, kitos nevyriausybinės organizacijos ir aktyvūs visuomenės nariai reiškia susirūpinimą ir nepritaria LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36(1), 36(2), 36(3), 36(4), 38(1) straipsniais ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIIIP-2966) (toliau – Įstatymo projektas) ir jo siūlomoms pataisoms ir teikia Seimo nariams pastabas atskiriems siūlomiems straipsniams.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“.

Priėmus siūlomus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, būtų susilpninta egzistuojanti vaiko teisių apsauga Lietuvoje ir nepaisoma geriausių vaiko interesų – kai kurios smurto formos taptų pateisinamos, o galimybės padėti vaikams, kenčiantiems smurtą, susiaurintos. Siūlomi pakeitimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui.

Primename, kad ratifikuodama Vaiko teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo „pašalinti bet kokias nuostatas (įstatymuose ar bendrojoje teisėje), kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus (pvz., „pagrįstas“ ar „nuosaikias“ bausmes ar baudimą) namuose / šeimoje ir kitose aplinkose.“

Raginame ne siaurinti smurto prieš vaikus apibrėžimą, o daugiau dėmesio skirti efektyvios, kvalifikuotos ir laiku teikiamos medicininės, psichologinės, socialinės, materialinės ar kitokios būtinos pagalbos šeimai teikimui, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų kvalifikacijos bei motyvacijos užtikrinimui ir kėlimui, palankių jų darbo sąlygų kūrimui.

Raginame užtikrinti, kad net atokiausiose Lietuvos vietovėse šeimoms reikalingos paslaugos būtų visiems prieinamos.

Prašymo priede teikiame pastabas siūlomoms straipsnių pataisoms ir prašome, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepritarti siūlomiems LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams.

Atsakymus į raštą prašome siųsti el. paštu: pvc@pvc.lt ir info@lchr.lt.

Rašto iniciatoriai:

    1. VO „Gelbėkit vaikus“
    2. Lietuvos žmogaus teisių centras
    3. VšĮ „Paramos vaikams centras“
    4. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“

    Raštą palaiko:

    1. NVO koalicija „Už vaiko teises“
    2. Žmogaus teisių organizacijų koalicija
    3. LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas
    4. VšĮ „Abos centras“
    5. Adlerio individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės asociacija
    6. VO „Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras“
    7. VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“
    8. Alytaus miesto „Zonta“ klubas
    9. VO „Baltosios pirštinės“
    10. Asociacija „Big Brothers Big Sisters Lietuva“
    11. Asociacija „Bitės namai“
    12. Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“
    13. VšĮ „Bendruomenių kaitos centras“
    14. Asociacija „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“
    15. VšĮ „Diversity Development Group“
    16. VšĮ „Duku“
    17. LPF „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“
    18. VšĮ „Europos namai“
    19. LPF „Frida“
    20. VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės vaikų dienos centras
    21. VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centras
    22. VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Salininkų vaikų dienos centras „Šaltinis“
    23. VšĮ „Geri norai“
    24. VšĮ „Geri norai LT“
    25. Koordinacinis centras „Gilė“
    26. VšĮ „Grijos vaikai“
    27. VšĮ „Individualiosios psichologijos institutas“
    28. VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“
    29. VšĮ „Jaunimo linija“
    30. Jaunųjų gydytojų asociacija
    31. Jaunųjų psichiatrų asociacija
    32. Kauno apskrities moterų krizių centras
    33. Asociacija „Kauno moterų linija“
    34. Klaipėdos miesto psichologų metodinis būrelis
    35. VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“
    36. VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“
    37. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
    38. VšĮ „Šv. Antano dienos centras“
    39. Krinčino Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos Vaikų dienos centras
    40. VšĮ „Krizių įveikimo centras“
    41. VšĮ „Liberi“
    42. Asociacija „LITDEA“
    43. Asociacija „Lietuvos grupinės analizės draugija“
    44. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“
    45. Lietuvių gydytojų ir odontologų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, asociacija
    46. Lietuvos pediatrų draugija
    47. VO „Lietuvos psichiatrų asociacija“
    48. Asociacija „Lietuvos psichoanalizės draugija“
    49. Lietuvos psichologų sąjunga
    50. Lietuvos psichoterapijos draugija
    51. Lietuvos sakaliukų sąjunga
    52. Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius
    53. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga
    54. Lietuvos socialinės pediatrijos bendrija
    55. Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija
    56. Lietuvos traumų psichologijos asociacija
    57. Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija
    58. VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“
    59. Asociacija „Marijampolės apskrities moters veiklos centras“
    60. Marijampolės apskrities vyrų krizių centras
    61. Asociacija „Mentor Lietuva“
    62. Vilniaus atviras jaunimo centras „Mes“
    63. Projektas „Mišri šeima“
    64. VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“
    65. VšĮ „Moters pagalba moteriai“
    66. Asociacija „Moterų informacijos centras“
    67. Asociacija „Moterų veiklos inovacijų centras“
    68. VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“
    69. Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“
    70. VšĮ „Nevalstybinis vaikų darželis „Nendrė“
    71. VšĮ „Nepatogus kinas“
    72. VšĮ „Nerimo klinika“
    73. LPF „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“
    74. VšĮ „OSFL projektai“
    75. VšĮ biuras „Pactum“
    76. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“
    77. VšĮ „Pal. J. Matulaičio socialinis centras“
    78. VšĮ „Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras“
    79. VšĮ „Pasakotojai“
    80. Iniciatyva „Pasibelsk“
    81. VšĮ „Pozityvaus ugdymo institutas“
    82. Psichikos sveikatos vadybos asociacija
    83. Tarptautinė organizacija „Rainbow Rose“
    84. Raguvėlės moterų klubas
    85. Asociacija „Raseinių krizių centras“
    86. VšĮ „Romų visuomenės centras“
    87. Savižudybių prevencijos mokytojų asociacija
    88. VšĮ „Sudervės parapijiečių bendruomenė“
    89. VšĮ „Su Manitu“
    90. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius
    91. LPF „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“
    92. VšĮ „SOTAS“
    93. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija
    94. VšĮ „Šeimos santykių institutas“
    95. VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų centras“
    96. VšĮ „Šv. Juozapo brolija“
    97. VšĮ „Telšių krizių centras“
    98. Tolerantiško jaunimo asociacija
    99. Nacionalinis pacientų susivienijimas „Už visų teisę į geriausią gydymą“
    100. VšĮ „Vaiko labui“
    101. VšĮ „Vaiko psichologijos centras“
    102. VšĮ „Vaikų linija“
    103. Neformalaus švietimo organizacija „Vaikų žemė“
    104. Labdaros fondas „Vienybė“
    105. Vilniaus Antakalnio atviras jaunimo centras
    106. VšĮ „Vilniaus socialinis klubas“
    107. VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centras“
    108. VšĮ „Ugdymo inovacijų centras“
    109. Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra
    110. Vilniaus Universiteto Psichologijos institutas
    111. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
    112. Visagino šeimos krizių centras
    113. VO „Zujūnų kaimo bendruomenė“
    114. VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“

Viso: 118 organizacijų

♦◊♦◊♦

PRIEDAS Nr. 1: PASTABOS DĖL KONKREČIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO STRAIPSNIŲ:

Siūlomos pataisos ženkliai silpnina vaiko teisių apsaugą, o vaiko interesai pozicionuojami kaip antraplaniai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – JT Konvencija) 3 straipsniu, „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“.

