infa.lt

Nuotrauka iš VSD ataskaitos | AFP/Scanpix

VSD ataskaita 2018 prasideda eilutėmis:

„Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų“.

Sekančioje pastraipoje VSD teigia, jog padidėję NATO kariniai pajėgumai regione sumažino Rusijos karinės jėgos panaudojimo tikimybę prieš Baltijos valstybes, tačiau didžiausias „žvalgybines grėsmes“ Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos. VSD teigimu, jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką. Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai.

Taip pat, pasak VSD ataskaitos, didžioji dalis 2017 m nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Pastraipos pabaigoje rašoma, jog tai „kol kas nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali padaryti“.

Neišvengiamai, kaip visada, „plėtodama istorijos politikos projektus Rusija vykdė agresyvią informacinę ir ideologinę politiką. Rusija siekė pasinaudoti jos politiką remiančių Lietuvos organizacijų ir judėjimų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti“.

VSD primena, jog 2017 metais Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai augo, o jos propagandistai, slėpdami tikruosius savo veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą, pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per socialinius tinklus ir informacinėje erdvėje Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, tačiau, su optimizmu pažymi VSD, Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.

Regiono energetikos rinkoje Rusija ir toliau siekė dominuoti ir sutrukdyti integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių pastangų, pasak VSD ataskaitos, Rusijai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.

Baltarusijos grėsmė. Jos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes, įspėja VSD.

VSD ataskaitoje rašoma, jog terorizmo grėsmės lygmuo Lietuvoje išliko žemas, tačiau Europoje didelis, todėl tai daro neigiamą įtaką sąjungininkų saugumui.

Toliau VSD ataskaitoje 20-yje puslapių aprašoma Rusijos ir Baltarusijos gyvenimas, politika bei įvykiai, tame tarpe ir „Zapad pratybos“, buvę prieinami spaudoje visus 2017 metus.

Kaip grėsmę VSD pažymi Rusijos žvalgybos tarnybų veiką prieš Lietuvą, renkant žvalgybinę informaciją. Ataskaitoje primenama, kad tam, kaip priedanga naudojamasi diplomatinėmis tarnybomis Lietuvoje. (Taip daro visos pasaulio žvalgybos tarnybos – red past).

2017 metais Lietuvoje buvo areštuoti trys asmenys rinkę viešai neprieinamą, nors ir neįslaptintą informaciją ir perdavinėję ją Rusijai.

VSD ataskaitoje paminėta ir Baltarusijos KGB veikla, kelianti rimtą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kalbant apie kibernetines grėsmes Lietuvai iš Rusijos pusės jas galima trumpai apibrėžti tuo, jog tos grėsmės tik didės ir “ Rusijos programišiai, panaudodami kibernetines priemones, sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“.

Rusijos įtakai palankūs politiniai ir visuomeniniai judėjimai

Tokio pavadinimo VSD ataskaitos skyrelis informacijos požiūriu yra labai nekonkretus, neįvardinant nei kas tą daro, nei konkrečiai ką daro, skirtingai nuo šnipinėjimo atvejų. Tačiau paminėta, jog:

Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose (VSD ataskaita – 38psl).

Kitaip tariant, visi, kas nepalaiko dabartinės valstybės politikos ir eis į rinkimus, kad legaliu, Konstituciniu būdu ją galėtų įtakoti, keliant savo kandidatus rinkimuose, galės būti apkaltinti palankumu Rusijai ir Putinui. (red past).

Informacinis saugumas

Šiuo klausimu VSD pasidžiaugia, jog Kremliaus finansuojamoms žiniasklaidos priemonėms ir jų atstovams Lietuvoje dirbti darosi vis sunkiau, o jų veikla darosi vis mažiau efektyvi. Ir patikslina leidinius:

Rusijos informacinę politiką Lietuvoje vykdo jos finansuojami interneto portalai sputniknews.lt ir baltnews.lt, kurie siekia plėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje, skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.

Energetikos sektorius

Šiame skyrelyje Valstybės saugumo departamentas pateikia optimistinę žinią apie Klaipėdos „Independence“ (Suskystintų Gamtinių dujų terminalą), teigdamas, jog jis yra ne tik kad rentabilus, bet net ir konkurentabilus, – tiesa labai nekonkrečiai ir nepateikiant faktų, bet vis tiek džiugu:

„Nepasitvirtino išankstiniai „Gazprom“ vertinimai, kad per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą gaunamų dujų kaina negali būti konkurencinga „Gazprom“ siūlomai kainai. Stiprėjant energijos išteklių tiekėjų konkurencijai, „Gazprom“, mėgindama išsaugoti savo pozicijas, bandys manipuliuoti Lietuvai tiekiamų dujų kaina, veikdama per lojalius prekybos dujomis tarpininkus, sudarydama jiems išskirtinai palankias sąlygas įsigyti dujų. Rusijos tarpininkų veikla gali būti pasinaudota stiprinant Rusijos įtaką politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvoje“.

Transporto sektorius

„Kremlius siekia nukreipti Rusijos įmonių krovinius iš Baltijos valstybių į Rusijos jūrų uostus, sumažinti geležinkelio krovinių tranzitą per Lietuvą. Rusija taip pat spaudžia Baltarusiją nukreipti savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, nepaisydama ekonominio tokio sprendimo nepagrįstumo. Bet diskriminaciniai Rusijos veiksmai tiesioginės įtakos Lietuvos transporto sektoriui neturėjo”, tvirtina VSD.

Migracijos procesų keliama rizika

Prieglobsčio prašytojų perkėlimo programa

Į Lietuvą pagal prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą iki 2017 m. pabaigos iš viso buvo perkelti 468 asmenys. 2017 m. tikrinant perkelti atrinktus kandidatus, nenustatyta su teroristinėmis organizacijomis susijusių asmenų, bet daliai prieglobsčio prašytojų, kurių ketinimai nebuvo susiję su saugaus prieglobsčio paieškomis, rekomenduota neleisti atvykti į Lietuvą. VSD tiesiai neįvardija, bet tarp eilučių galima įskaityti siūlymą džiaugtis tuo, kad: „Dauguma į Lietuvą perkeltų prieglobsčio prašytojų išvyko gyventi į kitas Vakarų Europos šalis, daugiausia Vokietiją ir Švediją„.

Išvados ir prognozės

Rusijos veiksmai siekiant politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis, kibernetinėmis ir karinėmis priemonėmis, žvalgybos metodais bei įtakos operacijomis išlaikyti ir įtvirtinti įtaką bei dominavimą regione, įskaitant Lietuvą, išliks pagrindinis išorės veiksnys, keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, reziumuoja VSD.

infa.lt pastaba

Visoje šioje ataskaitoje trūksta vieno skyrelio, kuris vadintųsi „Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė Lietuvos nacionaliniam išlikimui dėl „įvardintų veiksnių“. Dėl suprantamų priežasčių šio skyrelio ir minimos analizės ataskaitoje nematome. O gal VSD to nevertina kaip grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui?

originalią ataskaitą galima paskaityti čia:

  VSD 2018 - Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (1,2 MiB, 4 675 atsisiuntė)