infa.lt

Keletas tūkstančių mokyklų Italijoje gavo elektroninius laiškus su grasinimais susprogdinti pastatus – iš mokyklų buvo evakuoti mokiniai ir personalas.

Laiško autorius pareiškė, kad pastatuose įrengė galingus nuotoliniu būdu valdomus sprogstamuosius įrenginius, ir pagrasino surengti italų genocidą.

Laiške taip pat buvo grasinama susprogdinti ministrės pirmininkės Giorgios Meloni automobilį.

Pranešimai su sprogimo grasinimais buvo gauti mokyklose Romoje, Milane, Neapolyje, Bolonijoje, Turine, Peskarėje, Ankonėje, Katanijoje ir Sirakūzuose, taip pat daugelio kitų miestų mokyklose.

Iš pradžių vietiniai šaltiniai pranešė, kad laiškai iš „Michailo Andropovo“ buvo išsiųsti maždaug 300 mokyklų, tačiau dienos viduryje švietimo ministras Džiuzepė Valditara laikraščiui „La Repubblica“ patikslino: laiškai buvo išsiųsti iš viso daugiau nei šešiems tūkstančiams švietimo įstaigų – gimnazijų, vidurinių ir pradinių mokyklų.

Ne visi mokyklų direktoriai priėmė sprendimą dėl evakuacijos. Pavyzdžiui, vienos Milano vidurinės mokyklos direktorius sakė, kad laiško tekstas jam pasirodė „beveik komiškas“. „Jis atrodė kaip citata iš 1960-ųjų mokslinės fantastikos filmo“, – paaiškino jis agentūrai ANSA.

Tačiau prieš priimdamas sprendimą jis susisiekė su policija, kuri jį patikino, kad tai klaidingas pavojaus signalas.

Kaip praneša leidinys „la Repubblica“, Romos Vergilijaus licėjaus mokiniai į šią grėsmę reagavo skeptiškai, tačiau vis dėlto išsigando, kai evakuacijos metu ant Janikulo kalvos nugriaudėjo patrankos šūvis. Tai sena miesto tradicija: nuo 1847 m. patranka kasdien šaudo lygiai vidurdienį, kad pagal šį garsą Romoje būtų galima suderinti laikrodžius.

Kiberpolicijos duomenimis, laiškas buvo išsiųstas automatizuotai, naudojant įsilaužtus arba suklastotus adresus. Visų pirma buvo panaudotas vieno iš Taivano universitetų domenas. Laiškas apie „sprogstamąjį įrenginį polietileniniame maiše“ mokykloje buvo pasirašytas „Michailo Andropovo“ vardu. Jis save vadina grupuotės „Vilajatas Mizoginistanas“ vadu.

Dėl pranešimų apie Italijoje padėtas bombas kilo chaosas, nes daugelyje miestų, nesant vieningos tvarkos, vaikai buvo skubiai išvesti į gatves, o susirūpinę tėvai turėjo išeiti iš darbo ir važiuoti jų pasiimti namo.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad pranešimai apie bombas nekelia pavojaus ir kad policija bei kitos valstybinės institucijos stebi situaciją.

Tą pačią dieną daugiau nei 300 mokyklų Šiaurės Airijoje, Airijoje ir Škotijoje gavo panašius elektroninius laiškus, kuriuos policija įvertino kaip melagingą grėsmę. Evakuacija nebuvo vykdoma.

Panašus atvejis įvyko lapkričio pradžioje Italijoje – tuomet 280 mokyklų direktoriai gavo pranešimus apie bombų grėsmę.