Manome, kad siūlomi įstatymo pakeitimai neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirties, kaip ji nurodyta įstatymo 1 straipsnyje – pirmiausia užtikrinti būtent vaiko interesus, „vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas.

Šios pataisos galimai prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Konstitucijos 28 str. numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis pataisomis siekiama vaikų atžvilgiu nustatyti žemesnio lygmens apsaugą nuo smurto, nei suaugusiems, t.y. siekiama leisti naudoti prieš vaikus nežymų skausmą sukeliantį smurtą, kai tuo tarpu suaugusieji yra teisiškai apsaugoti nuo bet kokios formos ir bet kokio lygmens smurto (žymaus ar nežymaus). Toks nelygiavertis vaikų ir suaugusiųjų traktavimas apsaugos nuo smurto kontekste niekaip nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu.

JT Vaiko teisių komitetas pažymi, kad „pagal Konvenciją būtina pašalinti bet kokias nuostatas (įstatymuose ar bendrojoje teisėje), kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus (pvz., „pagrįstas“ ar „nuosaikias“ bausmes ar baudimą) namuose / šeimoje ir kitose aplinkose. <…> Konvencija patvirtina vaiko kaip asmens ir žmogaus teisių turėtojo statusą. Vaikas nėra nei tėvų ar valstybės nuosavybė, nei paprasčiausiai nerimą keliantis objektas.“ Siūlomi įstatymo pakeitimai būtent tai ir siūlo – daryti takoskyrą įstatyme tarp bausmių, smurto lygių, be to, siekia praplėsti „legaliai“ taikomų bausmių ar kitokių poveikio priemonių nepilnamečiams sąvoką.

Organizacijos nepritaria siūlomiems „fizinės bausmės“ ir „smurto prieš vaiką“ apibrėžimų keitimams. Pakeitus fizinės bausmės apibrėžimą, kaip tai siūlo Projekto iniciatoriai, būtų praplėstos „legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams“ (įstatymo 2 (5) straipsnis), paliekant nežymaus skausmo sukėlimą tėvų nuožiūrai. JT Komitetas atkreipia dėmesį, kad „būtina aiškiai uždrausti fizines bausmes ir kitas žiaurias ar žeminančias bausmių formas civiliniuose ar baudžiamuosiuose įstatymuose, siekiant aiškiai nurodyti, kad smogti, „pliaukštelėti“ ar „suduoti plaštaka“ vaikui taip pat neteisėta kaip tai daryti suaugusiajam“.

JT Komitetas savo komentaruose apibrėžia „fizinę“ bausmę kaip bet kurią bausmę, panaudojant fizinę jėgą ir siekiant sukelti, nors ir nestiprų, skausmą ar diskomfortą. Dažniausiai tokios bausmės apima vaikų mušimą (pliaukštelėjimą, sudavimą plaštaka, pliaukštelėjimą per užpakalį) ranka ar įrankiu (rimbu, lazda, diržu, batu, mediniu šaukštu ir kt.). Tačiau fizinės bausmės gali apimti ir vaiko spardymą, purtymą ir mėtymą, braižymą, žnaibymą, kandžiojimą, plaukų tampymą ir mušimą per ausis, mušimą vytele, vaikų vertimą likti nepatogioje padėtyje, deginimą, plikymą karštu vandeniu ar priverstinį rijimą. Komiteto nuomone, fizinė bausmė visada yra žeminanti. Kitos konkrečios fizinės bausmės formos yra išvardytos nepriklausomo eksperto ataskaitoje Jungtinių Tautų tyrimui apie smurtą prieš vaikus (A/61/299 26, 60 ir 62 paragrafai).

Dėl Projekto 1 str. 3 d., keičiančio 2 str. 9 d.: remiantis siūlomu pakeitimu išbraukiamas sakinys „Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra“ ir vietoj to įrašoma, kad smurtu laikoma „tyčinė nepriežiūra“. Tačiau toks pakeitimas prieštarautų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d., kuris numato, kad „Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo (angl. neglect) ar nerūpestingo elgesio (angl. negligent treatment), grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.“

JT Komiteto bendruosiuose komentaruose išskiriamas „priežiūros nebuvimas ir nerūpestingas elgesys“, apibūdinamas kaip nesugebėjimas „patenkinti vaikų fizinių ir psichologinių poreikių, apsaugoti nuo pavojaus arba gauti medicinos, gimimo registracijos ar kitas paslaugas, kai už vaikų globą atsakingi asmenys turi priemones, žinias ir galimybes naudotis paslaugomis“. Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūra gali būti ir veiksmai ar neveikimas, kai asmenys stokoja tam tikrų įgūdžių ar supratimo, ji negali būti apibrėžiama tik kaip „tyčinė“. Nes Įstatymu būtent ir siekiama, kad tais atvejais, jei grėsmė vaikui būtų nustatyta kaip 1-ojo lygio, būtų teikiamos paslaugos tėvams, padedant įveikti sunkumus, tame tarpe ir suvokti apie vaikui būtiną priežiūrą.

Žodžių „proporcingi“ ar „didesnės žalos“ įrašymas į įstatymą laikytini pertekliniais ir įvedami, siekiant apibūdinti veiksmus, kurie nelaikomi smurtu. Dabartinė įstatymo formuluotė iš esmės ir dabar siekia nustatyti, kad vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas nebūtų laikomas smurtu, „kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Proporcingumo principas yra bendrasis teisės principas. Remiantis įstatymo projekto siūloma formuluote jį galima būtų įrašyti kiekviename įstatymo straipsnyje, tačiau jis ir taip turėtų galioti, nes jis laikytinas iš Konstitucijos kylančiu imperatyvu.

Organizacijos nesutinka su projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 3 straipsnis, kuriame apibrėžiamos smurto formos, daromais pakeitimais, siaurinančiais smurto prieš vaikus sąvoką ir galimybes padėti vaikui, kai šiam kyla pavojus. Kyla klausimų dėl šio straipsnio suderinamumo su LR baudžiamojo kodekso 140 straipsniu, kuriame uždraudžiamas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (Valstybės žinios, 2003-05-30, Nr. 52-2357), nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam nei 10 d.laikotarpiui, o fizinio skausmo sukėlimas nustatomas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pvz. mušimo faktą. Ar tai reikštų, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numatytų išimtį, ir tokiu atveju tik suaugusiems sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas būtų laikytinas baustinu, o vaikams sukeltas fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas būtų laikytinas fiziniu smurtu tik tokiu atveju, jeigu jis yra žymus? Nėra aišku, kuo remiantis teikiamas toks skirstymas, kuris prieštarauja ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Šio įstatymo 2 (4) straipsnyje numatytas smurto apibrėžimas neapsiriboja tik žymiu poveikiu asmeniui.

Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendraisiais komentarais, „pagal Konvenciją būtina pašalinti bet kokias nuostatas (įstatymuose ar bendrojoje teisėje), kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus (pvz., „pagrįstas“ ar „nuosaikias“ bausmes ar baudimą) namuose / šeimoje ir kitose aplinkose.“

Remiantis Konvencijos 19 ir 37 straipsniais, bet kokio pobūdžio smurtas prieš vaikus, nors ir nestiprus, yra nepriimtinas. JT Komitetas aiškina Konvencijos nuostatas dėstydamas, kad išsireiškimas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka vietos jokiam įteisintam smurto prieš vaikus lygiui. Dažnumas, žalos sunkumo laipsnis ir ketinimas pakenkti nėra būtinoji smurto apibrėžimo sąlyga. Valstybės dalyvės gali remtis šiais veiksniais intervencijos strategijose, siekdamos sudaryti sąlygas proporcingam atsakui, kuris atsižvelgia į vaiko interesus, tačiau apibrėžimai negali panaikinti absoliučios vaiko teisės į žmogiškąjį orumą ir fizinį ir psichologinį vientisumą, kai tam tikros smurto formos yra apibūdinamos kaip teisiškai ir (arba) socialiai priimtinos.“

Įstatymo projektu papildžius psichologinio smurto sąvoką „vaiko atskyrimu nuo tėvų“, kyla pavojus, kad nebus laiku imamasi veiksmų apsaugoti vaikams, kuriems iškyla grėsmė net ir laikinai, pvz. tėvams esant išgėrus, apsvaigus nuo kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan. Akivaizdu, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų turi psichologines pasekmes vaikui ir kiekvieno vaiko pirminė teisė yra augti su savo tėvais, todėl remiantis tarptautiniais teisės aktais ir Lietuvoje galiojančia praktika turėtų būti daroma viskas, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų taikomas „tik kaip kraštutinė priemonė, kai vaikui gresia pavojus patirti neišvengiamą žalą ar kitaip prireikus“ (JT Komitetas).

Tačiau valstybė turi pareigą imtis veiksmų apsaugoti vaikus nuo kankinimų, nežmoniško ar žeminančio jų orumą elgesio, kas įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, 3 straipsnyje, ir tam tikrais atvejais vaiko atskyrimas nuo tėvų būtinas norint apsaugoti vaiką. Tai patvirtina ir Europos žmogaus teisių teismo praktika (EŽTT bylos Tlapak ir kiti prieš Vokietiją, pareiškimo nr. 11308/16 ir 11344/16; Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, pareiškimo nr. 68125/14 ir 72204/14; Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo nr. 29392/95).

Pirmosios dvi bylos buvo susijusios su Dvylikos genčių bažnyčiai priklausančių tėvų teisių apribojimu dėl vaikams taikomo mušimo vytele. Šeimos skundėsi dėl šeimų atskyrimo ir tėvų teisių apribojimo. Teismas sutiko su Vokietijos teismų nuomone, kad sisteminio ir reguliaraus mušimo vytele rizika pagrindė sprendimus apriboti tėvų teises ir vaikų paėmimą globai. Tokie sprendimai rėmėsi absoliučiu nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio draudimu pagal Konvenciją. Teismas pabrėžė, kodėl Vokietijos teismai neturėjo kitų prieinamų priemonių siekiant apsaugoti vaikus – bylos nagrinėjimo metu, tėvai liko įsitikinę kad fizinės bausmės yra priimtinos, ir net jei jie sutiktų nemušti vaikų vytele, nėra jokių galimybių užtikrinti, kad tai nebūtų daroma kitų bendruomenės narių“.

Remiantis tais pačiais argumentais, manome, kad prie „vaiko interesų“ apibrėžimo 2 straipsnio 12 dalyje šiomis pataisomis įtraukus frazę „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“ pernelyg supaprastina vaiko interesų sąvoką ir ignoruoja atvejus, kai vaiko gyvenimas su tėvais jam kelia grėsmę ar kitaip pažeidžia jo teises. Šeimos aplinkos išsaugojimas ir santykių palaikymas, be abejo, yra vienas iš svarbiausių elementų, kuriuos būtina apsvarstyti, vertinant vaiko interesus, taip pat kaip ir vaiko pažiūros, vaiko tapatybė, vaiko globa, apsauga ir saugumas, vaiko pažeidžiamumo situacija, vaiko teisė į sveikatą, ir vaiko teisė įgyti išsilavinimą. Tačiau ne visais atvejais vaiko gyvenimas šeimoje su tėvais geriausiai užtikrins vaiko teises – kai kuriais atvejais, vaiko palikimas šeimoje gali sukelti jam labai rimtą pavojų.

Remiantis JT Vaiko teisių komiteto komentarais, vaiko interesų sąvokos tikslas – „užtikrinti, kad vaikas galėtų visiškai ir veiksmingai pasinaudoti Konvencijoje pripažintomis teisėmis, taip pat garantuoti vaiko holistinį vystymąsi“. JT Vaiko teisių komiteto teigimu, vaiko interesų vertinimo elementai „gali vienas kitam prieštarauti, svarstant konkretų atvejį ir jo aplinkybes, <…> pavyzdžiui, šeimos aplinkos išsaugojimas gali prieštarauti poreikiui apsaugoti vaiką nuo tėvų smurto ar prievartos pavojaus“, ir tokiais atvejais „elementai turi būti įvertinti vienas kito atžvilgiu, siekiant rasti sprendimą, kuris atitiktų vaiko ar vaikų interesus.“ JT Vaiko teisių komiteto komentaruose taip pat teigiama, kad „vaiko interesų sąvoka yra sudėtinga, o turinys turi būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju“, ši sąvoka „yra lanksti ir pritaikoma“. Kadangi Vaiko teisių konvencijoje neegzistuoja teisių hierarchija, visos joje nurodytos teisės pirmiausia atsižvelgia į „vaiko interesus“.

Dėl 31 str. 8 d. siūlomų pakeitimų: Pakeitime akcentuojamas Konstitucijos straipsnis, leidžiantis auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kas yra neabejotinai svarbi Konstitucijoje įtvirtinta teisė, tačiau toks auklėjimas negali apimti fizinių bausmių ar bet kokio smurto prieš vaikus taikymo. JT Vaiko teisių komisijos komentaruose taip pat pabrėžiama, kad tėvų teisė vaiką tinkamai pakreipti ir, vaikui naudojantis Konvencijos teisėmis, vadovauti, garantuojama JT Konvencijos 5 straipsnyje, „nepalieka galimybių pateisinti smurtą ar kitas žiaurias ar žeminančias drausminimo formas“.

Dėl įstatymo projektu keičiamų 36 straipsnio nuostatų, nustatančių pažeidimų nagrinėjimo tvarką, ir iškeliančių šeimos išklausymo būtinybę aukščiau vaiko išklausymo. Vaiko interesai turėtų būti esminis šio Įstatymo prioritetas.

36 straipsnio 1 dalį siūloma keisti taip, kad specialistas, nagrinėdamas pranešimą, susitinka su šeima ir ją išklauso. Numatoma, kad specialistas vaiką išklauso tik esant poreikiui. Neabejojame, kad nagrinėjant kiekvieną atvejį, svarbu išklausyti šeimą, visos jos narius. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Vaiko teisių konvencija numato, kad vaiko nuomonė turėtų būti išklausyta visais jį liečiančiais klausimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir labai maži vaikai gali patikimai papasakoti apie savo gyvenimo įvykius. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad didžioji vaiko teisių pažeidimų, apie kuriuos tarnybos gauna pranešimus, yra pranešimai apie galimą smurtą. Vaikas, nukentėjęs nuo smurto savo šeimoje (kaip didele dalimi ir suaugusio amžiaus aukos) dėl išgyvenamos baimės yra nepajėgus papasakoti apie patirtą smurtą, kai šalia jo yra smurtavę asmenys. Todėl siekiant apsaugoti vaikus, specialistui turi būti palikta galimybė pirmiausia pasikalbėti su vaiku, nedalyvaujant vaiko atstovams.

Be to, siūloma laikyti netekusiomis galios 36 straipsnio 4-7 dalis, kurios nustato, kaip turi kraštutiniais atvejais būti vykdomas vaiko paėmimas iš šeimos.

Remiantis JT Komiteto komentarais „Šeimos išskyrimo prevencija ir šeimos vienybės išsaugojimas yra svarbūs vaiko apsaugos sistemos komponentai, kurie remiasi 9 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis „kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai […] toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.“ Be to, nuo vieno ar abiejų tėvų atskirtas vaikas turi teisę „nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“ (9 straipsnio 3 dalis). Tai taip pat taikoma bet kuriam asmeniui, kuris turi globos teises, teisėtiems ar pagrindiniams globėjams, įtėviams ir asmenims, su kuriais vaikas palaiko stiprius asmeninius santykius.“

JT Komitetas pabrėžia, kad „atsižvelgiant į vaiko atskyrimo nuo jo (jos) tėvų poveikio rimtumą, toks atskyrimas turėtų būti vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai vaikui gresia pavojus patirti neišvengiamą žalą ar kitaip prireikus. Atskyrimas neturėtų įvykti, jeigu mažiau intervencinės priemonės gali apsaugoti vaiką. Valstybės, prieš nuspręsdamos taikyti atskyrimą, turėtų suteikti pagalbą tėvams prisiimti jų pareigas ir atkurti ar sustiprinti šeimos gebėjimus rūpintis vaiku, išskyrus atvejus, kai atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką. Ekonominės priežastys negali būti pagrindas atskirti vaiką nuo jo (jos) tėvų“.

Tačiau dabartinė Vaiko teisių apsaugos pagrindų redakcija ir įtvirtina du grėsmės lygius, siekiant įtvirtinti, kad vaikų atskyrimas nuo šeimos ir būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.

Vis dėlto, numatomi 36 straipsnio pakeitimai panaikina galimybes imtis net ir skubių veiksmų, nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, ir siūlo 362 straipsniu Vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą įgyvendinti tik tais atvejais, kai suteiktos visos kitos paslaugos buvo nevaisingos. 362 straipsnio 1 d. Siūloma išdėstyti taip: „Vaiko ryšių su biologiniais tėvais ar įtėviais nutraukimas yra galimas tik tada, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos.“ Seimo nariai, pateikę siūlymus, neatsižvelgia į tai, kad kai kuriais atvejais laikinas vaiko paėmimas yra vienintelis būdas užtikrinti vaiko saugumą. Akivaizdu, kad remiantis padarytomis klaidomis, manoma, kad paėmimas beveik visada vykdomas neapsvarsčius. Dėl to būtina tikslinti poįstatyminiuose aktuose numatomą rizikos lygių įvertinimą, taip pat būtina nustatyti galimybę išklausyti vaiko atstovus teisme, sprendžiant dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jeigu tam yra realios galimybės.

Be to, 36 straipsnio 3 dalį siūloma keisti taip, kad būtų neįmanoma užtikrinti vaiko net laikino paėmimo ir jo saugumo užtikrinimo, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, ir vietoj to pabrėžiama, kad Policijos pareigūnai gali paimti vaiką tik nustačius šiurkštų vaiko teisių pažeidimą. Kyla klausimas, ar tuo atveju, jei vaikas randamas nesaugioje ir /ar nesanitarinėje aplinkoje, vaikas gali būti laikinai paimamas į saugią buvimo vietą.

Taip pat manome, kad frazės „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė“ įtraukimas į Vaiko teisių apsaugos įstatymą (35 str. 4 dalį) yra perteklinis, kadangi už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje atsakomybė ir taip yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 489 straipsnį. Vaiko teisių apsaugos įstatymas turėtų raginti žmones pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus nesibaiminant baudžiamojo persekiojimo, jei jų įtarimai nepasitvirtintų. Europos žmogaus teisių teismo nuomone, „žmonės turėtų būti laisvi, naudodamiesi tinkama pranešimo procedūra, sąžiningai išreikšti susirūpinimą dėl smurto prieš vaiką, nebijodami galimo baudžiamojo persekiojimo ar reikalavimo atlyginti žalą“ (Juppala v. Finland, 2008). Tokios galimybės apribojimas suvaržytų žmonių saviraiškos laisvę, kaip ji apibrėžta Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje.

Taip pat neaišku, kokiais argumentais remiantis 34 str. 6 dalies pakeitimuose kalbant apie galimybes šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms dalyvauti tėvystės mokymuose išbrauktas žodis „pozityviosios“ (tėvystės mokymuose). Remiantis JT Vaiko teisių komiteto bendraisiais komentarais, „valstybės turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų visuotinį tėvų ir globėjų švietimą vaiko teisių ir pozityvios tėvystės klausimais. <…> Toks švietimas turėtų apimti vaiko teises, įskaitant mokymus, kaip teisingai išklausyti vaikus ir įtraukti jų nuomones ir požiūrius į sprendimų priėmimo procesą, taip pat teigiamą vaikų auklėjimą, įskaitant teigiamus drausminimo įgūdžius, nesmurtinius konflikto sprendimo būdus ir prieraišiąją tėvystę bei vystymąsi ankstyvojoje vaikystėje.“

Manome, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus būtų susilpninta egzistuojanti vaiko teisių apsauga Lietuvoje ir galimybės padėti vaikui ir jo šeimai, pateiktuose pakeitimuose nepaisoma geriausių vaiko interesų, šie pakeitimai neatitinka ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, saugančių vaikų žmogiškąjį orumą ir fizinį vientisumą bei raginančių pašalinti bet kokias įstatymuose ar bendrojoje teisėje įtvirtintas nuostatas, kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus. JT Komiteto teigimu, „išskirtinė vaikų prigimtis, jų pradinės priklausomybės nuo kitų ir vystymosi būklė, unikalus žmogiškasis potencialas ir pažeidžiamumas reikalauja daugiau, o ne mažiau, teisinės ir kitokios apsaugos nuo visų formų smurto.“ JT Vaiko teisių konvencija patvirtina, kad vaikas nėra „tėvų ar valstybės nuosavybė“, o žmogaus teisių turėtojas. Tad raginame Seimo narius nepamiršti šios nuostatos svarstant bet kokius Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus – vaiko teisės, vaiko interesai turi būti šio įstatymo centre.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo narių atsižvelgti į mūsų pastabas ir nepritarti siūlomoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms.

