infa.lt

Žymūs amerikiečių mokslininkai patvirtina: JAV tikslas – „nuginkluoti Rusiją netikėtu branduoliniu smūgiu“

12 gegužės
01:07 2017
branduolinis karas

antinews.gr paveikslėlis

JAV mokslininkų atomininkų biuletenyje, paskelbtame 2017 metų kovo 1 dieną buvo publikuota medžiaga, prasidedanti žodžiais:

„JAV branduolinių pajėgų modernizavimo programa pristatoma visuomenei, kaip priemonės siekiant amerikiečių kariniame arsenale esančių branduolinių galvučių patikimumo ir saugumo, nekeliant tikslo kelti jų smogiamųjų savybių.

Tačiau, iš tiesų, šioje programoje realizuojamos naujos revoliucinės technologijos, kurios žymiai padidins amerikiečių balistinių raketų taiklumą. Šis galimybių sustiprinimas yra stulbinantis: kalba eina apie egzistuojančių amerikiečių raketinių sistemų taiklumo padidinimą apie tris kartus, dėka taip vadinamų „super-sprogdiklių“ panaudojimo, gaunančių informaciją apie raketos buvimo vietą radiolokaciniu ryšiu ir kontroliuojančių jos nukrypimą nuo tikslo. Ir tai sukuria būtent tą situaciją, kurios galima buvo laukti, kai branduolinė valstybė planuoja įgauti galimybę pradėti ir laimėti branduolinį karą, nuginklavusi priešą netikėtu pirmuoju smūgiu“.

Šį tyrimą bendrai vykdė trys žinomi Amerikos mokslininkai, besispecializuojantys ginkluotės analizėje, o ypač geostrateginio balanso tarp šalių srityje: Hans Kristensen, Matthew McKinzie, ir Theodore Postol.

Jų ataskaita skelbia:

Šis staigus Amerikos branduolinės ginkluotės smogiamųjų galimybių padidėjimas, praktiškai nuslėptas nuo visuomenės, o galbūt ir nuo vyriausybės narių, kelia rimtą pavojų strateginiam stabilumui, o taip pat JAV branduolinės strategijos supratimui ir ketinimams.

Rusijos strategai beveik garantuotai įvertins pasiektą progresą kaip JAV galimybių padidėjimą preventyvaus branduolinio smūgio atžvilgiu, tai yra, galimybių, reikalaujančių iš Rusijos imtis kontrpriemonių , kurios padidintų ir be to aukštą Rusijos branduolinių pajėgų smogiamąjį pasirengimą. Karinė doktrina, pagrįsta blogiausiais scenarijais, pati savaime sukuria branduolinio smūgio galimybę, atsakant į klaidingo įspėjimo apie užpuolimą signalą. Išimtinai aukšta pataikymo savybė, kurią turi „super sprogdikliai”, padidina įtampą ir riziką to, jog JAV arba Rusijos branduolinės pajėgos bus panaudotos kaip atsakas į išankstinį įspėjimą apie ataką, net jei pačios atakos nebus“.

Autoriai paaiškina, kodėl atsitiktinė trečiojo pasaulinio karo arba globalaus susinaikinimo pradžia yra labiau tikėtina iš Rusijos pusės, nei JAV:

Rusija neturi veikiančios kosminio bazavimo infraraudonųjų spindulių išankstinio įspėjimo sistemos, o raketinio užpuolimo iš JAV pusės aptikimui naudoja pagrindinai antžeminius išankstinio įspėjimo radarus. Kadangi šie radarai negali matyti toliau horizonto linijos, Rusijai lieka du kart mažiau laiko reagavimui, nei Jungtinėms Valstijoms (JAV turi apie 30 minučių, o Rusija – 15 minučių arba dar mažiau)“.

Kitaip tariant, kai Trampas turės apie 30 minučių, kad nuspręstų – pradėjo Putinas Trečiąjį pasaulinį karą ar ne, pastarasis tam turės viso tik 15 minučių. Ir jeigu besibaigiant tam trumpam laiko tarpui pas abi puses neatsirastų įsitikinimas, jog priešinga pusė neatakavo, atsakingas asmuo privalėtų smogti smūgį, remdamasis prielaida, kad priešingu atveju, neskaitant užnuodytos planetos ir branduolinės žiemos, jo lauktų gėda ir pažeminimas. Beje, kiek laiko beliktų egzistuoti pasyviajai šio susidūrimo pusei, nepakeliama gėda greitai privestų lyderį prie savižudybės, jei tik jo tautiečiai nenubaustų jo mirties bausme anksčiau, nei jis spėtų nusižudyti.

Suprantama, tokioje situacijoje, kai Rusija apsisprendimui turėtų viso tik 15 minučių, o Amerika – 30, yra labai aukšta tikimybė to, jog branduolinis karas privestų prie žūties visus mūsų planetos gyventojus, išskyrus tuos, kurie mirtų dėl natūralių priežasčių dar anksčiau. Net pačių niūriausių prognozių, susijusių su globaliu atšilimu negalima sulyginti su to pavojaus mastais.

Ryšium su aukščiau išdėstytu natūraliai kyla klausimas: „Kokiu būdu pasaulis atėjo į tokią siaubingą situaciją?“ Ataskaitos bendraautoriai kaip pagrindinę priežastį ne kartą įvardija šios informacijos slaptumą, remdamiesi tuo, jog ne tik plačioji visuomenė, bet net vyriausybės nariai nebuvo pakankamai informuoti. Tai primena organizuotos nusikaltėlių grupuotės operaciją, kur tik labai siauras žmonių ratas, įprastai penki-šeši žmonės ar net mažiau, turi žinias apie pagrindinį strateginį tikslą ir apie pagrindines taktines priemones, kurios bus panaudotos plano vykdymui.

