infa.lt

Rolandas Paksas. Lietuviai verčiami bandomaisiais triušiais

11 vasario
09:38 2018

Rolandas Paksas

Jau kuris laikas valdžios kuluaruose „vaikšto“ naujas politinių partijų susitarimo variantas, kuriame siekiama įtvirtinti parlamentinių partijų įsipareigojimą artimiausiems ketveriems metams didinti nacionalinio biudžeto išlaidas krašto apsaugos sistemai iki 2,5 procento bendrojo vidaus produkto.

Panašaus turinio politinę deklaraciją, kurią parengė, kaip sakoma, geriausi, tačiau neįvardinti „šalies saugumo ir užsienio reikalų ekspertai“, buvo norėta paskelbti kiek anksčiau – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengto kasmetinio neformalaus „Sniego susitikimo“ dienomis, bet tada to nepavyko „prastumti“.

Dabar situacija, atrodo, yra kiek pasikeitusi, todėl vėl bandoma sugrįžti prie šio klausimo, pateikiant jį kaip opozicinių konservatorių politinę iniciatyvą ir įtraukiant į minėtą procesą ministrą pirmininką.

Lieka atviras klausimas, kodėl Lietuvai reikalingas būtent toks susitarimas dėl gynybos išlaidų didinimo ateinančių metų biudžetuose, jeigu kitais klausimais politinių partijų nuomonė, švelniai tariant, yra mažai reikšminga?

Gali būti, kad NATO lygmeniu būtų praktiškai neįmanoma kalbėtis apie šalies įsipareigojimų tęstinumą be aiškiai išreikštos politinės valios, todėl šalies gynybos ir užsienio politikos ekspertai taip primygtinai siekia įvelti į žaidimą išlikimo drugio krečiamą visą Lietuvos politinę sistemą.

Kita vertus, akivaizdu, jog nukraujavusios politinės partijos šiandien Lietuvoje gali lengvai atlikti tiesiog statistų vaidmenį, kai karinei biurokratijai reikia įforminti visos valstybės piliečių politinės valios ir atsakomybės klausimą.

Dabartinė Lietuvos visuomenė yra persotinta žiniomis apie geopolitines grėsmes, todėl gali susidaryti įspūdis, kad dauguma gyventojų jau yra „patikėję“ išskirtiniu karinės biurokratijos vaidmeniu būti Vakarų civilizacijos vertybių gynimo smaigalyje. Todėl yra linkę pateisinti ir bet kokius politinio isteblišmento žaidimus.

Sunku būtų prognozuoti, kaip ateityje gali klostytis tolesni Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykiai, todėl, daugėjant apsikeitimų abipusiais kaltinimais ir politiniais demaršais, Lietuvos situacija gali darytis vis labiau pažeidžiama. Visuomenė jau seniai yra paversta savotiška įvairių svetimų interesų išbandymo laboratorija. Pasaulio galingųjų tikslai ir interesai čia reiškiasi įvairiausiais pavidalais ir formomis, kurias nėra taip paprasta atpažinti.

Iš pirmo žvilgsnio gan keistai atrodo Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai, kiek jų, pavyzdžiui, pasitiki Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) būsimaisiais politiniais sprendimais, tarsi iš anksto būtų žinoma, kokius „teisingus“ sprendimus ruošiasi priimti Amerikos prezidentas.

Kodėl Lietuvai reikia pirmauti karinių išlaidų srityje, racionaliai paaiškinti būtų sudėtinga. Gali būti, jog siekis neproporcingai didinti, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išlaidas karinėms reikmėms yra tarsi eksperimentas, kurį siekia įgyvendinti šioje srityje veikiančios interesų grupės. Pavyzdžiui, Vokietijos konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Socialdemokratų partijos derybose dėl naujos „didžiosios koalicijos“ kol kas niekaip nesiseka pasiekti susitarimo dėl gynybos biudžeto padidinimo iki 2 procentų BVP.

Sunku būtų racionaliai paaiškinti, kodėl taip ženkliai turi skirtis Lietuvos ir Vokietijos politikų požiūris į tarptautinio saugumo sistemos stiprinimą.

Šiame kontekste viešojoje erdvėje nuolat plaukioja tokios formuluotės kaip „blogėjanti saugumo situacija“, „karštėjanti aplinka“, „rimtos grėsmės“, „informacinės, kibernetinės atakos“, „politinis ir ekonominis spaudimas“, „grasinimai aljansui branduoliniu ginklu“, todėl yra tvirtinama, jog „karinei mašinai ir grėsmių užkardymui reikia skirti vis daugiau lėšų“.

Tarptautinio NATO bataliono dislokavimo Lietuvoje minėjime prezidentė kartu su krašto apsaugos ministru iškilmingai pranešė, jog Rusija nuolatiniam laikui Karaliaučiuje dislokavo „Iskander“ raketas, galinčias nešti ir branduolinį užtaisą.

