infa.lt

Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (3)

10 birželio
08:07 2018

Gaiva Paprastoji

tęsinys, kitos dalys čia

Liberalas Šeilokas mokytis jau negali, ne tik nenori. Liberalas Aleksandravičius gražiai šneka apie LDK ir bajorų etnosą – jam smagu, jog jie buvo laisvi nuo valstybės – sociumo ir civilizacijos – kokia ji yra dabar. Taip, jie laisvi prasčioko, kaimiečio, šiandieninio ekonominio žmogaus, užspausto neatrefleksuoto pasaulio, akyse. Kai realybėje jie buvo laisvi privačiai asmeniniame gyvenime, bet LDK turėjo savo Statutą, savo sociumą, savo civilizaciją – tai užėmė procentiškai mažesnę teritoriją, vietos būti savimi be tų varžtų ar taisyklių buvo daugiau. Bet, varžtai ir taisyklės buvo ir tada. O kai jų buvo nesilaikyta, tai sugriuvo ir LDk, ir Ržečpospolita – atėjo carinės Rusijos laikai.

Taip visada būna, kai pasirenki sugriauti tai, kas tavo valioje sugriauti ar išlaikyti, tai pakliūvi į vergovę tam, prieš ką esi jau per smulki žuvis, kad pašokinėtum, ir visa tavo laisvė baigiasi. Nes visada, kur keletas žmonių gyvena kartu ar netoliese, visada yra taisyklės, kaip elgtis tarpusavio atžvilgiu. Net aborigenai ar indėnai tokias turėjo ir turi, net jų negalima įžeisti, pavadinant laukiniais. Laukiniai yra liberalai, nenorintys skaitytis su niekuo ir išsivaduoti iš bet kurių taisyklių, nedarydami skirtumo tarp privačios ir viešos erdvės, tarp asmeniško ir formalaus.. Tuo jie pereina jau visiškai į necivilizuotą lygį ir tuo didžiuojasi. Kai tai yra grynas suplokštėjimas ir kvailumas nesugebėjimo atrefleksuoti pasaulį pasekoje. Ir likusį pasaulį verčia atsisakyti civilizacijos irgi. Tuo jų necivilizuotumas taps privalomu, anticivilizacija užims civilizacijos vietą.

Kodėl žmonės taip nemėgsta girdėti tiesos? – ji sudrumsčia jų įprastinį negalvojimo režimą. Jie pasijunta idiotais, kokie jie iš tikro ir yra. Ramu gyventi bendrai priimtose bendrybėse, abstrakcijose, miegant… kam atsibusti ir pamatyti, kaip yra iš tikro?- Ypač tokia baisi situacija paplitus Amerikos universitetuose, profesūros tarpe.

A.Piatigorskis paskaitą „ Kas yra filosofas“ pradeda nuo poros banalių dalykų apie filosofiją: tokios profesijos nėra. Yra tik mastymo būdas ir gyvenimo būdas. Mastymo būdas ne profesionalia prasme, nes filosofo filosofavimo objektu gali būti kas tik nori… Ar taip nėra su visomis profesijomis? Arba jos – gyvenimo būdas, arba tu niekam tikęs specialistas.? Bet, jeigu tai – gyvenimo būdas, tai asmeninė erdvė naudojama sociumo tikslams, dažniausiai šeimos ir asmeninio gyvenimo kaina. Taip neturėtų būti. Profesijų neturėtų būti – kiekvienas viską turėtų daryti pats, mokytis visko pats… Gyvenimas būtų labai lėtas, bet gyvenama būtų žymiai ilgiau – tikriausiai kažkada taip ir buvo.

