infa.lt

AFP

2017 metų rugsėjo 2 dienos naktį, stambiausios pasaulyje kriptovaliutos, – bitkoino (bitcoin), – kaina pirmą kartą pasiekė 5000 dolerių ribą. Išsilaikiusi prie šios žymos 20 minučių, bitkoino kaina pradėjo kristi ir šiuo metu kainuoja apie 3800 dolerių.

Suomijos Centrinis bankas, sekdamas šią bitkoino kainos kilimo istoriją, paskelbė tyrimą, kuriame paskelbė bitkoino ekonominę sistemą revoliucinga ir ”stebuklinga”.

Be kita ko, pranešime atkreipiamas dėmesys į bitkoino stabilumą, kurį palaiko tūkstančiai ”mainerių” – taip vadina tuos, kurie suteikia savo įrangą, skaitmeninius išteklius ir elektros energiją operacijoms su bitkoinais. Remiantis Suomijos Centrinio banko paskaičiavimais, kriptovaliutą gali palaikyti stabilia vos ”saujelė mainerių“.

Elektroninis Olandijos tulpės variantas

2017 metus galima pavadinti bitkoino metais. Dar metų pradžioje jo kaina buvo 1000 dolerių, o ateityje gali pasiekti ir 100 000 dolerių – tokią prognozę pateikė JPMorgan Chase direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Džeimsas Daimonas banko konferencijoje Delivering Alpha rugsėjo 12 dieną.

Apskritai Daimono prognozė šia tema pesimistinė. Jis mano, kad kriptovaliutos – burbulas. Kuris pučiamas dirbtine paklausa ir neišvengiamai subliūkš, kaip tas įvyko su tulpių svogūnėliais Nyderlanduose XVII amžiuje: tada spekuliantai užkėlė pradžioj retų tulpių svogūnėlių kainas į aukštumas, o po to ir įprastų rūšių. Kelių dienų bėgyje visa rinka žlugo, palikdama po savęs pardavėjų pirkėjams kalnus neįvykdytų įsipareigojimų.

Bitkoiną pirmą kartą paminėjo 2008 metais kažkas, prisidengęs slapyvardžiu Satosi Makamoto.

Bitkoinas pagrįstas taip vadinamu ”blokčeinu” (blockchain) – duomenų perdavimo technologija elekroninėje erdvėje.

Blokčeinų grandys saugomos įvairių kompiuterių atmintinėse, o jų autentiškumą patvirtina matematinis algoritmas be priežiūros institucijos dalyvavimo.

2017 metų rugpjūčio 1 dieną bitkoino programinės įrangos kūrėjų grupė paleido Bitcoin Cash – jos dar greitesnį analogą.

Pagrindinis bitkoino konkurentas skaitmeninių valiutų rinkoje – ”eteris” (Etherium), sukurtas rusų-kanadiečio programuotojo Vitalijaus Buterino 2013 metais.

Kitas palyginimas, kuris kyla ryšium su kriptovaliutų ažiotažu, tai dotkomų krachas 2000 -siais metais. Dėl padidėjusios technologinių kompanijų akcijų paklausos, daugelis kurių turėjo domeno “.com“ įrašą pavadinime, biržoje prasidėjo aktyvus ”niekučių“ pardavimas su madingais pavadinimais, bet be aiškios egzistavimo prasmės. Kai burbulas subliuško, situacija rinkoje priminė tulpių pardavimo karštinės pasekmes.

Puslapio CoinMarketCap duomenimis, internete egzistuoja apie 900 kriptovaliutų. Nauji žaidėjai rinkoje pasirodo kasdien ir ne kiekvienas gali pasigirti apgalvota verslo strategija. Jų žlugimas gali nusitempti paskui save visą sritį, – nestabilios kriptovaliutos paskui save gali nusitempti ir bitkoiną.

Kur žiūri valstybė?

Tarp kitko, valdžia kelia kur kas didesnį pavojų kriptovaliutoms. “Valiuta – tai tas, kas sukuriama valstybės, – pabrėžė Džeimsas Daimonas. – Ji kontroliuoja valiutą Centrinio banko pagalba. Valstybė taip pat nori žinoti, kas tą valiutą valdo, kur ji randasi ir kam ji išleidžiama. Dėl šitos priežasties Kinija uždaro kriptovaliutų biržas. Kuo didesnis tampa bitkoinas, tuo didesnis poreikis iš valstybės pusės jį kontroliuoti. Šiuo metu tai naujovė, bet palaukite, kol kas nors nuo to nukentės, kol kas nors nepasinaudos tuo nelegaliais tikslais, ir jie jas uždraus.“

2015 metais Rusijos Finansų ministerija pasiūlė sodinti už grotų iki septynių metų už “piniginių surogatų“ leidybą ir platinimą. Į šį apibrėžimą buvo įtrauktos ir kriptovaliutos. Teisės aktas buvo viešai aptartas, tačiau jis taip ir nebuvo svarstomas Valstybės Dūmoje.

Kokiose valstybėse daugiausia bitkoino mazgų (tinklo dalyvių)?

1. JAV – 2567 (27,58%)
2. Vokietija – 1688 (18,13%)
3. Prancūzija – 657 (7,06%)
4. Kinija – 558 (5,99%)
5. Olandija – 445 (4,78%)
6. Kanada – 378 (4,06%)
7. nežinoma šalis – 332 (3,57%)
8. Didžioji Britanija – 322 (3,46%)
9. Rusija – 305 (3,28%)
10. Singapūras – 210 (2,26%)

Bitnodes duomenys 2017 metų rugsėjo 14 diena

Šiomis dienomis RF finansų ministras Antonas Siluvanovas pareiškė, kad jo žinyba paruoš teisinį projektą, kuris reguliuos kriptovaliutas jau 2017 metų pabaigoje. Šio dokumento tikslas, kaip sako ministras, pasiekti, kad “nebūtų apgautų investuotojų“.

