infa.lt

Rasa Čepaitienė. Vyčio reikėjo

INFA.LT
2018.07.06 12:48

infa.lt nuotrauka

Rasa Čepaitienė (Facebook)

„Ar žinojote, kad Lietuvos plotas nuo XVII a. susitraukė net 15 kartų?” – apsimestinai neutraliai atsiųsta žinute savo į Lietuvą įvažiuojančio kliento klausia rusiškas mobiliojo ryšio operatorius. Skaudus, gerai apgalvotas dūrstelėjimas. Nepraleista progos išmoningai pabaksnoti žaizdą. Bet diagnozė tiksli. Traukiamės. Nors XX a. administraciškai pavyko daugmaž stabilizuotis etnografinėse žemėse, bet vidinis traukimasis tęsiasi. Jį žymi ne tik lenkiški gatvėvardžiai, plintantys Rytų Lietuvoje, kurios sovietmečiu rusifikuoti ir tautiškai dezorientuoti gyventojai šiandien bevelyja skelbtis esą lenkais, o ne lietuviais, bet ir tuštėjanti provincija. Lyg į kampą įvarytas žvėris. Lyg žmogus, tiek išvargintas gyvenimo nepriteklių, smūgių ir sunkumų, kad jau nebesižino kur dėtis.

Todėl Vyčio reikėjo. Reikia. Nepaisant visų istorinių liapsusų ar netikslumų, likusių paminkle, jo estetinės raiškos ir atlikimo meistriškumo, kurie daug kam tebekelia abejonių ar atgraso, raitelio ir žirgo pozos dirbtinumo. Reikėjo simbolio įkūnijimo. Įkvėpimo ir padrąsinimo šaltinio.

Ne vienas giliau kapstęs mūsų mąstytojas, įskaitant Gintarą Beresnevičių, yra kalbėję apie du pamatinius lietuvybės archetipus – Vytį ir Rūpintojėlį, kuriuose užkoduota visa Lietuvos savastis ir istorija, patys Tautos gyvastingumo sandai. Veiksmo ryžto. Ir Minties, Kontempliacijos, gilio. Judviejų pusiausvyros.

Šiandien kai kam Vytis atrodo „per agresyvus”, o Rūpintojėlis – „per nuolankus”, net rezignuojantis nevilty. Gal išties nūnai visuomenėje daugiau rezignacijos, pasimetimo, moralinio sąstingio, pasyvumo, nei susitelkimo, ryžto, drąsos, net to nutrūktgalviško tikrovės nepaisymo, būdingo senovės lietuviams. Juk šitie šiaurės barbarai, nežiūrint savo mažumo, turėjo įžūlumo brautis į žymiai skaitlingesnių tautų žemes, jas ne tik sėkmingai užkariauti, bet ir valdyti taip, kad iki šiol tų kraštų žmonių yra minimi geru žodžiu. Tad simboliška, kad „Laisvės karį” kartu kūrė lietuviai ir ukrainiečiai, kurių kariai ir toliau stovi sargyboje nuožmioje kovoje su Maskovija. Kurių kraujas ir toliau liejamas Donecko ir Lugansko laukuose. Taip pat ir už mūsų laisvę.

Tokios – laisvės kario – dvasios mums ypatingai reikia šiandien. Kad išdrįstume stoti į kovą pirmiausia su savo vidiniais priešais – trumparegiškumu, bukumu, savanaudiškumu, susiskaldymu, neviltimi. Besaikiu goduliu, ryjančiu mūsų pačių vaikų ateitį. Elitu pasiskelbusiųjų veidmainyste ir įžūliu melu. Nuo savo tautiečio devynis kailius nudirti besitaikančio „nacionalinio” verslo begėdyste ir demonstratyviu pseudopatriotizmu (antai Maxima šiandien per tv ragina visus giedoti Tautišką giesmę, lyg būtų šios valstybės suverenas…). Kad išdrįstume būti net šiek tiek beprotiški ir nepaisantys, rodos, racionalių ir blaivių apskaičiavimų. Kaip Dovydas prieš Galijotą. Tai jau buvo, kai mažytės kvazisavarankiškos respublikos, vakariniai silpstančios imperijos pakraščiai išdrįso mesti jai iššūkį. Beginkliai, tik susikibę rankomis ir su daina lūpose eiliniai, paprasti žmonės.

Vardan kilnesnių, didesnių tikslų, nesuvedamų vien į skilvio prikimšimo rūpesčius. Tikri bepročiai, sakytume šiandien, atsargiai apsidairę aplinkui prieš ką nors negražaus sakydami kolegai apie tą bjaurybę viršininką, kuris jau visus užkniso savo arogancija ir nesiskaitymu. Žinoma, tik pašnibždomis. Arba dar geriau – anonimiškai interneto komentaruose keikdami juos – VALDŽIĄ, kurią iki šiol suvokiame kaip svetimą. Bet nieko nedarome, kad nuo jos išsilaisvintume arba priverstume būti sava, dirbti mums. Bet juk, žinia, ir tų pačių komentarų autorius norint nesunku nustatyti, tam dirba ištisos tarnybos, pluša teismai…

Todėl Vyčio (ir Rūpintojėlio) reikia, kad primintų mums, kas esame, ir ką galime. Nes buvome. Ir galėjome.

šaltinis: Facebook

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 210

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...