infa.lt

Rasa Čepaitienė. Vasario 16-oji – nostalgijos šventė

INFA.LT
2026.02.16 17:53
Rasa Čepaitienė

Foto: asmeninis autorės archyvas (FB)

Nors, be abejo, Vasario 16-oji yra brangi kiekvienam tikram lietuviui, tačiau skaudama širdimi, deja, turime pripažinti, kad šiandien ji tėra nostalgijos šventė. Ilgesys to, kokia buvo Lietuva, ta J.Basanavičiaus ir jo draugų vizija, kad ir trumpą laiką realizuota tarpukariu, arba antrosios Respublikos pradžioje, kai dar turėta vilčių kurti valstybę kaip visų lietuvių tautos namus.

Iš kur, net ir ilgiau ar trumpiau išvažiavus, norėtųsi ir būtų gera sugrįžti, o ne skubama lėkti lauk, kad elementariai įkvėptum šviežio ir gryno, o ne visų įtarinėjimo visiems, neapykantos ir paniekos pritvinkusio, oro.

Tokia pat nostalgijos švente jau virsta ir Kovo 11-oji, kuri juk buvo mėginimas atkurti anąją Lietuvą esant naujoms aplinkybėms ir sąlygoms.

Šiandien net Vilniaus arkivyskupas Arkikatedroje sakomame pamoksle, priešais visus tuos dabarties didžiūnus ir ambasadorius, nebeištvėręs, prabyla kaip koks… „vatnikas”. Mat išdrįsta ištarti prieš jį sėdinčiam „elitui”: atsipeikėkite! Jei nieko nekeisite, Lietuvos greit tiesiog nebeliks. Juk tai jūs ją naikinate kasdien savo godumu, melu, puikybe, begėdyste, trumparegyste.

O gal toks ir buvo tikslas? Maištingiausios sąjunginės respublikos nubaudimas už Kovo 11-osios išsišokimą jos pačios neliustruotų amžinųjų valdančiųjų rankomis? Įsileidus čia bealternatyvia paskelbtą neoliberalizmo ideologiją, spėriai deindustrializavus ir dezagrarizavus kraštą, pasiskirsčius į naujuosius ponus ir naujuosius runkelius, beliko lietuviams pasakyti: jei nepatinka tokia tvarka, mėškitės lauk!

Tokia štai nuo šiol bus tikroji laisvė ir pamatinė lietuvio teisė – emigruoti!

Ir važiavo žmonės, dalis su ašaromis, gilia nuoskauda ar pagieža, neatsigręždami, pasižadėję sau niekad čia nebegrįžti. Nes juos, kas skaudžiausia, atstūmė ir išvijo savi. Ta Lietuva, kuri ir liko LTSR – Lietuva Tik Saviems Rūpestinga / Lietuva Tik Svetimiems Rūsti.

Tačiau kas čia tie svetimi? Tai juk tie patys lietuviai, vietiniai, su kuriais kartu eita į mokyklą, tarnauta kariuomenėje, arba kartu baliavota per giminės šventes.

Tai ką geriausiai moka gaminti ši valstybė, ir šiandien daro tai su vis didesnėmis apsukomis – tai masiškai štampuoti „svetimus”, atstumtuosius, tariamus priešus, kuriems nustoja galioti teisingumas, elementarus žmogiškas santykis.

Nes jie mat „neatitinka naujosios pažangos standartų”, mąsto „ne taip”, yra kuo nors „netokie”, arba neskuba garbinti Vieno Vado, Vienos Partijos ir Vienos Tiesos.

Juk, atrodytų, kas sparčiai nykstančioje šalyje galėtų būti svarbiau už darną, už meilę, už gražias tautines tradicijas, už šeimą, už vaikus? Juk su kokiu entuziazmu ir viltimis žmonės tada rinkosi į Vingio parką, kokia daugybę metų nematyta sąjūdinė atmosfera ten tvyrojo…

Pamenu, išeinant iš parko kalbėjomės su pirmąkart matomais lyg būtume broliai ar seserys, o vienas jaunas vaikinas sakėsi specialiai dėl šio renginio net iš užsienio sugrįžęs…

Ir ką – metę visą propagandos ir teisėsaugos sunkiąją artileriją – apšiko, apšmeižė, įbaugino, sutrypė, kad tik ginkdiev nebūtų jokios mobilizacijos „iš apačių“, jokių alternatyvų ar susisvaigtų grėsmių „Vilniaus burbului“, jo gerbūviui, kuriamam visų likusių sąskaita.

Todėl šiandien, kai mane sveikina, arba pačiai norisi ką pasveikinti su Vasario 16-ąja, kuri išaušo tokia neįprastai skaisti ir šviesi, – apima dvejopas jausmas. Pasididžiavimas, kad turime tokią garbingą istoriją apie, nepaisant visų vargų ir aukų, tada realizuotą laisvės siekį, ir liūdesys, matant, kuo ši vizija buvo galiausiai paversta – ogi savo pačios priešingybe.

Be laisvės, be garbės, be tiesos, be sąžinės ir be ateities. Tai tokio „projekto“ man nereikia, šekitės patys.

Tačiau globali padėtis sparčiai keičiasi. Įtakingiausi pasaulio politikai ir analitikai jau vis garsiau pripažįsta, kad ciniškas, merkantilus ir žiaurus neoliberalizmas, kaip kažkada komunizmas, nepasiteisino ir diskreditavo save, leisdamas sustiprėti ir iškilti ne Vakarams, bet jų antipodei Kinijai.

Dar daugiau – žlunga ir leftizmas kaip Vakarų moraliniai ir filosofiniai pagrindai, nes jie buvo statyti ant beprotiškų socialinių eksperimentų, pridengtų veidmaininga ir selektyvia empatija „engiamiesiems“, smėlio.

Europos šalys ir visuomenės vėl turi galimybę grįžti prie tikrovės, natūralaus savo būvio. O tas būvis yra ne kas kita kaip Vakarų civilizaciniai pagrindai (graikiška filosofija, romėniška teisė, krikščioniška Dievo ir žmogaus asmens samprata) ir lokalūs tautų namai – taigi nacionalinės valstybės.

Tad Basanavičius, Smetona ir kiti musų valstybininkai, tada pasirašę Vasario 16-isios Aktą pastate, kurio balkonėlį šiandien laiko prichvatizavęs ir niekam nesiruošia užleisti vienas toks senis, anot klasiko, prisisiuvęs Tėvynę prie savo kišenės, yra ne naftalininė, bet iš esmės tuščia reminiscencija valstybės, kurios nebėra, o galbūt aplenkę laiką vizionieriai.

Su mūsų laisvės atminimo švente, su viltimi, kad tie tautos namai dar, nepaisant visko, gali būti atstatyti. Nes kas mes būtume be vilties?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 172

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...