infa.lt

Žmogaus gynybinė sistema [2]

Žmogaus gynybinė sistema [2]

spalio 22
05:002018
Sustabdytas judesys

nuotrauka: © Arvydo Daunio

tęsinys, pirma dalis čia

Liaudyje labai populiarus posakis : „Visos ligos nuo nervų“. Ir šiame posakyje yra daug tiesos. Didelės dalies ligų pradžia – stresas. Stresas trumpina mūsų gyvenimą. Organizmui dažnas stresų pasikartojimas yra labai kenksmingas. Stresas yra ne tik neigiamos emocijos, bet ir… teigiamos – jei žmogų ištinka didelis staigus džiugesys , jo organizme vyksta tokie patys procesai, kaip ir neigiamo faktoriaus poveikio atveju. Pastabieji šį dėsningumą jau bus gyvenime užfiksavę. Šis straipsnis ir yra apie tai, kas vyksta organizme streso metu.

Įdėmiai perskaitę, galėsite rasti atsakymą kodėl didėja cholesterolio kiekis streso metu, kuo bloga yra ilgalaikė savęs graužatis, koks jos veikimo mechanizmas, koks tikrasis depresijos susidarymo mechanizmas.

Organizme, kaip atsakymas į aplinkos besikeičiančias sąlygas, reikalaujančias organizmo darbingumo padidėjimo, kyla visa eilė stereotipinių prisitaikymo reakcijų, nukreiptų organizmo apsaugos realizavimui. Šių apsauginių reakcijų visumą žinomas fiziologas Hansas Selje (Hans Selye) pavadino adaptaciniu (prisitaikančiu) sindromu arba stresu.
Aplinkos temperatūros pokyčiai, badas arba troškulys, infekcija ar trauma, kraujo netekimas ar fizinė įtampa, emocinė įtampa ar dehidratacija – visa tai sukelia visą eilę pasikeitimų organizme, kurie apsijungia vienu išsireiškimu – „stresinė reakcija“.

Organizmas šiais atvejais visai nesidomi detalėmis – jam visai nesvarbu išvardintų faktorių ypatybės, o tiesiog reaguoja į pažeidžiantį faktorių kaip į streso šaltinį. Organizmo reakcija visada yra stereotipinė ir todėl jis gali iškart reaguoti į nesvarbu kokios kilmės dirgiklį tokiu pačiu veiksmu. Organizmo reakcija į stresą yra puikus sargas, nes reaguoja be sąmonės dalyvavimo – besąlyginiai refleksai, veikiami skausmo ar vidinės terpės sudėties pasikeitimo (pavyzdžiui, kraujuojant, kritus cukraus lygiui kraujyje badaujant ir t.t.), garantuoja automatinį adaptacijos mechanizmo įsijungimą.

Jeigu pašalinsime gyvūnui antinksčius – dirbtinai pažeisime adaptacinę sistemą, tai susilauksime labai sunkių pasekmių. Antinksčiai yra endokrininė liauka, be kurios negali įvykti reakcija į stresą. Jeigu liauka pašalinta, tai tam, kad palaikyti gyvybę net ir idealiose organizmui sąlygose, būtina pastoviai leisti antinksčių hormonus, bet kai tik įvyks stresinė situacija, šių hormonų dozė turi būti stipriai padidinta, nes kitaip gyvūnas žus dėl apsaugos sistemos nepakankamumo.

Ir visgi organizmas dažnai brangiai sumoka už savo šį sugebėjimą gintis prisitaikymo būdu. Didelė grupė ligų, vadinamų adaptacijos ligomis, kyla būtent streso sąlygomis. Kodėl?

Tarkim, kad jūs pastebėjote jums pavojingą reiškinį ar individą. Jūsų jutimai signalizuoja centrinei nervų sistemai, kad pavojus arti. Gal būt bus kova ir būtinas pasiruošimas jai. Situaciją įvertina jūsų galvos smegenų žievė, bet pats vertinimo pobūdis – jausminis. Būtent emocija ir yra vienas iš stipriausių mobilizuojančių faktorių. Kuo stipresnė emocija, tuo organizmas bus labiau išvestas iš pusiausvyros, tuo labiau sutriks nusistovėjęs organizmo metabolizmas. Tai pasiruošimo gynybai fazė. Emocija priverčia kūną pasiruošti judesiui. Jūsų organizmas kiekvieną stresą supranta tik kaip kovą ir įsijungia visi tam atvejui numatyti organizmo mechanizmai.

Tuo pat metu hipotaliamas siunčia signalus vegetatyvinei nervų sistemai – tai jo daliai, kuri valdo vidaus organus. Toks signalas per sekundės dalis pasiekia jūsų antinksčius ir jie išmeta į kraują savo hormoną – adrenaliną.

Tai matosi ir kūno išorėje: adrenalinas sukelia specialių odos raumenų susitraukimą ir jūsų kūnas nueina pagaugais – plaukeliai ant kūno pasišiaušia. Išmestas į kraują adrenalinas praplečia širdies, smegenų ir plaučių kraujagysles, ir priešingai – susiaurina odos ir vidaus organų kraujagysles, ypač virškinimo organų, ko pasėkoje įvyksta kraujo persiskirstymas, naudingas kovai. Sustiprėja širdies veikla, pakyla arterinis spaudimas.

Visai šiai veiklai reikalinga energija ir adrenalinas mobilizuoja abu energijos šaltinius: iš riebalinių atsargų – riebiąsias rūgštis, iš kepenų – gliukozę. Tuo pačiu pagerėja raumeninių audinių ir širdies mityba. Visa tai kartu paėmus – odos kraujagyslių susiaurėjimas, riebiųjų rūgščių ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, lengvas drebulys – šiek tiek pakelia kūno temperatūrą – tam, kad geriau vyktų cheminės reakcijos. Tai primena sportininko apšilimą prieš startą ir įvyksta jis per kelias sekundes.

Galų gale, adrenalinas stipriai padidina širdies galimybes įsisavinti deguonį. Ši žmogaus apsauginė reakcija gali tapti labai pavojinga. Toks širdies greitas deguonies iš kraujo savinimasis, esant neigiamoms emocijoms, laikinai gali sukelti deguonies badą, kuris kartais baigiasi širdies nepakankamumu arba net infarktu. Bet esant normaliai stresinei reakcijai, adrenalinas suirdamas, stimuliuoja tolimesnį antistresinės apsaugos vystymąsi.

Tuo tarpu hipotaliame pasikeičia tarpininkų – neuromediatorių koncentracija. Šių medžiagų eikvojimas streso metu padidėja – jie aktyvavo hipotaliamo centrus, kurie kontroliuoja kortikotropino, augimo hormono ir prolaktino išsiskyrimą iš hipofizio. Šie hormonai sugeba mobilizuoti riebiąsias rūgštis iš riebalinių atsargų. Tokia įtaka energetiškai yra būtina, tačiau ilgalaikiai naudoti tam adrenaliną negalima: labai jau stiprią vegetatyvinę audrą sukelia šis hormonas. Jeigu situacija, sukėlusi stresą, ne trumpalaikė, tai reikalingas persijungimas į solidesnę energetinę bazę, ką ir užtikrina riebalus mobilizuojantys hipofizio hormonai – kortikotropinas, augimo hormonas, lipotropinas ir prolaktinas. Iš riebalinių atsargų šie hormonai ima riebiąsias rūgštis, kurios užtikrina širdžiai 6 kartus daugiau energijos, negu gliukozė.

Hipotaliamo hormonai, įtraukdami į stresinę reakciją hipofizio hormoną kortikotropiną, kuris dalyvauja antinksčių žievės veiklos reguliavime, sustiprina antistresinę apsaugą ir kitu būdu. Ši endokrininė liauka – antinksčių žievė – visada aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga. Pradžioje hipotaliamusas grynai nerviniais impulsais aktyvuoja šerdinį antinksčių sluoksnį ir to pasekoje išsiskiria adrenalinas. Po to kortikotropinas stimuliuoja iš antinksčių žievės apsauginių hormonų (pagrindinis iš jų kortizolis) išsiskyrimą. Kortizolis turi daug tokių pačių savybių, kaip ir adrenalinas, tačiau jo veikimo laikas daug ilgesnis. Vyksta tartum antrasis signalo formavimas – pradžioje iš nervinio į hormoninį (adrenalino išmetimas kaip atsakas į hipotaliamo aktyvaciją), o po to stipraus hormoninio atsako į ilgalaikę endokrininę apsauginę reakciją.