♦◊♦◊♦

PRIEDAS Nr. 1: PASTABOS DĖL KONKREČIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO STRAIPSNIŲ:

Siūlomos pataisos ženkliai silpnina vaiko teisių apsaugą, o vaiko interesai pozicionuojami kaip antraplaniai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – JT Konvencija) 3 straipsniu, „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“.

Manome, kad siūlomi įstatymo pakeitimai neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirties, kaip ji nurodyta įstatymo 1 straipsnyje – pirmiausia užtikrinti būtent vaiko interesus, „vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas.

Šios pataisos galimai prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Konstitucijos 28 str. numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis pataisomis siekiama vaikų atžvilgiu nustatyti žemesnio lygmens apsaugą nuo smurto, nei suaugusiems, t.y. siekiama leisti naudoti prieš vaikus nežymų skausmą sukeliantį smurtą, kai tuo tarpu suaugusieji yra teisiškai apsaugoti nuo bet kokios formos ir bet kokio lygmens smurto (žymaus ar nežymaus). Toks nelygiavertis vaikų ir suaugusiųjų traktavimas apsaugos nuo smurto kontekste niekaip nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu.

JT Vaiko teisių komitetas pažymi, kad „pagal Konvenciją būtina pašalinti bet kokias nuostatas (įstatymuose ar bendrojoje teisėje), kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus (pvz., „pagrįstas“ ar „nuosaikias“ bausmes ar baudimą) namuose / šeimoje ir kitose aplinkose. <…> Konvencija patvirtina vaiko kaip asmens ir žmogaus teisių turėtojo statusą. Vaikas nėra nei tėvų ar valstybės nuosavybė, nei paprasčiausiai nerimą keliantis objektas.“ Siūlomi įstatymo pakeitimai būtent tai ir siūlo – daryti takoskyrą įstatyme tarp bausmių, smurto lygių, be to, siekia praplėsti „legaliai“ taikomų bausmių ar kitokių poveikio priemonių nepilnamečiams sąvoką.

Organizacijos nepritaria siūlomiems „fizinės bausmės“ ir „smurto prieš vaiką“ apibrėžimų keitimams. Pakeitus fizinės bausmės apibrėžimą, kaip tai siūlo Projekto iniciatoriai, būtų praplėstos „legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams“ (įstatymo 2 (5) straipsnis), paliekant nežymaus skausmo sukėlimą tėvų nuožiūrai. JT Komitetas atkreipia dėmesį, kad „būtina aiškiai uždrausti fizines bausmes ir kitas žiaurias ar žeminančias bausmių formas civiliniuose ar baudžiamuosiuose įstatymuose, siekiant aiškiai nurodyti, kad smogti, „pliaukštelėti“ ar „suduoti plaštaka“ vaikui taip pat neteisėta kaip tai daryti suaugusiajam“.

JT Komitetas savo komentaruose apibrėžia „fizinę“ bausmę kaip bet kurią bausmę, panaudojant fizinę jėgą ir siekiant sukelti, nors ir nestiprų, skausmą ar diskomfortą. Dažniausiai tokios bausmės apima vaikų mušimą (pliaukštelėjimą, sudavimą plaštaka, pliaukštelėjimą per užpakalį) ranka ar įrankiu (rimbu, lazda, diržu, batu, mediniu šaukštu ir kt.). Tačiau fizinės bausmės gali apimti ir vaiko spardymą, purtymą ir mėtymą, braižymą, žnaibymą, kandžiojimą, plaukų tampymą ir mušimą per ausis, mušimą vytele, vaikų vertimą likti nepatogioje padėtyje, deginimą, plikymą karštu vandeniu ar priverstinį rijimą. Komiteto nuomone, fizinė bausmė visada yra žeminanti. Kitos konkrečios fizinės bausmės formos yra išvardytos nepriklausomo eksperto ataskaitoje Jungtinių Tautų tyrimui apie smurtą prieš vaikus (A/61/299 26, 60 ir 62 paragrafai).

Dėl Projekto 1 str. 3 d., keičiančio 2 str. 9 d.: remiantis siūlomu pakeitimu išbraukiamas sakinys „Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra“ ir vietoj to įrašoma, kad smurtu laikoma „tyčinė nepriežiūra“. Tačiau toks pakeitimas prieštarautų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d., kuris numato, kad „Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo (angl. neglect) ar nerūpestingo elgesio (angl. negligent treatment), grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.“

JT Komiteto bendruosiuose komentaruose išskiriamas „priežiūros nebuvimas ir nerūpestingas elgesys“, apibūdinamas kaip nesugebėjimas „patenkinti vaikų fizinių ir psichologinių poreikių, apsaugoti nuo pavojaus arba gauti medicinos, gimimo registracijos ar kitas paslaugas, kai už vaikų globą atsakingi asmenys turi priemones, žinias ir galimybes naudotis paslaugomis“. Atsižvelgiant į tai, kad nepriežiūra gali būti ir veiksmai ar neveikimas, kai asmenys stokoja tam tikrų įgūdžių ar supratimo, ji negali būti apibrėžiama tik kaip „tyčinė“. Nes Įstatymu būtent ir siekiama, kad tais atvejais, jei grėsmė vaikui būtų nustatyta kaip 1-ojo lygio, būtų teikiamos paslaugos tėvams, padedant įveikti sunkumus, tame tarpe ir suvokti apie vaikui būtiną priežiūrą.

Žodžių „proporcingi“ ar „didesnės žalos“ įrašymas į įstatymą laikytini pertekliniais ir įvedami, siekiant apibūdinti veiksmus, kurie nelaikomi smurtu. Dabartinė įstatymo formuluotė iš esmės ir dabar siekia nustatyti, kad vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas nebūtų laikomas smurtu, „kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Proporcingumo principas yra bendrasis teisės principas. Remiantis įstatymo projekto siūloma formuluote jį galima būtų įrašyti kiekviename įstatymo straipsnyje, tačiau jis ir taip turėtų galioti, nes jis laikytinas iš Konstitucijos kylančiu imperatyvu.

Organizacijos nesutinka su projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 3 straipsnis, kuriame apibrėžiamos smurto formos, daromais pakeitimais, siaurinančiais smurto prieš vaikus sąvoką ir galimybes padėti vaikui, kai šiam kyla pavojus. Kyla klausimų dėl šio straipsnio suderinamumo su LR baudžiamojo kodekso 140 straipsniu, kuriame uždraudžiamas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (Valstybės žinios, 2003-05-30, Nr. 52-2357), nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam nei 10 d.laikotarpiui, o fizinio skausmo sukėlimas nustatomas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pvz. mušimo faktą. Ar tai reikštų, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numatytų išimtį, ir tokiu atveju tik suaugusiems sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas būtų laikytinas baustinu, o vaikams sukeltas fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas būtų laikytinas fiziniu smurtu tik tokiu atveju, jeigu jis yra žymus? Nėra aišku, kuo remiantis teikiamas toks skirstymas, kuris prieštarauja ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Šio įstatymo 2 (4) straipsnyje numatytas smurto apibrėžimas neapsiriboja tik žymiu poveikiu asmeniui.

Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendraisiais komentarais, „pagal Konvenciją būtina pašalinti bet kokias nuostatas (įstatymuose ar bendrojoje teisėje), kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus (pvz., „pagrįstas“ ar „nuosaikias“ bausmes ar baudimą) namuose / šeimoje ir kitose aplinkose.“

Remiantis Konvencijos 19 ir 37 straipsniais, bet kokio pobūdžio smurtas prieš vaikus, nors ir nestiprus, yra nepriimtinas. JT Komitetas aiškina Konvencijos nuostatas dėstydamas, kad išsireiškimas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka vietos jokiam įteisintam smurto prieš vaikus lygiui. Dažnumas, žalos sunkumo laipsnis ir ketinimas pakenkti nėra būtinoji smurto apibrėžimo sąlyga. Valstybės dalyvės gali remtis šiais veiksniais intervencijos strategijose, siekdamos sudaryti sąlygas proporcingam atsakui, kuris atsižvelgia į vaiko interesus, tačiau apibrėžimai negali panaikinti absoliučios vaiko teisės į žmogiškąjį orumą ir fizinį ir psichologinį vientisumą, kai tam tikros smurto formos yra apibūdinamos kaip teisiškai ir (arba) socialiai priimtinos.“

Įstatymo projektu papildžius psichologinio smurto sąvoką „vaiko atskyrimu nuo tėvų“, kyla pavojus, kad nebus laiku imamasi veiksmų apsaugoti vaikams, kuriems iškyla grėsmė net ir laikinai, pvz. tėvams esant išgėrus, apsvaigus nuo kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan. Akivaizdu, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų turi psichologines pasekmes vaikui ir kiekvieno vaiko pirminė teisė yra augti su savo tėvais, todėl remiantis tarptautiniais teisės aktais ir Lietuvoje galiojančia praktika turėtų būti daroma viskas, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų taikomas „tik kaip kraštutinė priemonė, kai vaikui gresia pavojus patirti neišvengiamą žalą ar kitaip prireikus“ (JT Komitetas).

Tačiau valstybė turi pareigą imtis veiksmų apsaugoti vaikus nuo kankinimų, nežmoniško ar žeminančio jų orumą elgesio, kas įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, 3 straipsnyje, ir tam tikrais atvejais vaiko atskyrimas nuo tėvų būtinas norint apsaugoti vaiką. Tai patvirtina ir Europos žmogaus teisių teismo praktika (EŽTT bylos Tlapak ir kiti prieš Vokietiją, pareiškimo nr. 11308/16 ir 11344/16; Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, pareiškimo nr. 68125/14 ir 72204/14; Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo nr. 29392/95).

Pirmosios dvi bylos buvo susijusios su Dvylikos genčių bažnyčiai priklausančių tėvų teisių apribojimu dėl vaikams taikomo mušimo vytele. Šeimos skundėsi dėl šeimų atskyrimo ir tėvų teisių apribojimo. Teismas sutiko su Vokietijos teismų nuomone, kad sisteminio ir reguliaraus mušimo vytele rizika pagrindė sprendimus apriboti tėvų teises ir vaikų paėmimą globai. Tokie sprendimai rėmėsi absoliučiu nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio draudimu pagal Konvenciją. Teismas pabrėžė, kodėl Vokietijos teismai neturėjo kitų prieinamų priemonių siekiant apsaugoti vaikus – bylos nagrinėjimo metu, tėvai liko įsitikinę kad fizinės bausmės yra priimtinos, ir net jei jie sutiktų nemušti vaikų vytele, nėra jokių galimybių užtikrinti, kad tai nebūtų daroma kitų bendruomenės narių“.

Remiantis tais pačiais argumentais, manome, kad prie „vaiko interesų“ apibrėžimo 2 straipsnio 12 dalyje šiomis pataisomis įtraukus frazę „gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas“ pernelyg supaprastina vaiko interesų sąvoką ir ignoruoja atvejus, kai vaiko gyvenimas su tėvais jam kelia grėsmę ar kitaip pažeidžia jo teises. Šeimos aplinkos išsaugojimas ir santykių palaikymas, be abejo, yra vienas iš svarbiausių elementų, kuriuos būtina apsvarstyti, vertinant vaiko interesus, taip pat kaip ir vaiko pažiūros, vaiko tapatybė, vaiko globa, apsauga ir saugumas, vaiko pažeidžiamumo situacija, vaiko teisė į sveikatą, ir vaiko teisė įgyti išsilavinimą. Tačiau ne visais atvejais vaiko gyvenimas šeimoje su tėvais geriausiai užtikrins vaiko teises – kai kuriais atvejais, vaiko palikimas šeimoje gali sukelti jam labai rimtą pavojų.

Remiantis JT Vaiko teisių komiteto komentarais, vaiko interesų sąvokos tikslas – „užtikrinti, kad vaikas galėtų visiškai ir veiksmingai pasinaudoti Konvencijoje pripažintomis teisėmis, taip pat garantuoti vaiko holistinį vystymąsi“. JT Vaiko teisių komiteto teigimu, vaiko interesų vertinimo elementai „gali vienas kitam prieštarauti, svarstant konkretų atvejį ir jo aplinkybes, <…> pavyzdžiui, šeimos aplinkos išsaugojimas gali prieštarauti poreikiui apsaugoti vaiką nuo tėvų smurto ar prievartos pavojaus“, ir tokiais atvejais „elementai turi būti įvertinti vienas kito atžvilgiu, siekiant rasti sprendimą, kuris atitiktų vaiko ar vaikų interesus.“ JT Vaiko teisių komiteto komentaruose taip pat teigiama, kad „vaiko interesų sąvoka yra sudėtinga, o turinys turi būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju“, ši sąvoka „yra lanksti ir pritaikoma“. Kadangi Vaiko teisių konvencijoje neegzistuoja teisių hierarchija, visos joje nurodytos teisės pirmiausia atsižvelgia į „vaiko interesus“.

Dėl 31 str. 8 d. siūlomų pakeitimų: Pakeitime akcentuojamas Konstitucijos straipsnis, leidžiantis auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kas yra neabejotinai svarbi Konstitucijoje įtvirtinta teisė, tačiau toks auklėjimas negali apimti fizinių bausmių ar bet kokio smurto prieš vaikus taikymo. JT Vaiko teisių komisijos komentaruose taip pat pabrėžiama, kad tėvų teisė vaiką tinkamai pakreipti ir, vaikui naudojantis Konvencijos teisėmis, vadovauti, garantuojama JT Konvencijos 5 straipsnyje, „nepalieka galimybių pateisinti smurtą ar kitas žiaurias ar žeminančias drausminimo formas“.

Dėl įstatymo projektu keičiamų 36 straipsnio nuostatų, nustatančių pažeidimų nagrinėjimo tvarką, ir iškeliančių šeimos išklausymo būtinybę aukščiau vaiko išklausymo. Vaiko interesai turėtų būti esminis šio Įstatymo prioritetas.

36 straipsnio 1 dalį siūloma keisti taip, kad specialistas, nagrinėdamas pranešimą, susitinka su šeima ir ją išklauso. Numatoma, kad specialistas vaiką išklauso tik esant poreikiui. Neabejojame, kad nagrinėjant kiekvieną atvejį, svarbu išklausyti šeimą, visos jos narius. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Vaiko teisių konvencija numato, kad vaiko nuomonė turėtų būti išklausyta visais jį liečiančiais klausimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir labai maži vaikai gali patikimai papasakoti apie savo gyvenimo įvykius. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad didžioji vaiko teisių pažeidimų, apie kuriuos tarnybos gauna pranešimus, yra pranešimai apie galimą smurtą. Vaikas, nukentėjęs nuo smurto savo šeimoje (kaip didele dalimi ir suaugusio amžiaus aukos) dėl išgyvenamos baimės yra nepajėgus papasakoti apie patirtą smurtą, kai šalia jo yra smurtavę asmenys. Todėl siekiant apsaugoti vaikus, specialistui turi būti palikta galimybė pirmiausia pasikalbėti su vaiku, nedalyvaujant vaiko atstovams.

Be to, siūloma laikyti netekusiomis galios 36 straipsnio 4-7 dalis, kurios nustato, kaip turi kraštutiniais atvejais būti vykdomas vaiko paėmimas iš šeimos.

Remiantis JT Komiteto komentarais „Šeimos išskyrimo prevencija ir šeimos vienybės išsaugojimas yra svarbūs vaiko apsaugos sistemos komponentai, kurie remiasi 9 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis „kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai […] toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.“ Be to, nuo vieno ar abiejų tėvų atskirtas vaikas turi teisę „nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“ (9 straipsnio 3 dalis). Tai taip pat taikoma bet kuriam asmeniui, kuris turi globos teises, teisėtiems ar pagrindiniams globėjams, įtėviams ir asmenims, su kuriais vaikas palaiko stiprius asmeninius santykius.“

JT Komitetas pabrėžia, kad „atsižvelgiant į vaiko atskyrimo nuo jo (jos) tėvų poveikio rimtumą, toks atskyrimas turėtų būti vykdomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai vaikui gresia pavojus patirti neišvengiamą žalą ar kitaip prireikus. Atskyrimas neturėtų įvykti, jeigu mažiau intervencinės priemonės gali apsaugoti vaiką. Valstybės, prieš nuspręsdamos taikyti atskyrimą, turėtų suteikti pagalbą tėvams prisiimti jų pareigas ir atkurti ar sustiprinti šeimos gebėjimus rūpintis vaiku, išskyrus atvejus, kai atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką. Ekonominės priežastys negali būti pagrindas atskirti vaiką nuo jo (jos) tėvų“.

Tačiau dabartinė Vaiko teisių apsaugos pagrindų redakcija ir įtvirtina du grėsmės lygius, siekiant įtvirtinti, kad vaikų atskyrimas nuo šeimos ir būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.

Vis dėlto, numatomi 36 straipsnio pakeitimai panaikina galimybes imtis net ir skubių veiksmų, nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, ir siūlo 362 straipsniu Vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą įgyvendinti tik tais atvejais, kai suteiktos visos kitos paslaugos buvo nevaisingos. 362 straipsnio 1 d. Siūloma išdėstyti taip: „Vaiko ryšių su biologiniais tėvais ar įtėviais nutraukimas yra galimas tik tada, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos.“ Seimo nariai, pateikę siūlymus, neatsižvelgia į tai, kad kai kuriais atvejais laikinas vaiko paėmimas yra vienintelis būdas užtikrinti vaiko saugumą. Akivaizdu, kad remiantis padarytomis klaidomis, manoma, kad paėmimas beveik visada vykdomas neapsvarsčius. Dėl to būtina tikslinti poįstatyminiuose aktuose numatomą rizikos lygių įvertinimą, taip pat būtina nustatyti galimybę išklausyti vaiko atstovus teisme, sprendžiant dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jeigu tam yra realios galimybės.

Be to, 36 straipsnio 3 dalį siūloma keisti taip, kad būtų neįmanoma užtikrinti vaiko net laikino paėmimo ir jo saugumo užtikrinimo, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, ir vietoj to pabrėžiama, kad Policijos pareigūnai gali paimti vaiką tik nustačius šiurkštų vaiko teisių pažeidimą. Kyla klausimas, ar tuo atveju, jei vaikas randamas nesaugioje ir /ar nesanitarinėje aplinkoje, vaikas gali būti laikinai paimamas į saugią buvimo vietą.

Taip pat manome, kad frazės „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė“ įtraukimas į Vaiko teisių apsaugos įstatymą (35 str. 4 dalį) yra perteklinis, kadangi už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje atsakomybė ir taip yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 489 straipsnį. Vaiko teisių apsaugos įstatymas turėtų raginti žmones pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus nesibaiminant baudžiamojo persekiojimo, jei jų įtarimai nepasitvirtintų. Europos žmogaus teisių teismo nuomone, „žmonės turėtų būti laisvi, naudodamiesi tinkama pranešimo procedūra, sąžiningai išreikšti susirūpinimą dėl smurto prieš vaiką, nebijodami galimo baudžiamojo persekiojimo ar reikalavimo atlyginti žalą“ (Juppala v. Finland, 2008). Tokios galimybės apribojimas suvaržytų žmonių saviraiškos laisvę, kaip ji apibrėžta Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje.

Taip pat neaišku, kokiais argumentais remiantis 34 str. 6 dalies pakeitimuose kalbant apie galimybes šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms dalyvauti tėvystės mokymuose išbrauktas žodis „pozityviosios“ (tėvystės mokymuose). Remiantis JT Vaiko teisių komiteto bendraisiais komentarais, „valstybės turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų visuotinį tėvų ir globėjų švietimą vaiko teisių ir pozityvios tėvystės klausimais. <…> Toks švietimas turėtų apimti vaiko teises, įskaitant mokymus, kaip teisingai išklausyti vaikus ir įtraukti jų nuomones ir požiūrius į sprendimų priėmimo procesą, taip pat teigiamą vaikų auklėjimą, įskaitant teigiamus drausminimo įgūdžius, nesmurtinius konflikto sprendimo būdus ir prieraišiąją tėvystę bei vystymąsi ankstyvojoje vaikystėje.“

Manome, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus būtų susilpninta egzistuojanti vaiko teisių apsauga Lietuvoje ir galimybės padėti vaikui ir jo šeimai, pateiktuose pakeitimuose nepaisoma geriausių vaiko interesų, šie pakeitimai neatitinka ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, saugančių vaikų žmogiškąjį orumą ir fizinį vientisumą bei raginančių pašalinti bet kokias įstatymuose ar bendrojoje teisėje įtvirtintas nuostatas, kurios leidžia naudoti bet kokį smurtą prieš vaikus. JT Komiteto teigimu, „išskirtinė vaikų prigimtis, jų pradinės priklausomybės nuo kitų ir vystymosi būklė, unikalus žmogiškasis potencialas ir pažeidžiamumas reikalauja daugiau, o ne mažiau, teisinės ir kitokios apsaugos nuo visų formų smurto.“ JT Vaiko teisių konvencija patvirtina, kad vaikas nėra „tėvų ar valstybės nuosavybė“, o žmogaus teisių turėtojas. Tad raginame Seimo narius nepamiršti šios nuostatos svarstant bet kokius Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus – vaiko teisės, vaiko interesai turi būti šio įstatymo centre.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo narių atsižvelgti į mūsų pastabas ir nepritarti siūlomoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms.

