infa.lt

Informacija apie policijos sulaikymus.

Nustatinėdami asmens tapatybę, sulaikydami, kontroliuodami policininkai privalo pasakyti savo laipsnį, vardą, pavardę, tarnybinį numerį (ženkliukas) arba parodyti tarnybinį pažymėjimą taip, kad galėtum perskaityti ir nusirašyti duomenis. Prieš imdamasis veiksmų, policininkas turi nurodyti teisinį pagrindą ir paaiškinti savo veiksmų priežastį.

Policija gali tave sulaikyti tik įvykdžiusi aukščiau išvardintas sąlygas ir tik tada, kai kyla įtarimas, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Jei tave sulaiko, nesiginčyk, neišsišok, nesidraskyk, nesivelk į diskusijas. Jeigu tave muša, stenkis įsiminti muštukų veidus (laipsnius, išskirtinius bruožus etc.). „Normalus” sulaikymas manifestacijų ir pan. metu paprastai trunka ne ilgiau kaip 2-6 val.

Sulaikymo nutarime (protokole) minutės tikslumu turi būti nurodytas sulaikymo laikas. Įstatymai neleidžia viršyti 48 val. termino netgi viena minute. Paprastai tokiam ilgam terminui niekas nesulaiko. Ar pratęsti arešto laiką, sprendžia teismas. Tam ir nešioji galvą ant pečių, kad įtikintum teisėją, jog areštuoti tave nėra reikalo (darbas, mokslai, nesi teistas, nesislapstai etc.). Kad pratęstų areštą, turi oficialiai pareikšti kaltinimus. Jeigu tave sumušė, reikalauk gydytojo, turi tam teisę. Jeigu neleido apsilankyti pas gydytoją, pasidaryk obdukciją iš karto, kai išeisi iš komisariato (greitoji pagalba, ligoninė).

Turi teisę parašyti skundą dėl sulaikymo, atsisakyti duoti parodymus, nieko nepasirašinėti, pranešti kam nors apie sulaikymą. Neskambink į namus (kam nervuoti šeimyną?) – paprašyk, kad paskambintų pažįstamiems, geriausia nesusijusiems su byla. Jeigu dar neturi nemielos patirties su policijos funkcionieriais, greičiausiai nežinai, kaip tokiose
situacijose elgtis. Parašiau šį vadovą norėdamas supažindinti eilinius žmones su jų teisėmis.

Negaliu tvirtinti, kad čia yra absoliučiai visa reikiama informacija, todėl pildysiu šį vadovą kuo dažniau.

Pareigas vykdantis policininkas turi turėti ir parodyti piliečiui įrodymą, kad yra policininkas. Jeigu to nepadarė, reikalauk, kad parodytų. Jeigu neparodys (taip, kad galėtum perskaityti ir užsirašyti duomenis) pažymėjimo arba ženklelio, neatsakinėk netgi į klausimą, kuri valanda (per demonstracijas prevencijos daliniai neprivalo rodyti
dokumentų, tai išskirtinė situacija, bet turi rodyti jų vadai). Turi teisę užsirašyti identifikacinius numerius (arba/ir pavardes) visų policininkų, kurie bet kokiu reikalu į tave kreipiasi. Padaryk tai, nes susinervinęs numerį nesunkiai pamiršti.

Policininkas neturi teisės trukdyti tau užsirašyti (jeigu neleis, užsirašyk šoninį arba/ir registracinį radiomobilio numerį ir parašyk skundą). Jeigu esi savame arba svetimame bute, reikalauk prokuroro išduoto kratos orderio. Jeigu įsileisi policininką be šio dokumento (pvz., pokalbiui), greičiausiai jo ir nepamatysi, o policininko paskui lengvai neiškrapštysi. Turi teisę neįsileisti policininko, kuris neturi kratos orderio. Jeigu nori tave apklausti, reikalauk, kad atsiųstų raštišką šaukimą paštu.