Būtent kortizolis (ypač derinyje su augimo hormonu) blokuoja gliukozės įsisavinimą raumeniniame audinyje. TAI LABAI SVARBU: raumenys sėkmingai naudoja riebiąsias rūgštis, o nervinėms ląstelėms reikalinga gliukozė – pagrindinis kuras, kurias savinasi nervinės ląstelės. Be to, kortizolis dar vienu būdu įtakoja „kuro“ perskirstymą – jis aktyvuoja baltymo vertimą gliukoze. Tai labai svarbu, nes streso metu jūs nesimaitinate, o rezervinio cukraus – glikogeno organizme yra ribotas kiekis.(Reikia pažymėti, kad būtent todėl, išsiskiriant dideliam kiekiui kortizolio dėl stipraus emocinio poveikio – tiek teigiamo, tiek neigiamo, žmogui gali išsivystyti net laikinas diabetas dėl nesugebėjimo savintis greitai susidarančio cukraus. Jei žmogus turi polinkį į diabetą, ilgalaikis stresas gali baigtis chronišku diabetu)

Reikia pažymėti dar vieną svarbią aplinkybę. Baltymai yra ląstelių struktūriniai ir funkciniai elementai, todėl ląstelinių baltymų vertimas į cukrų organizmui yra labai nenaudingas. Todėl, jei tenka organizmui sudėtingus baltymus versti į cukrų ir deginti kaip kurą, tai organizmas stengiasi imti juos iš tokių audinių, kurie greitai atsinaujina ir svarbiausia – organizme neatlieka struktūrinės funkcijos ir tokio audinio masės sumažėjimas organizmui nėra toks žalojantis. Toks audinys yra limfocitai kurie yra susikaupę limfinėse liaukose ir kituose limfoidiniuose audiniuose – blužnyje, kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje (thymus lot.) – svarbiausiame ląstelinio imuniteto organe.

Daugelis žinote, kad po ilgo ir stipraus jaudulio lengva susirgti „peršalimo“ arba virusine liga. Atrodo kas gi čia bendro tarp jaudulio ir polinkio į infekcinį susirgimą? Tas tarpusavio ryšys pagimdytas poreikio naudoti limfocitus organizmo energetiniams poreikiams streso metu.

Tačiau streso metu visos šios svarbios organizmui „plonybės“ nueina į antrą planą, nes tuo momentu svarbiausia – aprūpinimas energija. Audiniams turi būti greitai pristatytas papildomas kiekis maitinančių medžiagų ir hipotaliamas siunčia impulsus į širdies ir kraujagyslių nervus, kurie valdo vidaus organų ir kraujagyslių susitraukimą, susiaurėjimą. Dar labiau susiaurėja vidaus organų kraujagyslės, sustiprėja širdies veikla, pakyla kraujo spaudimas ir pagreitėja kraujotaka.

Štai dėl ko ilgalaikės emocijos ypatingai pavojingos hipertonikams. Tuo pačiu adrenalinas, augimo hormonas, riebiosios rūgštys, cholesterolis, kortizolis ir t.t. – visi faktoriai, kurie nuosekliai buvo įtraukti į stresinės reakcijos aprūpinimą, didina kraujo krešamumą ir tuo padeda išvengti kraujo netekimo, esant traumai. (Bet šis apsauginis mechanizmas tuo pačiu gali emocinio susijaudinimo metu tapti trombozės ir širdies infarkto priežastimi.)

Apsauginės reakcijos procese, viskas, kas gali trukdyti, turi būti užblokuota. Todėl antinksčių žievės hormonas – kortizolis kritiniu organizmui momentu ne tik tarnauja aprūpinimui energija, skatindamas angliavandenių sintezę iš baltymų, ne tik slopina ląstelinio imuniteto reakcijas, bet ir turi savybę slopinti uždegimą, tuo pačiu mažinant žaizdos dydį traumos atveju. (Būtent dėl to šiuolaikinėje medicinoje kortizolis ir jo dariniai plačiai naudojami uždegimams slopinti įvairių ligų atveju – nuo akių ligų iki miokarditų.)

Bet jeigu audinių pažeidimas visgi didelis, tai dalis baltymų iš traumuotos vietos, patenkantys į kraujotaką, pasiekia imuninę sistemą, ir veikdami ją, kaip veikia ir „svetimi“ baltymai iš mikrobų, imunizuoja prieš savo audinius. Šiuo atveju imuniteto antikūnai, prasiskverbdami į audinius, gali juos pažeisti. Tai gresia autoimuninėmis ligomis, kurios vystosi pagal tuos pačius dėsnius , kaip ir nesuderinamumas organų persodinimo atveju. Todėl ta aplinkybė, kad kortizolis aprūpino organizmą energija streso atveju, ardydamas limfocitus, sumažina imunitetą streso atveju, sumažina imunizacijos galimybę prieš savo audinius. (Dėl šios priežasties kortizolis plačiai naudojamas imuniteto slopinimui alergijų atveju.)

Kortizolis ir jo gamybos reguliatorius hipofizio hormonas – kortikotropinas, o taip pat prolaktinas turi savybę slopinti hipotaliamuso „lytinio centro“ aktyvumą. Toks elgesys yra biologiškai tikslingas: kol stresas nesibaigęs, jo rezultatai neaiškūs, o sužeistas individas daugintis neturi. (Dėl šios priežasties moterims neigiamos emocijos kartais sutrikdo menstruacinį ciklą, o vyrams sumažėja potencija.)

Stresas, šalindamas visa, kas nereikalinga, slopina ir apetitą. Hipotaliamo apetito centras emocinio susijaudinimo metu yra slopinamas, kaip slopinama ir virškinimo sistemos veikla – kovoje už išlikimą maistas ir jo įsisavinimas nėra aktualu. (Dėl šios priežasties streso metu išdžiūsta burna.)

Bet štai stresas baigiasi, sunaudotas didelis kiekis energijos ir prasideda atsistatymas.Hipotaliamas, per jame esantį termoreguliacijos centrą, padidina šilumos atidavimą. Išsiplečia kraujagyslės, padidėja prakaito išsiskyrimas – visa tai saugo organizmą nuo perkaitimo, kuris vyksta dėl didelio kiekio riebiųjų rūgščių ir gliukozės „degimo“ streso metu.

Riebiųjų rūgščių perteklius, kurių intensyvi mobilizacija vyko streso metu energijai gauti, atsistatymo periode tampa žaliava cholesterolio gamybai. Ši aplinkybė turi labai didelę reikšmę, nes atsistatymo periode reikės gydyti žaizdas ir vyks ląstelių dalijimasis. Kiekvienai naujai ląstelei bus reikalingas apvalkalas – membrana, kurios sudėtyje yra daug cholesterolio.

Taigi, kaip jau supratote ( o gal ir ne, jei skaitėte neįdėmiai), streso metu metabolizmas nukrypsta į riebiųjų rūgščių intensyvų naudojimą – energijai gauti ir gliukozei išsaugoti bei atstatyti. Šis metabolizmo nukrypimas slopina imunitetą ir didina kraujo krešumą, o po to didina cholesterolio gamybą.

VISI ŠIE POKYČIAI VYKSTA KIEKVIENO EMOCINIO STRESO METU.

Pavyzdžiui studentams, sesijos metu, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis. Bet juk gyvenimas verčia laikyti egzaminus ne tik universitetinių studijų atveju. Mes egzaminus laikome kasdien – kuo sudėtingesnis mūsų gyvenimas, tuo daugiau egzaminų mes turime išlaikyti. Dažni ir ilgalaikiai susijaudinimai formuoja bereikalingą apsauginę reakciją, kurios viena iš išdavų – aterosklerozė.

Bet visos neigiamos streso pasekmės tolimesnėje ateityje, o iš kart po streso, viskas kas vyksta atsistatymo periodo metu – organizmui naudinga. Ypatingas antidiuretinis hormonas tiesiai iš hipotaliamo pakliūna į hipofizį, iš jo į kraują, taip pristabdydamas vandens išskyrimą inkstuose ir tuo padėdamas kompensuoti kraujo netekimą (traumos atveju). Sustiprėja, hipotaliamo prieš tai užblokuota, skydliaukės veikla, kurios hormonai reikalingi pažeistų audinių atstatymui – hipotaliamas atsistatymo periode skydliaukės veiklą ima stimuliuoti. Gęsta kortizolio išsiskyrimas ir atsistato baltymų sintezė, kuri buvo anksčiau užblokuota – baltymai buvo verčiami į angliavandenius.
Taip laipsniškai, etapas po etapo, apsaugos mechanizmas reguliuojamas per hipotaliamą, o po to ir organizmo atstatymas, jei pažeidimas nebuvo mirtinas.

Taip reakcija į stresą apsaugo mūsų organizmą nuo galimo ar esamo žalingo poveikio. Prisiminkim trumpai kaip viskas vyko: kraujyje padaugėjo hormonų adrenalino, augimo hormono, prolaktino, kortikotropino, kortizolio; didėjo kraujyje medžiagų, kurios duoda energiją, koncentracija – riebiųjų rūgščių, gliukozės; padidėjo cholesterolio kiekis, kraujo krešamumas, pakilo kraujo spaudimas ir t.t. Visa tai reiškia nukrypimą nuo vidinės terpės pastovumo dėsnio, dėsnio, kurio laikymasis, kaip ir organizmo gynyba, yra reikalinga gyvybei palaikyti.

Tačiau mes žinome, kad, veikiant kibernetiniams reguliacijos mechanizmams, homeostatinės sistemos siekia išlaikyti pusiausvyrą arba stengiasi atstatyti tvarką ir stabilumą. Todėl visai logiška būtų paklausti: kaip visos tos stresinės situacijos metu gali būti toks organizmo vidinės terpės nukrypimas?

Iš tikro, jei padidėja kraujyje kokio nors hormono, pavyzdžiui kortizolio, tai jis, pagal neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmo veikimo principą, turėtų pristabdyti savo reguliatoriaus išsiskyrimą, šiuo atveju hipofizio hormono kortikotropino, ir kortizolio išsiskyrimas, nestimuliuojamas kortikotropino, turėtų sumažėti iki normos – iki ribų, apibrėžtų homeostazės dėsnio. Bet to neįvyksta ir kraujyje streso metu kortizolio išlieka padidintas kiekis, tuo pačiu sukurdamas antistresinį mechanizmą. Kodėl taip atsitinka?

Kiekvienas hormonas reguliatorius turi savo darbinį faktorių, kuris kylant koncentracijai kraujyje mažina reguliatoriaus aktyvumą. Kortikotropino išsiskyrimą turėtų slopinti kortizolio išsiskyrimo padidėjimas; augimo hormono ir prolaktino – cukraus ir riebiųjų rūgščių padidėjimas kraujyje. Ir visgi kraujyje vienu metu yra didelis kiekis ir hormonų- reguliatorių, ir darbinių hormonų bei energetinių substratų.

H.Selje, aiškindamas apie hipofizio aktyvumo padidėjimą streso metu, o po to ir apie hipotaliamo, neatkreipė dėmesio, kad hipofizio-hipotaliamo komplekso aktyvumo padidėjimas negali egzistuoti ilgai, jei neįvyks hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas į slopinančius periferinius signalus. Kitais žodžiais tariant, jei neįsijungs mechanizmas, garantuojantis homeostazės nukrypimo dėsnio veikimą.

Hipotaliamo jautrumo slenksčio padidinimo mechanizmo fiziologinė reikšmė labai didelė. Jei jo nebūtų, stresinė prisitaikymo reakcija būtų visada trumpalaikė, ji veiktų tik tiek laiko, kad suveiktų neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas ir sistema sugrįžtų į pusiausvyrą. O šito, kaip mes žinome, neįvyksta. Reiškia streso metu vyksta hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas. Būtent šitas mechanizmas ir nusako organizmo vystymosi , senėjimo reguliavimo mechanizmą ir natūralios mirties reguliavimo tipą. (Apie tai bus kitame straipsnyje)

Tuo galima daug ką paaiškinti streso ir ligų santykiuose. Stresas sukelia tokius pačius pokyčius, kokie vyksta ir senstant. Cukraus, riebiųjų rūgščių, cholesterino kiekis kraujyje auga. Tai reiškia, kad energetinės homeostazės sistemoje įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas; didelis antinksčių žievės hormono kiekis streso metu rodo, kad įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas ir adaptacinės fazės homeostazėje.

Kitaip sakant, tai, kad aukštesnieji gyvūnai yra apdovanoti pačiais aukščiausiais sugebėjimais gintis nuo streso, reikia dėkoti sudėtingų homeostatinių sistemų pasirodymui gyvosios gamtos evoliucijos procese, kurių viršūnę vainikuoja hipotaliaminiai procesai. Sukurti būtinus nukrypimus kovai su stresu galima tik padidinant hipotaliamo jautrumo slenkstį – dėka to mechanizmo, kuris yra organizmo vystymosi, senėjimo ir senatvinių ligų mechanizmo pagrindas (apie tai kitame straipsnyje). Tuo pačiu, gindamasis nuo išorinių mirties priežasčių, organizmas tai daro ne tik adaptacijos ligų sąskaita, bet ir spartina natūralų senėjimo procesą. Štai tokiu būdu negandos ir rūpesčiai trumpina mums gyvenimą.

Belieka pridurti, kad, kai jūs pastebite gresiantį pavojų, signalai, įvertinantys šį įvykį, iš centrinės nervų sistemos besiveržiantys į limbinę sistemą ir hipotaliamą, aktyvuoja jos veiklą. Bet bet kokia veikla nervinių ląstelių sistemoje eikvoja tarpininkus – nervinių impulsų mediatorius. Visa vegetatyvinė sistema padalinta į dvi priešingas viena kitai stovyklas – simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Ryšium su tuo yra ir dvi grupės tarpininkų mediatorių – sąlyginai jos vadinamos S ir P

Simpatiniai mediatoriai S yra: dopaminas ir noradrenalinas – medžiagos struktūriškai labai panašios į stresinį hormoną adrenaliną; grupės P mediatorius sudaro serotoninas ir artimi jam junginiai – indolaminai; grupės S ir P mediatoriai sintetinami iš amino rūgščių – atitinkamai tirozino ir triptofano. Šių mediatorių koncentracijos sumažėjimas streso metu dėl padidinto jų sunaudojimo ir yra hipotaliamo jautrumo slenksčio didėjimo priežastis. Jei yra ilgalaikis stresas, tai mediatorių kiekio sumažėjimas yra labai ryškus ir sukelia – psichinę depresiją.

Žinome, kad didelį emocinį susijaudinimą dažniausiai keičia apatija. Tai požymis, kad yra išnaudotas neuromeditorių limitas, tai perspėjimas, kad būtina ramybė – teisingam atsistatymo periodo vyksmui.

Neuromediatorių normalizavimosi greitis priklauso nuo įgimto nervų sistemos stiprumo, tai yra – nuo genetikos. Taip pat jis priklauso ir nuo organizmo metabolizmo ypatumų.

Neuromediatoriai atsistato, savireguliacijos mechanizmas suveikia ir sistema sugrįžta į stabilią būseną. Tik hipotaliamo jautrumo slenkstis lieka pakitęs – kuo toliau link amžinosios šviesos, tuo jo kitimo galimybės mažėja, kol vieną dieną nepradėsime gyventi ištisiniame chroniškame strese. Laikas ir senatvė – tai pastovus stresas.

Mąstantys, perskaitę šį straipsnelį, turėjo suprasti, kodėl pavojinga gydytis kai kuriais hormonais – neatsargus jų naudojimas didina minėtąjį hipotaliamo jautrumo slenkstį.

Yra tiesos liaudiškame posakyje „neimk į galvą – imk į burną“. Kartais 50 gramų konjako ar 100 gramų sauso vyno tikrai gali pagelbėti ilgalaikiuose stresuose – duoti atostogas šiam nepageidaujamam procesui, o netikėto streso atveju – jį sušvelninti.