Tai reiškia, kad mūsų diplomatai ir užsienio reikalų ekspertai pasirodė bejėgiškai Lietuvos saugumo užtikrinimo plotmėje. Dar 2007 metais konservatorių partija paskelbė „Rusijos sulaikymo strategiją“, kurioje Lietuva yra įvardijama kaip Kremliaus „hibridinių karų“ taikinys.

Ši unikali strategija turėjo neva išvesti Lietuvą iš „Kremliaus politinių įtakų lauko“, tačiau iš tikro pasirodė, į kokias propagandines painiavas šiandien yra įtraukta Lietuvos visuomenė, siekiant priimti netiesioginį šios politinės grupuotės dominavimą.

Konservatoriai jau seniai kariauja hibridinius karus šalies viduje, skleisdami įtarumo, nepasitikėjimo ir visuomenės grupių supriešinimo atmosferą, todėl Lietuvos vidaus ir užsienio politiką šiandien tam tikra prasme kamuoja sąstingis.

Kryptis, kurią bando diktuoti hibridinėmis grėsmėmis manipuliuojantis šalies isteblišmentas, veda link dar didesnių socialinių kataklizmų.

Šiandien akivaizdu, jog Lietuvos visuomenė nėra pasirengusi priimti globalizacijos iššūkių. Visuotinės gerovės tema Lietuvoje tėra tik fragmentiškų „susirūpinimų“ atspindys.

Lietuvos valdžios veikimas, visų pirma, turėtų būti nukreiptas į dabartinės mūsų visuomenės, kuri yra atsidūrusi labai sudėtingų išbandymų ir santykių sūkuriuose, būklės diagnozę.

„Be tiesos, be pasitikėjimo ir meilės tam, kas teisinga, nebūna nei sąžinės, nei socialinės atsakomybės: socialinė veikla tada virsta asmeninių interesų ir galios logikų žaismu, ardančiu visuomenę, keliaujančią į globalizaciją ir išgyvenančią tokius sunkius momentus kaip dabartiniai.“

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 228

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Požiūris    -  2018-02-11, 20:28

    Informacinė kryptis gana pozityvi pateikiant visuomenei patrijų poziciją. Skamba daugiau, kad taip siekiama papataikauti amerikietiškos politikos žaidimas negu realiai galinti vslstybė prisidėti finansiškai prie ginybos vadinamoje bamperinėje pozoje. Vertinat pagal valstybės gyventojų pragyvenimo lygį didinti mokescius bet kuria kryptimi tai prilygtų kontribuciai. Teisingai, atskiroms politinėms grupuotėms tai tik papildytų privačias saskaitas. Šalis kurios gyventojai ištisai nuodyjami gripiniais virusais, kurie gaudami minimalias pajamas turi pasirimkti ar pirkti maistą ar būtinus vaistus kai yra givybiškai svarbu ką pasirinkti ar turėtų rūpėti kaip ir kiek skirti kažkokiai karinei įdėjai prafinansuoti? Tikrai klaidingas kelias lietuvai. Gerai tegul mes prijaučiam amerikietiškai politikai, bet jie turi tvirtą savo piliečio deklarąciją kurioje yra parašyta : kiekvienas amerikos pilietis turi teisę i laisvę nepriklausomybę ir asmeminę laimę, siekti padeda valstybė, tegul pagal mūsų supratimą, arba nesuprstimą su savais niuansais. Toliau persikelkim į sovietinę ar tai būtų rusišką sistemą. Mes deklaruojam visom kūno galūnėm, kad tai mums ne priimtina, bet jos nėra tos sistemos ir pas pačius rusus, tai kuom jie priešai. Jie taip pat kuria iš maujo savo valstybę keisdami visą įdeologiją iš esmės ir nori atsikratyti komunistinių liekanų tiek mastyme tiek įstatimais.Jie ne priešai, bet pagal žaidimo taisykles kitos spalvos figūros. Ir politinė periferija lietuvos gyventojams visiškai neidomi. Voketija turi virš 80 miln gyventojų surenka šimtus milrd eurų į biudžetą, benamio pašalpa minimali 600 eurų kuriąm nieko daryti mereikia, tik vieno prašoma nenusikalsk. Tokia valstybė gali sau
    leisti pademonstruoti savo pozas vardan asmeninio pasitenkinimo sotumui pajusti kad ji reikšminga nes turi pinigų. Tegul. Kažkodėl Švedija pasirinko neutrąlia poziciją nors turi pinigų ir gali pasimaivyti. Kada lietuvoje prašvis proto saulė? Ir kam ta didybės paranoja kai esi ubagas, tie finansu tiek proto prasme. Kuriama kažkaip kažkas, bet vis pro šalį ne tai kas reilalinga žmogui, bet tąm nuo kurio kažkas gąli priklausyti be atsakomybės jausmo, nes jo nėra, ne išugdytas. Nes nebaudžiamas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...