infa.lt

asociatyvi nuotrauka

Azijos gyventojai švaisto paskutinius pinigus transliacijoms su apsinuoginusiomis merginomis

Pietryčių Azijos gyventojai išgyvena pikantiškų tiesioginių transliacijų bumą: moterys greitai suprato, ką reikia rodyti srautuose siekiant gauti greitą ir lengvą uždarbį, o vyrai pasirengę švaistyti tam sunkiai uždirbtus pinigus. Jie perka „pupas“ ir „deimantus“, kad padovanotų juos toms, kurios savo namų vaizdo kamerose demonstruoja jiems apnuogintas kūno dalis. Tyrėjai išsiaiškino, kaip tiesioginės transliacijos platformų servisų atsiradimas paveikė Indonezijos gyventojų pajamas ir kodėl jie pametę galvas švaisto savo pinigus „uogytėms“.

„Pupos“, „deimantai“ ir kitos nešvankybės

Balandžio mėnesį Indonezijos vyriausybė pavedė specialistams nuodugniau ištirti populiarią tiesioginių transliacijų platformą BIGO LIVE. Registruotas Singapūre servisas skirtas diegti gyventojams tiesioginių transliacijų kultūrą, suteikti jiems galimybę dalintis su prenumeratoriais kasdienio gyvenimo džiaugsmais ir bendrauti su draugais nauju formatu.

Tačiau indoneziečiai pritaikė transliacijas savo reikmėms: komentatoriai ėmė prašyti gražių merginų rodytis eteryje mažiau apsirengusiomis, už ką dosniai mokėjo vidine serviso „valiuta“ – „pupomis“ ir „deimantais“. Ši pramoga greitai pavergė BIGO LIVE aplikacijos naudotojus ne tik Indonezijoje, bet ir Malaizijoje, Vietname ir Tailande.

Virtualią valiutą lengva iškeisti į realius pinigus, tad simpatiškos indonezietės greitai įvertino naują būdą užsidirbti pragyvenimui. Vietiniai vyrai gi, iki šiol neturėję galimybės stebėti pusnuogių merginų tinklo pokalbių kambariuose dėl šalyje gyvuojančių griežtų islamo moralės normų, pademonstravo neįprastą tikslo siekimą ir aktyviai skatino „pupomis“ bei „deimantais“ atviras blogeres. Tai privedė prie moteriškosios serviso pusės turtėjimo ir staigaus vyriškosios auditorijos finansinio nuosmukio.

BIGO LIVE veikia tuo pačiu principu, kaip ir tiesioginės Instagram ir Facebook Live transliacijos. Pagrindinė Singapūro tiesioginių transliacijų serviso ypatybė – dovanos tiesioginiame eteryje – daro analogiškas opcijas populiariuose socialiniuose tinkluose visiškai nenaudingas indoneziečiams, nes ten negalima išsikeisti pinigų atgaliniu būdu. Tačiau, daugiau kaip dešimt milijonų iš jų, kas dieną praleidžia peržiūrėdami jiems nepažįstamų žmonių transliacijas apie 40 minučių. Tiesa, kai kurie žiūrovai atiduoda pinigus ne visiškai savo valia. Kaip pasakojo leidiniui Vice vienas iš anoniminių tokio serviso naudotojų, jis jaučia nesveiką potraukį pornografijai ir paniškai bijo kažkuriuo momentu sužlugti finansiškai dovanodamas „deimantus“.

„Man yra tekę skolintis pinigus pas draugus, kad galėčiau išmokėti kreditą už motociklą. Po to aš mečiau BIGO ir labai bijau sugrįžti ten vėl ir bankrutuoti“, – prisipažino anoniminis pašnekovas.

Dar visai neseniai jis švaistė trečdalį mėnesio uždarbio pramogoms su nepažįstamosiomis. Pervažiavęs į Dakartą iš Indonezijos provincijos jis uždirbdavo tris milijonus rupijų (beveik 225 doleriai), iš kurių milijoną išsiųsdavo artimiesiems, o iš likusių gyveno ir linksminosi. Po to įniko į BIGO ir kartą padovanojo merginoms visą milijoną rupijų. Po to jis galiausiai suprato, kokios godžios gali būti tos apsinuoginusios merginos.

Įdomu tai, kad „pupos“ ir „deimantai“ skirti įėjimui į papildinį kainuoja palyginus nebrangiai – apie 100 ir 300 rupijų. Žurnalistai mano, jog būtent tokia nedidelė virtualios valiutos kaina ir provokuoja tiesioginių transliacijų populiarumą apskritai. Populiarių transliacijų tope, tiesiog okupuotame moterų su atviru dekolte, galima atrasti ir Azijos šalių merginų, ir rusių, ir anglakalbių.

Valstybė prieš emancipaciją

Greitai paplitusi apsinuoginusių merginų transliacijų mada sukėlė susirūpinimą Indonezijos vyriausybei. Pradžioje vietinė ryšių ir informacijos Ministerija dalinai apribojo prieigą prie BIGO. Serviso vadovybei tai tapo rimtu smūgiu: papildinys buvo numatytas kaip pokalbių ir tinklo žaidimų platforma, o pasekoje kas antroje transliacijoje galima pamatyti striptizą, apnuogintas krūtis ar masturbaciją.

Servisas buvo priverstas atidaryti oficialią atstovybę Dakartoje ir priimti į darbą specialų žmogų, kuris sektų pornografinį turinį ir operatyviai šalintų jį iš topų. Pasak darbuotojų, BIGO servise veikia daugybės lygių griežtos cenzūros filtrai, tačiau servisas jau pavirto ištvirkėlių ir verslių nimfomanių sambūriu.

Čatuose, veikiančiuose tiesioginėje transliacijoje, komentatoriai prašo merginų nors truputį apnuoginti kūną, bet tos įprastai arba tylomis klausosi muzikos, arba užsiima savo reikalais ir tik retkarčiais šypsosi į kamerą. Palankiai susiklosčius aplinkybėmis merginos kartais leidžiasi šokti pagal uždegančią muziką ir, žinoma, būtinai dėvi marškinėlius su gilia iškirpte.

Indonezijos valdžia tokį savo piliečių elgesį laiko visiškai neleistinu.

BIGO populiarumas Pietryčių Azijoje nedžiugina ir kitų šalių vyriausybių. Pavyzdžiui, servisas visiškai užblokuotas Malaizijoje – taip vietos ryšių ministerija nutarė išgelbėti jaunimą nuo ištvirkavimo.

Nepatenkinti naująja paslauga ir konkurentai. Nežiūrint į tai, kad Indonezija laikoma pakankamai perspektyvia greitai augančia rinka, Facebook, YouTube ir Instagram priversti kentėti apribojimus turiniui ir greitai juda į antrą planą. Ko negalima pasakyti apie BIGO ir panašias platformas, užperkančias reklamą socialiniuose tinkluose ir sukančiomis ją prieš neišrankų naudotoją, o po to kosminiu greičiu surenkančiomis juzerius (paslaugos naudotojus).

Dabar įeinant į servisą naudotoją pasitinka prašymas „išlikti mandagiu ir į viską žvelgti pagarbiai“, draudimas nusirenginėti, elgtis vulgariai ir rūkyti. Tačiau, sprendžiant pagal indoneziečių pasakojimus, Vietname ir Tailande BIGO kol kas dar nesupykdė valdžios, o tai reiškia, jog prieš miegą visada galima pasigrožėti simpatiškomis merginomis.

Ne vien pornografija gyvi

Kaip bebūtų, kai kurie indoneziečiai leidžia laiką ne tik gėrėdamiesi moteriškomis grožybėmis. Vietinė tyrimų kompanija JakPat ištyrė jų pomėgius BIGO ir YouTube servisuose ir aptiko, jog daug laiko jie praleidžia švietimo transliacijose. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių seka kanalus, kur transliuojami apmokymo įrašai ir laisvos programos, apie 35 procentai žiūri YouTube TV šou, o dar 33 procentai – naujienų medžiagą.

Pasak tyrimu, internete naršo apie 76 milijonai naudotojų iš Indonezijos, įskaitant, tarp kitko, ir šalies prezidentą. Indonezijos lyderis Joko Widodo filmuoja kadrus iš savo gyvenimo, ko išmoko iš savo sūnaus. Besišypsantis prezidentas transliuoja kas vyksta tarptautiniuose renginiuose, ima kamerą su savimi į keliones ir net rengia susitikimus su populiariais šalies blogeriais.

Widodo siekia rodyti pavyzdį Indonezijos gyventojams – parodyti, jog vaizdo įrašų autoriai gali būti tuo pat metu ir populiarūs, ir mandagūs. Ir jį labai liūdina tautiečių parazitavimas lengvai prieinamų „pupų“ sąskaita.