infa.lt

respublika.lt nuotrauka

Pirmą kartą istorijoje 2017 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijų atstovai suvienijo jėgas ir, neapsikentę valstiečių valdžios neveiklumo, patys įkūrė Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą. Labai keista, kad žemdirbiai, į valdžią išrinkę savo deleguotus atstovus, neranda bendros kalbos nei su Žemės ūkio ministerija, nei su Žemės ūkio rūmais ir kuria naują jiems atstovausiančią organizaciją. Ką tai reiškia? Ar išrinktieji apkurto, kad negirdi žemdirbių lūkesčių ir nemato jiems aktualių problemų? Tarybos steigėjų teigimu, būtinybę vienytis padiktavo gyvenimo realybė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis pažymėjo, jog yra nusivylę Žemės ūkio rūmų veikla ir matydami, jog žemės ūkis grimzta toliau į nežinią kaip bus su pieno ir mėsos gamyba, buvo priversti vienyti jėgas, kad žemdirbių interesai nenukentėtų.

Negana to, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis teigė, jog vieša paslaptis, kad jau kurį laiką sprendimus, tiesiogiai liečiančius žemdirbius, užsiimančius gamyba, priiminėja institucijų ar asociacijų vadovai, kurie su tais klausimais nėra susiję.

„Įtakingiausi žemdirbių ir valstiečių partijos atstovai yra priversti vienytis, nes dabartinė Vyriausybė, priešakyje su Žemės ūkio ministerija bei Žemės ūkio rūmais, negirdi žemdirbių ir siekia galutinai sunaikinti ūkininkus savo neapgalvotais sprendimais tiesiogiai iš Vilniaus. Paradoksalu, tačiau valstiečių partijos valdymo organų nariai nebeturi kitos išeities ir ieško kaip deramai apginti žemdirbių interesus, nepaisant to, jog Vyriausybė tuo turėtų užsiimti ir tinkamai atstovauti Lietuvos žemdirbiams“, – stebėjosi Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

LRS