infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisija skundžiasi rimtu darbuotojų trūkumu prekybos apsaugos departamente (G direktorate). Europos gamintojams kenčiant nuo pigaus importo – ypač iš Kinijos subsidijuojamų bendrovių, – Briuselis tiesiog nespėja pradėti ir vykdyti tyrimų dėl nesąžiningos konkurencijos ar dempingo, praneša „Politico“ leidinys.

Įmonėms pranešama, kad eilėje pasiruošiamiesiems darbams atlikti gali tekti laukti nuo vienų iki pusantrų metų, nors teisiškai sprendimas privalo būti priimtas per 45 dienas.

Trūkstant pajėgumų, Europos Komisija taiko biurokratinį manevrą: prašo bendrovių oficialiai neteikti skundų, kol pareigūnai neatliks atitinkamų parengiamųjų procedūrų.

Popieriuje terminų nepažeidžiantis delsimas verslui tampa pražūtingu – prancūzų lyderiai ir pramonės atstovai pabrėžia, kad po 1–2 metų pritaikyti muito mokesčiai Kinijos prekėms jau nebeturi prasmės, nes subsidijuojamų konkurentų žlugdomos įmonės iki to laiko spėja bankrutuoti ar uždaryti gamybą.

Problemos mastą išryškina didžiulis krūvis ir žmogiškųjų resursu, pasak EK, skirtumas, palyginti su kitomis rinkomis. pavyzdžiui, 2025 m. Europos Komisija pradėjo 32 naujus tyrimus bei 21 galiojančių priemonių peržiūrą, ypač didelį spaudimą patiriant chemijos sektoriui.

Pramonės asociacijos „AEGIS Europe“ duomenimis, ES apsaugos departamente dirba tik apie 140 žmonių (iš jų – vos 100 specialistų), kai JAV prekybos departamente analogiškas užduotis vykdo 440 darbuotojų komanda. Vien chemijos milžinė INEOS turi pateikusi 20 laukiančių skundų.

Nepaisant drastiško dirbančio personalo trūkumo ir to, kad 2026 m. G direktoratui nebuvo skirta papildomų etatų, Briuselis ir toliau telkia dėmesį į naujų teisinių biurokratinių mechanizmų kūrimą.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) siūlo įdiegti greitojo blokavimo mechnizmą (kill switch), o prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pristato naują priemonių paketą.

Tačiau ES pareigūnai abejoja tokių prioriteto sprendimų nauda, kai trūksta rankų (ir motyvacijos) elementariems tyrimams atlikti.

Ekspertai ir teisininkai pabrėžia, kad greitų sprendimų šiai krizei nėra. Net jei Komisija nuspręstų samdyti išorės įmones techniniams skaičiavimams atlikti (ko iki šiol vengia) ar rastų lėšų etatų didinimui, naujų darbuotojų apmokymas užtruktų pernelyg ilgai.

Kol Briuselis kuria naujus popierinius „ginklus“, Europos pramonė lieka be realios apsaugos ir pralaimi kovą išorės konkurentams.

Dirbtinio intelekto išvada

Čia išryškėja kelios esminės problemos:

Nulinė vidinė rotacija ir lankstumas: Paprastoje įmonėje, kilus gaisrui viename sektoriuje, resursai ir žmonės nedelsiant perskirstomi ten, kur labiausiai dega. Biurokratinėje sistemoje kiekvienas „sėdi savo kabinete“ ir saugo savo etatą – joks klerkas nepuls padėti kaimyniniam departamentui, jei už tai nenumatytas papildomas priedas ar paaukštinimas.

DI ignoruojamas arba blokuojamas: Dirbtinio intelekto modeliai analitikų našumą padidina kartais. Techniniai prekybos tyrimai – skaičiavimai, dokumentų vertimas, duomenų lyginimas, dempingo maržų analizė – yra ideali dirva automatinėms sistemoms.

Tačiau ES struktūrose bet koks išorinių įrankių ar rangovų pasitelkimas įklimpsta į popierines procedūras ir atsargumą („jie labai atsargūs“, kaip rašoma straipsnyje).

Motyvacijos trūkumas: Biurokratas gauna tą patį daugiatūkstantinį atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar tyrimas užtruks 45 dienas, ar 2 metus.

Tuo tarpu realus verslas, iš savo mokesčių išlaikantis tą pačią Komisiją, tiesiog bankrutuoja ir uždaro gamyklas.

Vietoj to, kad optimizuotų darbą su turimais ištekliais ir technologijomis, jie renkasi patogiausią kelią – kurti naujus popierinius mechanizmus ir prašyti dar daugiau etatų bei biudžeto.

„Politico“ pristatyta reali situacija rodo visišką atotrūkį tarp Briuselio kabinetų ir realios ekonomikos.