Individui nėra kažko aukšto ar žemo, svarbaus ar ne. Yra tik įdomu arba neįdomu, nes jis tiria, įsisavina pasaulį, tampa vis labiau jo dalimi – tik tam ir gimstama, kaip aš suprantu. Tik tai formuoja likimus, gyvenimus, sąmoningai ar ne. Aišku, visada geriau atrefleksuoti, į ką savo mastymą nukreipi ir koncentruojiesi. Tai labai paprasti, baziniai dalykai, gal todėl lėčiausiai suvokiami. Per smulkmenas nesimato pagrindo – ateiname prie to, jog ne visi objektai yra lygiaverčiai. Ir vis dažniau pasitaiko, jog užsiimama kažkuo, kas neturi realaus filosofinio turinio, realios reikšmės – dabartinis pasaulis sako, jog tai yra okei – bet žmogaus mastymas, žmogaus laikas, gyvenimas sukasi tuščiai… Ir tai yra, filosofinio ar kokio kitokio mastymo regresija. Du pavyzdžiai: 1927m. Walter Benjamin, vienas talentingiausių ir mažiausiai sukaustytų to meto vokiečių filosofų, atvykęs į Maskvą ir rašo tenai savo žymiuosius Maskvos dienoraščius. Apie Maskvą jis pastebi, jog „tik dabar, išvažiuodamas iš šio nepaprasto miesto aš supratau, jog negaliu mastyti be savo socialinio konteksto.“ – ši frazė yra regresyvi (A.P.). Jei filosofui būtinas socialinis kontekstas, jis nėra realus filosofas.

Soc. kontekstas yra objektas, galima apie jį medituoti, į jį koncentruotis, bet be jo negalėti filosofuoti reiškia, jog tu, kaip mąstytojas, žūvi. Taip pasakęs esi jau ne filosofas. O kas tada? – O kas tik nori kita… galų gale žmogus. Kas irgi yra dar viena nepaaiškinta abstrakcija. Bet, Walteris Benjaminas už tai susimokėjo. Po dešimt metų jam teko nusižudyti: kitas socialinis kontekstas jį privertė. Tai pavyzdys visiems, nuo socialinio konteksto priklausomiems: jie prasmenga į, dar blogiau, nei į pragarą – į pasaulį be mastymo. Peršokam per 70 metų. 1997m. miršta visų filosofų dievaitis, Žakas Derida. Neilgai trukus prieš mirtį, jis, vadintas didžiausiu šiandienos filosofu, savo paskutiniame interviu žurnalui Mond, paklaustas, kas jam lieka svarbiausia iš jaunystės ir studentavimo mastymo ieškojimų, sako: „man ir mano draugams“…- kas jau blogai – prie ko čia draugai? – mastyme bendražygių nėra. Kaip mėgo sakyti M.Mamardašvili, mastymas yra pats vienišiausias dalykas pasaulyje… O čia dar studentų sąjungos… „man ir mano draugams buvo svarbiausia – tas šlykštus veiksmažodis – indentifikuoti save…“

Kai aš tai girdžiu, man kaip kadaise Geringui, išgirdusiam žodį kultūra, ranka pati siekia (neegzistuojančio, žinoma) pistoleto. „Kas aš galų gale, žydas, prancūzas, alžyrietis?“ – čia yra išskirtinis regresijos atvejis, dar baisesnis, nei vargšo W.Benjamino. Filosofas, kuris prieš mirtį jaudinasi, kas jis yra, prancūzas, žydas ar alžyrietis – tai gi galas. Tai vulgaru. Tai ne filosofinio mastymo, tai – bet kokio mastymo galas.

Nes filosofijai visa šitai neegzistuoja, visas šitas inteligentiškas etniškas mėšlas. Rusas, žydas, prancūzas ar tanzanietis, jei jis ima galvoti etninio konteksto rėmuose, tai jis jau žuvo. Baisu. Derida buvo labai talentingas. Jis sugebėjo atrefleksuoti ankstyvus Dekarto žingsnius, Spinozos, Platono filosofines nuotaikas, bet jis nesugebėjo, kaip to nesugebėjo niekas, saviindentifikavimu užsiimantis, žengti nei vieno realaus refleksijos žingsnio savirefleksijoje. Todėl tai buvo vulgaru. Juoda skylė. Filosofas, kuris jums pasakys, jog jis pirmiausia žmogus, neužsitarnauja jūsų dėmesio, vykit jį lauk. Jis ne filosofas. Tai banalu. Filosofui nereikia nei vieno išorinio saviindentifikacijos momento, jei jis filosofas iš savo vidaus, prigimties.

(bus daugiau)

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 142

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....