infa.lt

Daugeliui mūsų anksčiau ar vėliau tampa aišku, kad sėdėti internete – vadinasi, bergždžiai leisti laiką. Bet nieko negalime su savimi padaryti. BBC Capital apžvalgininkas siūlo visiškai atsisakyti virtualios realybės, bent trumpam – tai padės jums išsiugdyti sveikus įpročius.

Išvykdamas iš savo namų Longbyče, Kalifornijoje į pietinę Panamos pakrantę, kur praleis keletą dienų, Deividas Eriksonas (David Erickson) turi kuriam laikui pamiršti savo išmanųjį telefoną.

Ten, kur jis vyksta, nėra belaidžio interneto, neveikia duomenų perdavimas – jokių socialinių tinklų ir elektroninio pašto.

Netgi norėdamas pasikalbėti telefonu turi susirasti vietą, kur yra ryšys.

„Mano telefonas tinka tik tam, kad rodytų laiką“, – teigia Eriksonas – skaitmeninio konferencinio ryšio kompanijos įkūrėjas.

Įprastai jo atostogos tęsiasi keturias dienas, ir pirmąsias pusantros dienos be ryšio jis jaučia nerimą.

Dažnai ieško vietos, kur yra signalas, mąsto, ar nenuvažiavus iki artimiausio viešbučio ir prisijungti prie interneto, nors ir lėto; tomis retomis akimirkomis, kai atsiranda mobilusis ryšys, bando skambinti į biurą.

Jo teigimu, atsisakyti šio įpročio yra labai sunku, bent jau pradžioje.

„Jaučiu, tartum žemė slystų iš po kojų. Separatinis nerimas tiesiog veda mane iš proto“, – prisipažįsta jis.

Nerimo epocha

Mes suprantame, kad sėdėdami socialiniuose tinkluose daug laiko praleidžiame veltui. Bet ši problema dar tik įsibėgėja.

Kompanijos Deloitte 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis mes dar niekada nebuvome taip priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų.

O kompanija Pew Research išsiaiškino, kad aktyvių Facebook vartotojų skaičius pasiekė 1,86 milijardo. 24 % interneto vartotojų naudojasi Twitter, o 29 % – LinkedIn.

Be to, kompanija Facebook praneša, kad šio tinklo vartotojai jame išbūna vidutiniškai 50 minučių per dieną.

Daugelis mūsų nusistato sau aukštus siekius – pavyzdžiui, darbo metu nesivelti į diskusijas feisbuke arba pietų metu nemaigyti telefono.

Tačiau, bandydami atsikratyti šių įpročių, mes dažniausiai jaučiame nerimą.

Bostono universiteto psichologijos profesoriaus ir emocijų tyrimų eksperto Stefano Hofmano (Stefan Hofmann) teigimu susilaikymas nuo socialinių tinklų gali sukelti mums nerimo jausmą ir nenumaldomą norą patikrinti savo paskyrą.

Tai galime vadinti skaitmeniniu nerimu. Hofmanas mano, kad jeigu žmogus ilgą laiką išgyvena negatyvias emocijas dėl socialinių tinklų nebuvimo ir negali jų atsisakyti, jis gali patirti slogumo būseną.

Nesugebėję atsikratyti šios priklausomybės, jaučiamės nelaimingais ir liūdnais.

Hofmanas pažymi, kad kai kurie žmonės ima nerimauti, kai negali telefonu prisijungti prie tinklo, kadangi jaučia būtinybę sekti grėsmes ar politikos naujienas.

„Gyvename nerimo epochoje“, – teigia jis.

Svarios priežastys

Daugelis mūsų norėtų mažiau laiko praleisti internete, bet kaskart, kai atidedame išmanųjį telefoną į šalį, jaučiame nerimą.

Budapešto Lorando Etvešo universiteto bei Vengrijos mokslų akademijos mokslininkai nustatė, jog trys ketvirčiai jaunuolių, netekę savo telefonų, demonstravo taip vadinamą „pakrikusį elgesį“, pavyzdžiui, imdavo ką nors čiupinėti, sukinėti rankose, arba kasytis.

Knygos „Nežinios laimė“ (Joy of Missing Out) autorė Kristina Kruk (Christina Crook) mano, jog efektyviai kovoti su skaitmeniniu nerimu galima tik tuomet, kai aiškiai sau pasakote, kodėl norite pakeisti savo elgesį internete.

Atsijungimui nuo tinklo ji siūlo rasti tokią priežastį, kuri atitiktų jūsų gyvenimo vertybes.

Pavyzdžiui, paprasčiausiai priminkite sau, kad laiką, kurį praleidžiate socialiniame tinkle, galėtumėte skirti savo šeimai ar draugams.

Kruk įsitikinusi, kad aiškus tos didelės naudos, kurią gaunate mainais, supratimas padeda kovoti su baimėmis bei nerimu, kylančiu dėl virtualaus pasaulio atsisakymo.

