infa.lt

Pagerbiant Lietuvos kariuomenės kovas nuo 1009 metų, dailininkas Tautvilas Rinkevičius savo sukurtam plakatui panaudojo istorines asmenybes, įamžintas koplytstulpiuose, kurias drožė tautodailininkai: Ričardas Gaška, Adolfas Teresius ir Algimantas Sakalauskas.–

Kairėje Rumbaudas Valimantaitis – LDK bajoras, Žemaitijos seniūnas (1396–1412 m.), nuo 1412 m. Lietuvos didysis maršalka Lit.: Straipsnio iš Vikipedijos (laisvosios enciklopedijos) duomenimis 1401 m. Vilniaus-Radomo, 1422 m. Melno, 1431 m. Skirsnemunės sutarčių dalyvis. 1409 m. gegužės mėn., kai prasidėjo Žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius, Vytautas jį pasiuntė vadovauti lietuvių bajorų daliniui, kuris padėjo žemaičiams. Manoma, kad Žalgirio mūšio metu 1410 m. jis vadovavo Vytauto pulkui, pasitraukusiam ir po to sugrįžusiam į mūšio lauką. Jis jau 1418 m. pats malšino Žemaičių valstiečių sukilimą. Vytautui mirus rėmė Švitrigailą, po 1432 m. perversmo rėmė Žygimantą Kęstutaitį, bet brolio laiškams patekus į Žygimanto Kęstutaičio rankas, dėl ryšių su Švitrigaila suimtas ir Žygimanto Kęstutaičio nurodymu kartu su broliu Jauniumi Valimantaičiu nužudytas.

Viduryje Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m. iki mirties. Formaliai Lenkija jį pripažino 1401 m. 1421–1423 m. – husitai paskelbė Vytautą Čekijos karaliumi. Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų populiarus Lietuvos nacionalinis didvyris, jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Dešinėje Kristinas Astikas – Vytauto laikų diduomenės atstovas, valdovo patarėjas Vilniaus kaštelionas Kristinas Astikas († 1442) buvo bendras Astikų ir Radvilų pirmtakas.

Plakatą vainikuoja (dailininko pasirinkimu) šių dienų Lietuvos patriotai, visada pasiruošę aukotis TĖVYNĖS LABUI. Iš kairės į dešinę: Tautvilas Rinkevičius, Julius Proškus, Ramūnas Šerpatauskas, Raimundas Kaminskas, Arūnas Surdokas ir Romas Žemaitis.