infa.lt

Gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, priėmė nutartį, kuria nurodė, kad „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus skundą dėl įkalinimo bausmės už tai, kad parašė kelis straipsnius, spręs septynių AT teisėjų kolegija.

A.Drižius jau septintą kartą nuteistas už tai, kad „Laisvame laikraštyje“ aprašė, kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas vadovavo „Mažeikių naftos“ privatizavimui, ir pateikė tai įrodančius dokumentus.

Nors dar 2009 m. teismas buvo uždraudęs A.Drižiui rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, neva tai žeidžia A.Sadecko garbę ir orumą. Nors A.Drižius pateikė A.Sadecko deklaraciją, kurioje jis pats įrašė, kad buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, ir pats asmeniškai taisė įstatymų projektus, pagal kuriuos „Mažeikių nafta“ ir buvo privatizuota.

A.Drižius visą laiką įrodinėjo, kad A.Sadecko skundas teismui buvo melagingas, tačiau prokuratūra tik 2013 m., sulaukusi senaties termino, nurodė, kad jau suėjo senatis šiam nusikaltimui ištirti.

„Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Alvydo Sadecko 2008-01-21 prevencinio ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, dėl kurio ir kreipėsi į prokuratūrą pareiškėjas A.Drižius, yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t.y. 5 metai nuo nusikalstamos veikos padarymo“, – nurodė prokurorė Kisinienė.

Lygiai taip pat prokuratūra elgėsi ir kitu atveju – laukė penkis metus, kol suėjo senatis, ir nekėlė bylos A.Sadeckui dėl melagingų parodymų ir kitoje byloje, iškeltoje LL žurnalistui V.Kabailai, nors jis ir pateikė nepaneigiamus įrodymus, kad teisme A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tuo metu Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų teisėjai net penkis kartus atmetė A.Drižiaus prašymą panaikinti minėtą cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo pačių nutartis, įrašydami melagingus duomenis, įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus pavadindami „deklaracijomis“.

Galiausiai už paskutinius straipsnius teisėjas Petraitis nepagailėjo A.Drižiui 45 parų arešto. Šį nuosprendį patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas.

Tačiau Aukščiausias teismas suabejojo, ar nuosprendis teisingas, todėl nusprendė šį klausimą svarstyti septynių LAT teisėjų kolegijoje.

„Teisėjų kolegijos nuomone, tinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 245 straipsnis) pritaikymas
nagrinėjamoje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje, dėl to byla
perduotina nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“, – tokį vienintelį sakinį įrašė AT teisėjai, nukopijavę visus kaltinimo ir gynybos argumentus.

Lietuvos aukščiausio teismo, 2015 m., gegužės 26 d., nutartis, Aurimo Drižiaus bylos klausimu (PDF)

šaltinis: laisvaslaikrastis.lt

–