Valstybės dūmos finansų rinkų komiteto pirmininkas Anatolijus Aksakovas, savo ruožtu, pasakė, kad parlamentas gali priimti teisinį aktą apie ktiptovaliutas iki rudens pabaigos.

Iš pradžių Rusijos bankas pasiūlė pripažinti kriptovaliutas skaitmenine preke ir apmokestinti jas mokesčiais. Tačiau rugsėjo 14 dieną Centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina forume “Rusijos bankai – XXI amžius“ pareiškė, kad “kriptomanija pavojinga“ ir CB “kategoriškai prieš tai, kad būtų įvestas kriptovaliutos, kaip piniginės priemonės reguliavimas.“

Nuoseklus bitkoinų draudimo šalininkas – Rusijos Tyrimo(tardymo) komiteto vadovas Aleksandras Bastriekinas. Jo nuomone, jeigu bitkoinas nebus uždraustas, jis gali išstumti rublį.

Rusijos teismai nelaukia įstatymo apie bitkoinus įteisinimo, o seka Bastrykino logika, uždarydami internete prieigą dešimtims kriptovaliutų biržoms. Kaip nukopijuotuose teismų sprendimuose parašyta, jog bitkoino anonimiškumas lemia “aktyvų bitkoinų panaudojimą narkotikų, ginklų, padirbtų dokumentų prekyboje ir kitose kriminalinėse veikose.“

Nekontroliuojamos tarpvalstybinės operacijos skatina terorizmo finansavimą, pabrėžia teisėjai.

Ne tas, kaip atrodo?

Rusijos teismai. greičiausiai klysta, atkreipdami dėmesį savo sprendimuose į bitkoinų anonimiškumą, atliekant tarpvalstybines operacijas. Policija ir spectarnybos Vakaruose mokosi išsiaiškinti bitkoino-piniginės savininkus.

2017 metų pradžioje danų policijai pavyko atsekti narkotikų prekeivį, kuris užsakinėdavo savo prekę “tamsiame internete“ ir apmokėdavo ją bitkoinais.

Policija sužinojo kokio dydžio buvo užsakymo suma, kas leido prekeivį pasodinti už grotų aštuoneriems metams. Už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų saugojimą, kurios buvo rastos kratos metu, jam būtų grėsęs kur kas mažesnis kalėjimo laikotarpis, praneša danų leidinys Berlingske .

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie kurios prieigą gavo Rusijos BBC tarnyba, tyrime buvo naudojamas to paties pavadinimo amerikiečių firmos analitinis įrankis Chainalysi. Vienas iš jo kūrėjų – Janas Molleras – kilęs iš Danijos. Firmoje Chainalysi BBC nepatvirtino, bet ir nepaneigė jų sukurto įrankio panaudojimą, sugaunant danų narkotikų prekeivį. Reikia pažymėti, kad tai ne pirmas kartas, kai teisėsaugos organams pavyksta deanonimizuoti bitkoinų-piniginės savininkus.

Tas faktas, kad bitkoino kūrėjo tapatybė iki šiol nėra atskleista, kelia klausimą, – kas yra pradinis naudos gavėjas iš stambiausios kriptovaliutos?

“Bitkoinas egzistuos tol, kol galima bus jį iškeisti į rublius, dolerius ar kitą valiutą, – pasakoja R&D vadovas – Chronopay kompanijos departamente Dmitrijus Artimovičius. – Nei viena iš šalių laisvanoriškai neatiduos finansinės sistemos valdymo kažkokiai tai neaiškiai valiutai. Taip, kad bitkoino vystymasis kelia daugelį klausimų: kas šios idėjos finansavimo pradininkas, kas sukūrė pirmąsias keityklas? Pasaulyje būtent spectarnybos mėgina kontroliuoti finansinius srautus. Amerikiečiai, pavyzdžiui, mėgsta uždarinėti visokiausias anonimines mokėjimo sistemas ir sodinti jų savininkus, nes jie siekia pilnos kontrolės. Sunku patikėti, kad bitkoinas išaugo pats savaime, greičiausiai jį sukūrė tos pačios spectarnybos, nuo pat pradžių įdiegusios pažeidžiamumą.“

“Kalbos apie tai, kad spectarnybos sukūrė bitkoiną ir iš anksto įdiegė backdoorus (įsilaužimo pažeidžiamumą) artimos sąmokslo teorijos dvasiai, – prieštarauja CyberFund plarformos blokčeinų kūrėjas Valerijus Litvinovas. – Visas blokčeinų-projektų kodas atviras ir kiekvienas gali padaryti jo auditą. Tuo pačiu atsiranda kitos kriptovaliutos, kurios, kaip ir bitkoinas, sukurtos bitkoino blokčeinų principu. Jie leidžia pasiekti žymiai didesnį anonimiškumą.“

Kol finansininkai diskutuoja apie bitkoino stabilumą, teisininkai – apie jo reguliavimo būdus, o vartotojai – apie tai, kas apskritai tai per daiktas, stambiausia pasaulio kriptovaliuta daro vis didesnę įtaką pasaulinei ekonomikai, tame tarpe ir Rusijoje. Kol kas neaišku, į ką pavirs šis masinis eksperimentas, bet kada tas stabdė investuotojus?

Vertė: Remigijus Sinkevičius

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu