infa.lt

Nesu G. Palucko gerbėja. Nei valdančiųjų socialdemokratų. Su klasikine socialdemokratija šitie neoliberalai, šiuo atžvilgiu niekuo nesiskiriantys nuo konservatorių, neturi nieko bendro.

Tai reiškia, kad ir tie, ir tie tėra apsimetėliai, neva ginantys tai, ką privalėtų ginti, bet iš tikrųjų tai – socialinį solidarumą, pagarbą paprastiems dirbantiesiems ir pagalbą sunkiau besiverčiantiems kaip pirmųjų atveju, ar paveldą, tradicijas, prigimtinę šeimą ir klasikinę kultūrą kaip kad antrųjų – tik įžūliai griaunantys.

O Palucką gyvai mačiau tik kartą, kažkada R. Miliūtės laidoje „Teisė žinoti“, kur su juo, V. Benkunsku ir dar keliais pašnekovais diskutavome apie Žaliojo tilto skulptūras ir, kaip įprasta lrt, kitą poziciją teko atlaikyti man vienai.

Ir jis tada, dar būdamas kažkoks neeilinis savivaldybės klerkas, man pasirodė itin arogantiškas ir pasipūtęs, iš aukšto į aplinkinius žvelgiantis, vis su pašaipėle lūpose kalbantis.

Skirtingai nuo dab. Vilniaus mero, kuris atrodė kaip persigandęs, netyčia į kostiumą ir ne į savo roges įlipęs bernelis, pilka pelė apie nieką. Kas tada išvis galėjo patikėti, kad jiedu padarys tokias svaiginančias politines karjeras…

<…>

Taigi, nors per melą gavusiam premjero postą ir jame būnant iki šiol nieko gero žmonėms nenuveikusiam politikos vertelgai simpatija ir nedegu, tačiau vis dėlto dabartinė konservatorių veidmainystė, neva grąžant baltas rankelas dėl tokių „baisių“ ir kasdien vis naujai iškapstomų jo nuodėmių, atrodo dar šlykščiau.

Kas toliau – rytoj sužinosime, kad būsimasis premjeras, būdamas kūdikiu, įsivaizduokite, darė į pampersus, ir kvapelis, žinokit, buvo labai labai nekoks, jau tada liudijęs būsimo politiko polinkį į nešvarius darbus? Ir neabejotina, kad, gavę nurodymą tuos pampersus su visu jų turiniu atkasti, mūsų šaunieji tapinai su černiauskais taip ir padarytų.

Premjero praeities nusižengimai, apie kuriuos visi, bent minimaliai besidomintys politika, žinojo dar iki rinkimų, kažkodėl dabar didžiuliu siurprizu tėra partijai, priminsiu, dengusiai pedofilą, savo gretose turejusiai rusų GRU šnipą, kurios ministrė šlaistėsi su nesyk teistais nusikaltėliais ir darė su jais bizniuką, o kiti su partija siejami nusikaltėliai „kazino pradangino“ pensininkų milijonus, o dar kita ministrė nežinia kur prapuldė 700 mln. mokesčių mokėtojų eurų, dar viena ministrė atsistatydino dėl nugvelbtų tūkstantinių čekiukių, bet jos kolega, kultūros ministras, dėl to paties neatsistatydino, pats svarbiausias ministras karo Ukrainoje išvakarėse skubėjo už neaiškios kilmės ir nežinomos sumos pinigus įsigyti saugų prieglobstį Graikijoje ir t.t. ir pan.

Ir juk kiekviena kaimo aneliukė supranta, kad bet kuri kita partija su tokia nuodėmių kupra jau seniausiai būtų tų pačių konservatorių ir jų išlaikomų prestitutų demaskuota ir prikalta prie gėdos stulpo, ir iš jos galiausiai neliktų nė kaulelio, nė įrašo istorijai.

Tik ne mūsų šventieji ir nepakaltinamieji, pajungę sau teisėsaugą ir žiniasklaidą, o tiksliau – antiteisėsaugą ir melasklaidą.

Tačiau dabartinė Palucko medžioklė (apie kurios tikrąsias priežastis ir pretekstą nesiimsiu spekuliuoti, nes nežinau) nėra unikali. Prisiminkime prezidento Rolando Pakso atstatydinimą ar Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio persekiojimo ir pjudymo istorijas, kuriose, šventųjų konservatorių rankomis, buvo užkurtas toks žiniasklaidos puolimas, peržengiantis bet kurias sveiko proto ir elementaraus padorumo ribas, kad jį atlaikyti niekam praktiškai nebuvo įmanoma.

Tai reiškia, kad bet kuris asmuo ne iš tos stovyklos, netyčia užėmęs postą, trukdantį šventiesiems tvarkytis šioje šalyje kaip savo gyvulių ūkyje, rizikuoja būti gyvas suėstas.

Nes juk niekas nėra be nuodėmės, kurios šventųjų ir nekaltųjų atstovai nesugebėtų iškasti kad ir iš tolimiausios kaltinamojo praeities ir išpūsti iki dramblio dydžio, savo akyje rąstų rietuvės atkakliai nematydami.

O tai galop reiškia, kad vienintelė tinkama ir nepakaltinama valdžia šioje visų kaltumo prieš visus kultūroje tėra jie – TS-LKD, kartu su jų klusniais satelitais.

Tad šventos ramybės ir pilietinės santarvės vardan belieka atšaukti visuotinius rinkimus ir į visus bent kiek reikšmingesnis postus amžinai paskirti tik juos – niekada niekuo nesusitepusius ir net į pampersus kūdikystėje dariusius gaiviai kvepiančia vaisių tyrele. Va tada tai būtų tikroji demokratija, laimė ir džiaugsmas!

Pirmą kartą šis įrašas paskelbntas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.