Rašto pabaiga

P.S. Redakcija neturi žinių, kur šis raštas nukeliavo toliau. Žinoma tik tiek, kad iš savo pirminės lokacijos vietos jis jau ištrintas.

komentarai 2

  1. Vacys   -  2018-12-06, 19:49

    Apie kokias čia vaiko teises kalbama, kai vaikas klykia iš tėvų glėbio ištraukiamas. Manau kad pagrobtas iš šeimos vaikas gaus trauma ir neaišku kokias pasekmes ji turės jų gyvenime.

    Atsakyti
  2. Vacys   -  2018-12-06, 19:57

    Aš už „Naikinti šį įstatymą, be pataisų“

    Atsakyti

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikytumėte naują, konservatorių krikščioniškomis vertybėmis paremtą partiją?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Žmogus gyvenime ir paskui [1]

Žmogus gyvenime ir paskui [1]

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Mūsų laikų herojai

Algimantas Rusteika. Mūsų laikų herojai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
„Pirkėjai svarsto, kad laikas atkurti „Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystę“, – teigia „valstietis“ R. Šarknickas

„Pirkėjai svarsto, kad laikas atkurti „Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystę“, – teigia „valstietis“ R. Šarknickas

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Mokyklos neturi jokių galių auklėti mūsų vaikus ar įtakoti jų elgesį

Arvydas Daunys. Mokyklos neturi jokių galių auklėti mūsų vaikus ar įtakoti jų elgesį

komentarai 9Skaityti visą įrašą
Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Ž.Pavilionis teigia Romuvą veikiant pagal Putino ideologų politiuką, tačiau neigia kaltinęs ją dirbant Rusijos tarnyboms

Ž.Pavilionis teigia Romuvą veikiant pagal Putino ideologų politiuką, tačiau neigia kaltinęs ją dirbant Rusijos tarnyboms

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Vytautas Landsbergis. Giminės

Vytautas Landsbergis. Giminės

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Prezidentas pasveikino Seimą rudens sesijos pradžios proga bei priminė bendrą siekį – Gerovės valstybę

Prezidentas pasveikino Seimą rudens sesijos pradžios proga bei priminė bendrą siekį – Gerovės valstybę

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Requiem mano Rugsėjo 11-ajai

Requiem mano Rugsėjo 11-ajai

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Gabrielius Landsbergis sveikina Prezidento idėjas, tačiau nerimauja, kad jos bus numarintos valdančiosios daugumos

Gabrielius Landsbergis sveikina Prezidento idėjas, tačiau nerimauja, kad jos bus numarintos valdančiosios daugumos

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Statybų sektoriui būtina revoliucija

Statybų sektoriui būtina revoliucija

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Lidžita Kolosauskaitė. Ką aš pasakyčiau savo vaikui

Lidžita Kolosauskaitė. Ką aš pasakyčiau savo vaikui

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Naujas (senas) ligų sezonas ir kasmet besikartojančios epideminės naujienos

Naujas (senas) ligų sezonas ir kasmet besikartojančios epideminės naujienos

komentarai 6Skaityti visą įrašą
Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (6)

Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (6)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Nacionaliniai valdžios medžioklės ypatumai

Algimantas Rusteika. Nacionaliniai valdžios medžioklės ypatumai

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Ugnius Kiguolis vs DELFI

Ugnius Kiguolis vs DELFI

komentarų 10Skaityti visą įrašą
Sveikatos ministerija pripažino, jog medikai netinkamai skiria ir dozuoja vaistus, dėl ko kyla rizika pacientų sveikatai

Sveikatos ministerija pripažino, jog medikai netinkamai skiria ir dozuoja vaistus, dėl ko kyla rizika pacientų sveikatai

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (5)

Žmogumi gimti lengviau, nei žmogumi ir numirti (5)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Kaip „profesionalai“ portfelius pardavinėja?

Kaip „profesionalai“ portfelius pardavinėja?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Algimantas Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią?

Algimantas Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Lidžita Kolosauskaitė. Nelaimingumo anatomija: Ko jie visi liūdi?

Lidžita Kolosauskaitė. Nelaimingumo anatomija: Ko jie visi liūdi?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Kiek kainuoja šeimai valstybės „Pagalbos planas“

Kiek kainuoja šeimai valstybės „Pagalbos planas“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Nu joa... kol vaikai patirs tai ką patiria mokyklose ir kol su jais nekalbės apie...

Atsakingus, kultūringus žmones turi užauginti tėvai, o ne mokykla....

Autoriaus mintys manau nesvetimos daugeliui nors truputi mastanciu zmoniu. Kita kalba, kiek yra tu mastanciu...

:D:D:D:D super....

juk jau rašiau, kad iš statytinio nausėdos veiksmų matosi, kad lietuvos valstybinė kalba labiausiai tikėtina...

panašu į psichinio ligonio sapaliones. Beskaitant eilėraštuką susidarė įspūdis, kad skaitau žudiko maniako memuarus....

Ir,nesikeik tu,zmogau.... Visi keikia norvegu barnevernet ar kaip ten jie,cia.gi lygu lygu. Slubo vokiecio su...

Pagarba mastančiaim tautiečiui, pagarba....

Paskutinė pastraipa "nuo to laimėtų visi" būtent parodo, ko sionistams reikia mažiausiai - kad visuomenėje...

Kodėl nepasakyti tiesiai šviesiai-tai yra kuo tikriausias pasaulį valdančios žydijos suplanuotas RASINIS lietuvių tautos ir...

negaliu žiūrėti į prostituto šimašiaus snukį. Įdomu kiek jis gavo už Vilniaus Vandenų prichvatizavimo aferą?...

Debiliška direktotrė. Draudimas rūkyti tiesiog šiaip sau, o ne dėl to, kad rūpėtu moksleivių sveikata....

kas atsisakė lietuvos identiteto? Aa... - LIETUVOS LOVIAKRIUKSIAI! Tad apie kokią okupaciją kalbama? Kai buvo...

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

komentarai 6Skaityti visą įrašą
Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

komentarų 11Skaityti visą įrašą
Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

komentarai 2Skaityti visą įrašą
Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

komentarai 3Skaityti visą įrašą
Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

komentarai 4Skaityti visą įrašą
Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

komentarai 5Skaityti visą įrašą
Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

komentarai 8Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Klaidžiojęs po Lietuvos NVO raginimas pasirašyti, siekiant nepriimti naujų "Vaiko teisių" įstatymo pataisų, ištrintas* - nuoroda: https://infa.lt/27408/klaidziojes-po-lietuvos-nvo-raginimas-pasirasyti-siekiant-nepriimti-nauju-vaiko-teisiu-istatymo-pataisu-istrintas/