Šiuo konkrečiu atveju, šis žmonių ratas neapima netgi vyriausybės kabineto departamentų vadovų – jis žymiai siauresnis. Tačiau, kadangi pagrindinį sprendimą apie „super-sprogdiklių“ sumontavimą visose smogiamosiose galvutėse, esančiose amerikiečių raketiniuose povandeniniuose laivuose priėmė Barakas Obama, labiausiai kaltinti dėl šios situacijos reikėtų būtent jį.

Beje, Trampas, kaip žmogus paveldėjęs šią situaciją iš savo pirmtako, kol kas niekaip neišreiškė ketinimų anuliuoti kaip ir anksčiau aktualaus JAV strateginio tikslo – nugalėti Rusiją. Kuo daugiau laiko praeina nesant viešo naujojo amerikiečių prezidento pareiškimo apie tai, jog jis paveldėjo šią atstumiančią, žiūrint iš dorovinio požiūrio taško situaciją iš savo pirmtako, o tuo pačiu ir apie tai, jog jis įsako demontuoti visus šiuos super-sprogdiklius, tuo didesniu lygmeniu pats Trampas prisiima sau atsakomybę už Obamos planą.

Įprastai tokiose situacijose lyderis, paveldėjęs tokį planą, būna nužudytas, jeigu jis duoda aiškų nurodymą apie ketinimą pilnai pakeisti ar atšaukti jį (pagrindiniai insaideriai įprastai būna apsėsti „sėkmės“, ypač tokioje vėlyvoje operacijos stadijoje). Todėl, jeigu Trampas pabandytų padaryti kažką panašaus, jis beveik garantuotai pasistengtų nuslėpti šį faktą iki tol, kol minimas planas nebūtų faktiškai deaktyvuotas ir nustotų kelti grėsmę.

Pagrindiniu posūkio momentu atvedusiu į šią krizę, buvo palaipsnis amerikiečių pusės pripažinimas koncepcijos, kuria branduolinis ginklas leistinas panaudoti ne tik atgrąsymui, bet ir puolimui. Ankstesnė koncepcija, reiškusi tik atgrąsymą, buvo vadinama „MAD“ ( Mutually Assured Destruction), tai yra „garantuotas abipusis sunaikinimas“. Buvo turima omenyje tai, jog, jei dvi branduolinės valstybės stos į atominį karą viena prieš kitą, – visas pasaulis bus sunaikintas, ir sąvokos „nugalėtojas“ ir „nugalėtasis“ tokiame konflikte bus absoliučiai nevartotinos: rezultatu taps pilnas abipusis susinaikinimas ir negyva planeta.

Pažymėtinu įvykiu šios koncepcijos permąstymo procese ir idėjos apie galimybę laimėti branduolinį karą užgimimu, buvo 2006 metų dviejų straipsnių publikacija pačiuose prestižiškiausiuose tarptautinių santykių žurnaluose, – Foreign Affairs it International Security. Abiejuose straipsniuose oficialiai buvo įtraukta „branduolinio pranašumo“ sąvoka arba (darant prielaidą) pageidautina Jungtinėms Valstijoms planuoti pergalę prieš Rusiją.

Dabartinį straipsnį jo autorius leidžia nemokamai publikuoti visiems informacijos šaltiniams, tikintis, jog dabartinis JAV prezidentas viešai pakomentuos situaciją, tegu netgi tik dėl to, kad išjuoktų autorių ir tuo pačių išvengtų nužudymo dėl pačios užuominos apie problemą. Šiandien pavojingiausias momentas istorijoje, ir Donaldas Trampas šiuo metu randasi labai „karštame“ soste, ką pripažintų kiekvienas protingas ir informuotas žmogus.

Jeigu kažkada pasauliui buvo reikalingi drąsūs ir didingi lyderiai, tai dabar būtent toks metas, kadangi be šito mes visi galime greitai atsidurti pragare. To išvengti, turint omenyje, jog praėjo 27 metai nuo momento, kai JAV inicijavo savo planą, būtų labai sudėtinga, tačiau nėra pilnai neįmanoma. Štai tokia situacija šiai dienai. Tarp kitko, nuo valstybinio perversmo 2014 metais Ukrainoje momento, staigiai pašoko požeminių bunkerių, „apsaugotų nuo branduolinio smūgio“ pirkimo statistika.

Šis kraštutinis pavojus yra nauja pasaulio realybė. Jeigu grėsmės pašalinimas nekils iš Baltųjų rūmų, grėsmės kulminacija taps katastrofa, nepriklausomai nuo to, kuri iš pusių smogs pirma. Sprendimas – arba užpulti Rusiją, arba atšaukti ir pasmerkti daugiametį pasirengimą tokiam užpuolimui – gali būti priimtas tik Amerikos prezidento. Jeigu jis tylės, Putinas gali pagrįstai remtis prielaida, jog būtent jam teks smogti pirmam. Jug tai ne js pastatė save į tokią padėtį, o Amerikos valdžia. Telieka tik tikėtis, jog dabar Jungtinės Valstijos pašalins šią grėsmę.

Autorius, Eric Zuesse – amerikiečių žurnalistas, istorikas ir politologas

šaltinis: globalresearch.ca

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....