„Jeigu neturite geros priežasties atsisakyti socialinių tinklų, jokios valios pastangos jums nepadės“, – teigia ji.

Mes norime visuomet būti pasiekiami – dėl daugelio priežasčių. Kažkas bijo, kad praleis pakvietimą į renginį ar jį dominančias paskalas apie draugus ir pažįstamus. Kažkas kruopščiai rūpinasi savo tinklo įvaizdžio palaikymu arba yra priverstas aktyviai veikti socialiniuose tinkluose dėl savo darbo pobūdžio.

Pasakykite sau atvirai, ką ruošiatės veikti internete ir kokią realią naudą tai jums atneš. Tai irgi gali padėti.

Kalifornijos valstijos Redvudsičio mieste įsikūrusios IT kompanijos Betterworks vadovas Krisas Daganas (Kris Duggan) kažkada feisbuku naudojosi tam, kad atsipalaiduotų per darbo pertraukėlę.

Bet daugiau taip nesielgia. „Man tai buvo būdas prasiblaškyti ir šiek tiek pailsėti“, – sako jis. Dabar jo sieną užpildė politiniai straipsniai, ir jis jaučia, jog tai trukdo susikoncentruoti ir ima erzinti.

Daganas sako, kad kai kurios publikacijos jį galbūt ir sudomintų, tačiau prisipažįsta, kad buvimas socialiniame tinkle jau nebeleidžia atsipalaiduoti.

Būtent dėl to jam pavyko atsisakyti šios priklausomybės ir dėl to nejausti jokių negatyvių emocijų.

Praeitą mėnesį Dagano firma atliko apklausą ir išsiaiškino, jog darbuotojai vidutiniškai dvi valandas per dieną praleidžia skaitydami politines naujienas, o beveik ketvirtis jų socialiniuose tinkluose per dieną praleidžia tris ir netgi daugiau valandų.

Skaitmeninė detoksikacija – taip arba ne

Atsisakius socialinių tinklų gali kilti nerimas dėl to, ko netekome.

Tačiau Kruk tvirtina, kad visiškas socialinių tinklų atsisakymas, nors trumpam laikui, taip vadinamas „skaitmeninė detoksikacija“, gali padėti suformuoti naujus įpročius ir išmokti kontroliuoti savo impulsus.

„Skaitmeninė detoksikacija iš tikro sumažina įtampą, kadangi žaidimo taisyklės itin aiškios, o jūs neturite kito pasirinkimo“, – teigia ji.

Naudokite specialias blokavimo funkcijas arba ištrinkite telefono programėles – taip apribosite save nuo socialinių tinklų ir sumažinsite su dėl to kylančią įtampą.

Kadangi atsisakyti virtualios realybės sunkiausia vakare, Kruk po 8 valandos vakaro padeda savo išmanųjį telefoną kuo toliau nuo savęs.

Bet tai nėra vienintelis sprendimas. Tiems, kas norėtų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, Hofmanas rekomenduoja štai ką.

Iš pradžių reikia pagalvoti, ko juose ieškote, kokie socialinių tinklų aspektai jus labiausiai traukia – tai ateityje padės efektyviai kovoti su jūsų impulsais.

Tai padaryti gali būti sunku. Hofmano teigimu, socialiniai tinklai skirti tam, kad vienytų žmones ir gelbėtų juos nuo vienatvės, tačiau žmonės pamažu ima suprasti, kad jų bendravimas tinkle yra dirbtinis, netikras.

Vienas socialinių tinklų privalumų yra tai, kad jie suteikia mums bendrumo, priklausymo kažkam jausmą, tačiau nereikalauja bendrauti tet-a-tet.

„Tai paprasčiausias būdas rasti bendraminčių ir pajusti, kad esate svarbus“, – įsitikinęs Hofmanas.

Išspręsti šią problemą galima bendraujant jus dominančiomis temomis su realiais, o ne virtualiais pašnekovais.

Be to, svarbu atleisti sau savo klaidas. Nekaltinkite savęs dėl savikontrolės trūkumo, o pripažinkite, kad daugelis programėlių ir socialiniai tinklai padaryti specialiai taip, kad sukeltų priklausomybę ir norą kuo daugiau jais naudotis.

Pavyzdžiui, naudotojai, seniai besilankę savo Facebook ar Twitter paskyrose, iš šių kompanijų gauna elektroninius laiškus. Galų gale, jei suprasite, kaip sunku kovoti su įsisenėjusiai įpročiais, tai tik sustiprinsite motyvaciją jiems priešintis.

„Jūs būtinai atkrisite, – perspėja Kruk. – Tačiau aš manau, jog svarbiausia – tikėti, kad galima gyventi be interneto“.

parengė: Darius Dimbelis

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu