infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Konservatorių (TS-LKD) frakcijos spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas dr. Stasys Šedbaras ir partijos deleguotas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Vilius Semeška, atkreiptas dėmesys į Seimo valdančiosios daugumos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vykdomą antidemokratišką veikimą, ypač pasireiškusį besibaigiant Seimo pavasario plenarinei sesijai.

„Akivaizdu, kad valdančioji dauguma, neformaliai prisijungusi dar dvi frakcijas į vadinamąją valdančiąją daugumą, pajuto, kad taisykles nustato tie, kurie Seime turi daugumą. Tuo pačiu principu jau labai seniai vadovaujasi visos nedemokratinės valstybės į Rytus nuo mūsų. Man kelia pagrįstą baimę, kad Lietuvos demokratija šiandien atsidūrė pavojingoje zonoje. Jeigu tokie patys principai bus taikomi ir į Seimo sesiją grįžus rudenį, mes greitai atsidurtume toje pačioje rizikos zonoje, kaip ir kai kurios Europos Sąjungos valstybės. Dar daugiau – artėtume prie demokratijos pažeidimų, kuriuos stebime Rytų kaimynėse“, – pažymėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Todėl TS-LKD vykdys dar aktyvesnę Seimo veiklos stebėseną ir kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) kiekvienu atveju, kai matys kylantį pavojų Lietuvos demokratijai. Vienas iš tokių rezultatyvių pavyzdžių – sustabdytas universitetų jungimas, apie kurį KT paskelbė prieš keletą dienų. KT nustatė procedūrų pažeidimus ir pabrėžė, kad teisinės valstybės principas kyla iš procedūrų laikymosi.

Seimo TTK pirmininko pavaduotojas dr. S. Šedbaras pabrėžė, kad teisinėje valstybėje laikytis taisyklių privaloma, o jų ignoravimas gali sužlugdyti visą procesą.

„Taip atsitiko ir dėl universitetų jungimosi. Kai akivaizdžiai matėsi, kad pažeistos taisyklės, klaidas galima buvo ištaisyti, tačiau to nepadarius KT pripažino universitetų sujungimą neteisėtu. Tačiau iš valdančiųjų pasigirdo replikų, kad „mes vis tiek sujungsime“, – prisiminė S. Šedbaras. – Laimei, mes dar turime instituciją, kuri gali pabaksnoti į padarytas klaidas ir liepti jas ištaisyti. Tokios institucijos jau nėra Maskvoje ar Minske. Tačiau jei į pripažintus pažeidimus bus reaguojama, kad „mes vis tiek sujungsime“, galime pasukti minėtų nedemokratiškų valstybių keliu.“

Taigi klausimas, kokiu keliu bus bandoma pasukti Lietuvą.

„Visuomenė turi išgirsti ir suprasti, kas vyksta. Susiformavo valdančioji dauguma, kurianti vos ne vienpartinę sistemą. Mes tiek metų ėjome į demokratinę santvarką, kurios dar net iki galo nesukūrėme. Vienintelis kelias į tokią sistemą – stiprios politinės partijos. Tai patvirtino ir šalies Prezidentė pastarajame metiniame pranešime, pabrėždama, kad tinkamas partijų funkcionavimas, jų vystymas yra vienintelis sėkmingos Lietuvos kelias“, – sakė S. Šedbaras.

Parlamentaras, be kitų dalykų, pažymėjo, kad artėjama prie situacijos, kai ir VRK darbas tuoj gali būti paralyžiuotas, nes komisijoje dirbti nebeatsiranda norinčiųjų. Ir šią krizę lėmė dabartinės pirmininkės vadovavimo stilius.

Kalbėdamas apie situaciją VRK,  V. Semeška išreiškė nuogąstavimų dėl artėjančių net trejų rinkimų ir galimo referendumo sklandaus organizavimo bei nešališkumo.

VRK narys įvardijo galimas grėsmes: visiškai nepasirengta savivaldybių rinkimų išankstinei  galimos paslėptos kampanijos stebėsenai; nesiruošiama galimam referendumui; nepasirengta užkardyti išorines, nedraugiškų šalių keliamas hibridines (kibernetines ir informacines) grėsmes, kurių neišvengsime per rinkimus.

„Neišsklaidytos žiniasklaidos iškeltos abejonės dėl VRK pirmininkės politinio nešališkumo, prisimenant slėptas tyrimų išvadas, susijusias su rinkimus laimėjusia partija, bei neskelbtus susitikimus su valdančiosios daugumos vadovybe. Ne kartą atkreipėme dėmesį į vienasmenį pirmininkės nuomonės pateikimą oficialioms institucijoms komisijos vardu, tačiau nesant kolektyvinių VRK sprendimų“, – komisijos vadovavimo problemas vardijo VRK narys V. Semeška.

Apibendrindamas spaudos konferencijoje išsakytas mintis G. Landsbergis sukonkretino būsimus TS-LKD žingsnius: pirma, rengiamas kreipimasis į KT dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pataisų; antra, bus sudaryta nuolatinė grupė, kuri stebės galimus Konstitucijos ir Seimo statuto pažeidimus bei rengs kreipimusis į KT. Jau dabar aišku, kad didžiausio dėmesio sulauks rudens Seimo sesijai atidėtas Partijų finansavimo įstatymas ir draudimas dalyvauti savivaldos rinkimuose teistiems asmenims, nes manoma, kad šis draudimas taikomas vienam asmeniui – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui G. Paluckui, siekiant jį pašalinti iš rinkimų.

„Jei bus „važiuojama buldozeriu“ per Seimo statutą, įstatymus ar rinkimų taisykles, ypač – artėjant rinkimams, TS-LKD neatmeta galimybės kreiptis į tarptautines,  ES institucijas, prašydama pagalbos, kad Lietuva nesuktų nedemokratinių valstybių keliu“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas, TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis.