infa.lt

Kokia vieta derybose numatyta Europai?

Šią savaitę Abu Dabyje prasidėjusios trišalės Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Ukrainos derybos atskleidė ne tik siekį ieškoti karinio konflikto sprendimo būdų, bet ir naują Europos vaidmenį globalioje saugumo architektūroje.

Pirmoji derybų diena, trukusi 4,5 valandos, vyko tiesioginiu JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų formatu. Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių delegacijos atsidūrė tik parengiamųjų konsultacijų etape.

Prieš pagrindinį susitikimą įvykęs trumpas JAV ir Ukrainos delegacijų susitikimas su Europos Sąjungos, NATO bei pagrindinių ES valstybių atstovais baigėsi bendru pareiškimu.

JAV specialusis pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad būtina peržiūrėti žemyno po karo susiklostysiančią saugumo struktūrą bei valdyti konfliktų rizikas.

Tačiau už šių diplomatinių formuluočių slypi griežtas geoekonominis išskaičiavimas.

Eiliškumo dilema ir JAV strategija

JAV delegacijai atstovaujantys prezidento patarėjas Jaredas Kushneris bei JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance – J.D. Vance) pasisakė už tai, kad vėlesniuose derybų etapuose į procesą būtų įtrauktos ir Europos valstybės.

Vakarų analitikai atkreipia dėmesį į pagrindinį klausimą – eiliškumą (sequencing): ar Europos saugumo architektūra bus perbraižoma pačiame taikos susitarime su Rusija, ar palikta vėlesniems diplomatiniams formatams.

Kita vertus, Vašingtono siekis įtraukti Europos Sąjungą prie derybų stalo atspindi praktinį finansinį išskaičiavimą.

Nė viena iš tiesiogiai derybose dalyvaujančių didžiųjų valstybių neplanuoja prisiimti pagrindinės finansinės naštos dėl pokarinio Ukrainos atstatymo.

Jungtinės Valstijos jau anksčiau padidino spaudimą NATO sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai iki 5% BVP bei paskelbė apie planus palaipsniui mažinti savo karinį kontingentą Europoje.

Tokiame kontekste Europos Sąjungai tenka itin specifinis vaidmuo – tapti pagrindine Ukrainos rekonstrukcijos ir ekonominio palaikymo finansuotoja.

Finansinės garanto funkcijos

Kad Kijevas sutiktų su galimomis kompromisinėmis derybų sąlygomis ir fiksuotomis kontaktinėmis fronto linijomis, Ukrainai reikalingos tvirtos ilgalaikės finansinės ir karinės garantijos. Kadangi nei JAV biudžetas, nei Maskva šių išlaidų padengti neketina, būtent Europos Sąjungos įsipareigojimas pasirašyti sąskaitas Ukrainos atstatymui ir garantijoms tampa pagrindine sąlyga derybų procesui judėti į priekį.

Tuo metu, kai Vašingtonas, Maskva ir Kijevas Abu Dabyje tiesiogiai derina karinius ir teritorinius parametrus, Europos atstovams numatyta pagrindinė funkcija – užtikrinti būsimojo susitarimo ekonominį stabilumą.

Panašu, kad Europos vaidmuo naujojoje saugumo architektūroje bus apibrėžiamas ne tiek priimant strateginius geopolitinius sprendimus, kiek prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimu ir karinio kontingento garantijas Ukrainai, kas vėlgi – kainuos Europai.

Kad Rusija reikalas savo garantijų, t.y. NATO plėtros sustabdymo – abejonių beveik nėra, tačiau pasaulio žiniasklaida mini šį klausimą prabėgomis, nors jis gali tapti esminiu.