Jeigu policininkas atsisako rodyti kratos orderį, turi teisę iškviesti policiją (!): paskambink jų aliarminiu numeriu 02 arba 112 (iš mobilaus) ir pranešk apie užpuolimą ir bandymą įsilaužti. Nesileisk, kad tave užliūliuotų žodžiais, apgautų prašymais, grasinimais, mimika ir t.t. Jeigu policininkas tavo akyse muša tau artimą žmogų, NETURI TEISĖS (pagal įstatymus) aštriai reaguoti. Įsimink, kad keldamas ranką prieš policininką, kuris yra tarnyboje, darai nusikaltimą. Net jeigu muštų tavo bobutę – nukaršusią senutę – reaguok tik žodžiais arba stenkis ją pridengti savo kūnu. Pakviesk liudininkus.

Jeigu policininkas muša tave, neduok atgal bent jau iki tol, kol nekils rimtas pavojus tavo sveikatai ir gyvybei. Nepamiršk, tau negalima daryti nusikaltimo ir trukdyti policininkui vykdyti pareigos. Gali specialiai atstatyti tas kūno vietas, ant kurių pasilieka aiškios žymės (pvz., šlaunys, pečiai). Vėliau nuvyksi į apžiūrą, tai bus akivaizdus nusikaltimo įrodymas. Įsidėmėk, kurias vietas svarbiausia apsaugoti nuo mušimo: kulnus ir vidinę pėdų dalį, plaukuotas galvos vietas, smilkinius, nugarą inkstų zonoje, tarpvietę ir genitalijas, saulės rezginį (krūtinės ląstos dalis po krūtine), sprandą ir kaklą. Šios vietos yra nepakenčiamai skausmingos, smūgiavimas į jas dažnai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei, o be to, NELIEKA
akivaizdžių mušimo žymių (žinoma, mušti į šias vietas yra nusikaltimas).

Jeigu policininkas pradeda tave mušti, gali būti tikras, kad šioje srityje jis gerai pasikaustęs. Atsistok prieš veidrodį ir gerai įsidėmėk vietas, į kurias kada nors kas nors gali taikyti. Turi veikti instinktyviai, nes galvojimui laiko neliks. Visų pirma pridenk galvą ir inkstus. Be palikuonių galėsi gyventi, o be galvos ir inkstų – ne. Kaip įmanoma geriau įsidėmėk policininkų veido bruožus. Vėliau turėsi sugebėti atskirti juos net patamsyje arba grupelėje kitų panašių žmonių. NESISTENK ĮSIMINTI
UNIFORMŲ!

Vos tik išeisi iš komisariato, kuriame tave sumušė, kreipkis dėl medicininės apžiūros. Ji daroma – dažnai nenoriai – bet kuriuo dienos ar nakties metu greitosios pagalbos punktuose. (Gauni vadinamąjį informacinį lapą, kuriame aprašyti sužalojimai.) Prieš eidamas pas gydytoją, gerai apsičiupinėk visą kūną, dažnai žymės pasirodo tik kitą dieną, o adrenalinas ir nervai veikia kaip nuskausminamieji vaistai. Jeigu po keleto valandų iškils naujos žymės – vėl eik daryti tyrimų. Jeigu esi dideliame mieste, kreipkis į teisminės medicinos įstaigą (adresą sužinok greitukės arba ligoninės priimamajame). Tiesą sakant, apžiūra ten kainuoja, tačiau ten gautas dokumentas bus pripažintas teisme kaip nusikaltimo įrodymas.

Jei tave iškvietė dėl kokio nors įvykio kaip liudininką arba įtariamąjį, turi eiti į nuovadą su advokatu arba kitu liudininku. Jeigu šalia neturėsi patikimo žmogaus, kuris nusimano teisėje, vėliau gali labai gailėtis. Tardytojas gali nesutikti, kad apklausos metu dalyvautų pašalinis asmuo. Tokiu atveju jis turėtų laukti netoliese, kad iškilus reikalui galėtų reaguoti. Jeigu kyla mažiausias įtarimas, kad atsakydamas į klausimą gali pakenkti sau arba ką nors pakišti, neatsakinėk. Įsidėmėk: turi žinoti, koks tavo statusas – kaip liudininkas turi žiūrėti, kad tavęs nepagautų meluojant (nebent tai liestų tave – gindamas save meluoti gali), kaip įtariamasis (o teisme – kaltinamasis) gali kabinti makaronus, kiek tik nori. Policininkui
nepalyginamai geriau – jis gali meluoti kiekviename žingsnyje. Todėl juo nepasitikėk, traktuok kaip priešą.

Jeigu poskyryje reikės pasirašyti kokį nors dokumentą, LABAI ATIDŽIAI PERSKAITYK JĮ NUO PRADŽIOS IKI GALO, jeigu su kuo nors nesutinki, nepasirašinėk. Jeigu pasirašai po parodymais – pasirašyk iš karto po tekstu arba du kartus apačioj. Visada reikalauk pasirašyto dokumento kopijos. Nepamiršk, kad ant jos turi būti ORIGINALŪS tardytojo ir tavo autografai. Įsidėmėk, kad dokumento kserokopija arba per kalkę padaryta kopija NĖRA DOKUMENTAS. Kad juo taptų, ant jo turi atsirasti originalūs parašai. O GERIAUSIA IŠVIS NIEKO NEPASIRAŠINĖK!

Kai policininkas padaro nusikaltimą, pranešk apie tai nedelsdamas nė minutės. Kreipkis į rajoninę policijos valdybą, kurios teritorijoje viskas įvyko, bei atitinkamą prokuratūrą. Jeigu kreipsiesi į kitas valdybas ar prokuratūras – atsakymas gali ilgokai užtrukti (vis dėlto kartais verta tai padaryti – tada galima tikėtis bent jau kruopelės bešališkumo). Nepamiršk kuo greičiau pranešti abiems minėtoms institucijoms ir pasidaryk pareiškimų kopijas arba gauk kokį popierių, patvirtinantį, kad pareiškimai buvo įduoti.

Pareiškimą apie persekiojimą arba apie nusikaltimą parašyk savais žodžiais, kaip moki. Prokuratūrai pridėk liudininkų sąrašą (jeigu jų buvo) ir medicininės obdukcijos kopiją. Vėliau nesileisk, kad tave išprovokuotų atsiimti pareiškimą – tai gali atsiliepti po 3, 5, ar net 10 metų. Tokiais atvejais niekada neduok melagingų arba nepilnų parodymų. Jeigu nesusilaikei ir pradėjai gintis – parašyk apie tai, kartu paaiškindamas priežastis, kitaip panaudos tai prieš tave. Eidamas duoti parodymų apie nusikaltimą, pasiimk advokatą arba – jeigu neturi už ką jo pasamdyti – bent vieną nešališką liudininką. Pranešk, kad reikalauji, jog jis tave lydėtų visą laiką, kol būsi nuovadoje. Įsidėmėk, kad tai negali būti artimas tavo šeimos narys
(tėvai, sutuoktiniai, seneliai, broliai ir seserys). Nuo to gali priklausyti tavo saugumas.

Jeigu tardytojas nesutinka, kad jis dalyvautų (šiame etape neprivalo), tegu laukia už durų. Jeigu tave kada nors buvo sustabdžiusi kelių policija, garantuoju, kad policininkas pareikalavo atidaryti bagažinę. Jis turi tokią teisę. Tačiau tu jo gali paklausti, dėl kokios priežasties jis nori patikrinti bagažinę. Policininkas privalo paaiškinti, pvz., „Jūs esate įtariamas tuo ir tuo”, ar pan.

Deja, Lietuvoje policininkai turi teisę tave bet kada apieškoti. Tačiau jie privalo paaiškinti kratos priežastį. Galima reikalauti tik tiek, kad apieškoti nusivežtų į nuovadą – gal patingės… Merginos/moterys turi teisę atsisakyti , kad ją apieškotų vyras (gali netgi apskųsti pareigūną), nes moterį gali apieškoti tik moteris.

Iš 98 % bylų, iškeltų policininkams, pastarieji išlipa sausi… Vis dėlto verta pabandyti, bent jau pradės su mumis skaitytis, o ne traktuoti kai gyvulių bandą. Jeigu prokuroras nutraukė bylą, verta paduoti apeliaciją (turi tam 7 dienas) arba pabandyti užvesti civilinę bylą – tai vis dėlto kainuoja. Bandyti reikia, nes jeigu ne mes, tai kas pasakys NE ponams policininkams?
Suprantame, kad dalis čia pateiktų teiginių gali šokiruoti ir skambėti neįtikinamai, bet tokia yra policija, ir turime žinoti kaip nuo jos apsiginti.

atsiuntė mūsų skaitytojas Edis