Mūsų negalavimų ir senėjimo priežastis dažniausiai glūdi ne pačiuose aplinkos faktoriuose, bet mūsų reakcijoje į juos.

šaltinis: homosanitus.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Už kurį Kandidatą į Prezidentus balsuosite 2-ame ture?


  • Už G. Nausėdą (43%, 70 balsavo)
  • Nebalsuosiu (28%, 46 balsavo)
  • Už I. Šimonytę (20%, 32 balsavo)
  • Dar nežinau (9%, 14 balsavo)

Viso balsavo: 162
Pradėta - 2019 gegužės 13 @ 09:49
Pabaiga - 2019 gegužės 26 @ 09:49

Leidžiama ... Leidžiama ...
  Kuris vyras yra svarbiausias moters gyvenime?

Kuris vyras yra svarbiausias moters gyvenime?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Apie sėkmingumą

Apie sėkmingumą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ugnius Kiguolis. Artėjant pasirinkimo momentui mano balsas nesikeičia – balsuosiu #priešingridą

Ugnius Kiguolis. Artėjant pasirinkimo momentui mano balsas nesikeičia – balsuosiu #priešingridą

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Gindama viešąjį interesą prokuratūra rengiasi smogti Kručinskų šeimai. Ar tai tikrai visuomenės interesas?

Gindama viešąjį interesą prokuratūra rengiasi smogti Kručinskų šeimai. Ar tai tikrai visuomenės interesas?

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Kodėl Lietuvos balsas nėra pakankamai girdimas ir kodėl dabar yra tinkamas laikas populizmą keisti į deramą valstybės atstovavimą

Kodėl Lietuvos balsas nėra pakankamai girdimas ir kodėl dabar yra tinkamas laikas populizmą keisti į deramą valstybės atstovavimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kunigai neturi kištis į politiką, agituojančią prieš Šimonytę

Kunigai neturi kištis į politiką, agituojančią prieš Šimonytę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Net konservatoriai ima suprasti, kad būtina vykdyti tradicinei šeimai palankią politiką, sprendžiant demografinę ES krizę

Net konservatoriai ima suprasti, kad būtina vykdyti tradicinei šeimai palankią politiką, sprendžiant demografinę ES krizę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Dabartinio politikos elito išgyvenimo sąlyga – konfrontacija su kaimynais

Rolandas Paksas. Dabartinio politikos elito išgyvenimo sąlyga – konfrontacija su kaimynais

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Konservatoriai L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis siūlo Krymo totorių deportaciją pripažinti genocidu

Konservatoriai L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis siūlo Krymo totorių deportaciją pripažinti genocidu

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kaip pasauliui atrodo ta mūsų Lietuva?

Kaip pasauliui atrodo ta mūsų Lietuva?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Andrius Kubilius kerta iš peties: „Gitanas Nausėda turi nedelsiant atsakyti iš kur ima pinigus reklaminei kampanijai!“

Andrius Kubilius kerta iš peties: „Gitanas Nausėda turi nedelsiant atsakyti iš kur ima pinigus reklaminei kampanijai!“

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  „Partijos kareivis“ – Ingrida Šimonytė ir „kapitalo karys“ – Gitanas Nausėda. Kas geriau Lietuvai?

„Partijos kareivis“ – Ingrida Šimonytė ir „kapitalo karys“ – Gitanas Nausėda. Kas geriau Lietuvai?

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Tik klestinčioje šalyje ekonomikos mokslų daktaras dirba juokdariu, o juokdariai vadovauja mokslininkams

Tik klestinčioje šalyje ekonomikos mokslų daktaras dirba juokdariu, o juokdariai vadovauja mokslininkams

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Visuomenės atmesti siūlymai referendume – „pilietiškumo pergalė“

Visuomenės atmesti siūlymai referendume – „pilietiškumo pergalė“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Viktoras Uspaskich: nuo šiol Karbauskį vadinsiu ne Ramūnu, o Ramūnčiku!

Viktoras Uspaskich: nuo šiol Karbauskį vadinsiu ne Ramūnu, o Ramūnčiku!

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Nepavykus įeiti per duris, Seimo nariai siūlo lipti per langą – mažinti parlamentarų skaičių keičiant Konstituciją

Nepavykus įeiti per duris, Seimo nariai siūlo lipti per langą – mažinti parlamentarų skaičių keičiant Konstituciją

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  „Dėl Seimo konservatorių klaidinančios pozicijos Visuomenei buvo sunku apsispręsti dvigubos pilietybės referendume“, teigia G. Kirkilas

„Dėl Seimo konservatorių klaidinančios pozicijos Visuomenei buvo sunku apsispręsti dvigubos pilietybės referendume“, teigia G. Kirkilas

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  „Pilietinis pasipriešinimas – tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas“, – teigia Prezidentė

„Pilietinis pasipriešinimas – tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas“, – teigia Prezidentė

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  ES parlamento rinkimai: euroskepticizmo šaknys ir ką su tuo daryti?

ES parlamento rinkimai: euroskepticizmo šaknys ir ką su tuo daryti?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Valstiečiai turėtų atsiprašyti Vito Vasiliausko, nes tik jo dėka buvo sustabdyta „Soras“ ir „Ūkio bankas“ veikla, kėlusi grėsmę […]

Valstiečiai turėtų atsiprašyti Vito Vasiliausko, nes tik jo dėka buvo sustabdyta „Soras“ ir „Ūkio bankas“ veikla, kėlusi grėsmę […]

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvos prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Lietuvos prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Valstiečiai per 2 metus išbarstė visą sukauptą avansu rinkėjų pasitikėjimo bagažą

Valstiečiai per 2 metus išbarstė visą sukauptą avansu rinkėjų pasitikėjimo bagažą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Algirdas Almaras. Ar lietuviai išlaikys tautinės brandos egzaminą?

Algirdas Almaras. Ar lietuviai išlaikys tautinės brandos egzaminą?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatoriai ragina Seimo Pirmininką paspartinti dekomunizacijos procesą Lietuvoje

Seimo konservatoriai ragina Seimo Pirmininką paspartinti dekomunizacijos procesą Lietuvoje

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Kandidatų trejybės atmintinė

Algimantas Rusteika. Kandidatų trejybės atmintinė

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Prof. P. Gylys kandidatui S. Skverneliui: „Ar jūs gebėsite valdyti šalį, jei nevaldote net situacijos ministrų kabinete?“

Prof. P. Gylys kandidatui S. Skverneliui: „Ar jūs gebėsite valdyti šalį, jei nevaldote net situacijos ministrų kabinete?“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Žmonės neįvertina juos supančių idiotų galimos žalos

Žmonės neįvertina juos supančių idiotų galimos žalos

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Europą ir tautas išgelbės tik nacionalistai!...

Suėsti visus padorius ir sąžinės turininčius politikus yra svarbiausias socdemų uždavinys. Gėda. Tokių žmonių, kaip...

Kiguolis tikrai ne durnius, o va tiedu "anoniminiai" dvynukai - ryškiai braunasi į tokių broliją....

oi kiek peripetijų ir būdų mokėti mažiau ir priversti dirbti daugiau. Tačiau tikiu, kad yra...

Kažkoks durnius tas kiguolis. "Argumentai" pritempti ir nepagrįsti....

Tiktai už Gitaną Nausėdą, korektišką, turintį aukšto lygio išsilavinimą, viską pasiekusį savo darbu ir valia!...

Du durneliai!...

Gal geriau tu fizike nelotum, lietuviai jau tiek nusivyle valdžia ir ypač konsevatoriais, o tu...

Mano mama būtent nuo manikiūro ir pradėjo, kad jai nebereikia, kad nebeis. Po to pradėjo...

Prokuratūra prieš Lietuvos piliečius....

Prokuratūros egoizmo ir užsakymo interesas. 🤣😂🤣😂...

Jus lb teisus Ugniau,nebalsuosiu ir as i daugelis mano aplinkiniu uz ja,nes net koktu skatyt...

Kur musu gerosios prezidentes zodis? Juk visur fotografuojasi, apsikabinusi vaikus is meiles? Kodel leidziama siauteti...

  Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Žmogaus gynybinė sistema [2]* - nuoroda: https://infa.lt/26191/zmogaus-gynybine-sistema-2/