Lietuva šiandien yra paradoksalioje padėtyje: politiškai demokratiška ir instituciškai europinė, tačiau struktūriškai pažeidžiama. Galima kelti kritinę hipotezę: Lietuva išgyvena antrinę vidinę kolonizaciją
Straipsniai susiję su žyma "Rasa Čepaitienė"
Net Vilniaus arkivyskupas Arkikatedroje sakomame pamoksle, priešais visus tuos didžiūnus ir ambasadorius, nebeištvėręs, prabyla kaip koks… „vatnikas”. Mat išdrįsta ištarti prieš jį sėdinčiam „elitui”
Tai sukuria paradoksą, kai valdžia formaliai keičiasi, bet reali įtaka politiniams procesams – ne. Todėl bet kokios kalbos apie jos „geresnę komunikaciją“, „kompetentingesnius ministrus“
„Kultūrininkai“ čia tampa savotišku „proxy“ protestu – moralinio jautrumo nešėjais, per kuriuos galima kurti krizės, nestabilumo ir „pažeistų vertybių“ įspūdį. Dalis jų veikia
Viešojoje kalboje vis dažniau pasigirsta frazės, kad mūsų sąmonė „užteršta“, reikia „išguiti sovietinį (ar neva antisemitinį) mąstymą“ arba „išnaikinti senąją kartą, kuri netinka laisvei“
Teisinė valstybė reiškia, kad tokie rimti kaltinimai kaip „valstybės išdavystė” ir pan. turi būti grindžiami faktais ir įrodymais, o ne moralinėmis insinuacijomis. Todėl, nieko nepaisant
Klausimas: jeigu, kaip dabar teigiama, „Nemuno aušra” yra „antisemitinė”, „antiukrainietiška”, „antivalstybinė”, net „teroristinė” partija, kodėl tada ji lyg niekur nieko buvo įregistruota
Antraštės su „vatnikai“, „kolaborantai“, „prorusiški“, „penktoji kolona” ir pan., kuriais pamėgo švaistytis ir aukštieji politikai, įskaitant prezidentą, sukelia stiprias emocijas
Didieji kovotojai su kolektyviniu „Nemuno aušros“ „antisemitizmu“ pamiršta, kad kolektyvinę kaltę itin mėgo taikyti tie patys naciai ar bolševikai, žudę ištisas visuomenės grupes
Mūsų „elitas“, būdamas valdžioje, tampa itin alergiškas protestams. Jie skelbiami iš principo nelegitimiais, netinkamais (nors tokie protestai juk ir kyla tada, kai nebėra jokių
Pavojingas poslinkis Lietuvoje – demokratija veikia formaliai, bet turinys tuštėja. Demokratija reikalauja ne tik procedūrų, bet ir galios dalybų, atvirumo kritikai bei konkurencijos
Parazitinė sistema niekam neatskaitinga ir nekontroliuojama, nes ją kontroliuoti ir, esant reikalui, bausti ar koreguoti turinčios institucijos seniai pajungtos ir pačios šių stambiųjų
Palucko praeities nusižengimai, kažkodėl siurprizu tapę partijai, priminsiu, dengusiai pedofilą, savo gretose turejusiai rusų GRU šnipą, kurios ministrė šlaistėsi su teistais
Turiu įprotį kur nors lankydamasi viduje „pasimatuoti“, ar man toje šalyje jauku, ar galėčiau čia gyventi. Vengrija pasirodė esanti arčiausiai to, kur būtų maloniausia ir geriausia būti
Žinomas Rusijos istorikas, pasakojo į Vakarų žurnalą nusiuntęs straipsnį apie žydus, dirbusius SSRS represinėse struktūrose, paremtą archyvine medžiaga, kurios leidinys nepriėmė
Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas. Baltiška civilizacija atsako rimtimi
Programa labai kontaversiška, – kaip visada yra ir gerų dalykų, tačiau yra ir tokių, kurie kelia pavojų. Šios programos idėja atėjo iš pereitos vyriausybės (valstiečių), kompetencijų
Sąjūdžio metais priversti dangstytis tautinės valstybės atkūrimo siekiais, šie veikėjai puikiai mokėjo užvaldyti tikrųjų pasipriešinimo kovotojų simbolinį kapitalą
Kaip įveikti paprotines galios piktnaudojimo pagundas? Ne tik perrašant įstatymus. Keičiant patį supratimą apie valstybę ir piliečius, Bažnyčią ir tikinčiuosius, jų pareigas
Konferencijos tema apėmė siaurėjančias šeimos teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, LGBT ideologijos plėtros finansavimo, žodžio laisvės mažėjimo, propagandos



Štai pagaliau sulaukėm istorinio tiesos momento: Ukraina dabar nesutinka lygiai dėl tos pačios priežasties, dėl...