infa.lt

2026 m. spalio 31 d., šeštadienį, Berlyne, Vokietijoje, per protestą, vykusį pagal šūkį „Gen Z Takes Care of It“, policijos pareigūnai suima vieną iš demonstrantų. (AP Photo/Ebrahim Noroozi)

Vėlų šeštadienį Frankfurte veidus po gobtuvais slėpę jaunuoliai plėšė parduotuves; tuo pat metu dešimtys tūkstančių demonstrantų didžiausiuose Vokietijos miestuose išėjo į gatves, reikalaudami geresnio švietimo ir mažesnių pragyvenimo išlaidų, rašo „Reuters“ agentūra.

Šie protestai kilo po visoje Europoje šiemet vykusių demonstracijų, kurioms vadovavo Z karta. Serbijoje studentų aktyvizmas padėjo per rinkimus nušalinti ilgametį šalies lyderį, o Prancūzijoje protestai peraugo į riaušes ir plėšikavimus.

Vokietijoje protestus surengė kampanijos grupė „Gen Z regelt“ (išvertus iš vokiečių kalbos – „Z karta imasi iniciatyvos“); akcijos vyko 34 miestuose, tarp jų – Berlyne, Frankfurte ir Miunchene.

Grupė teigia nepritarianti privalomajai karinei tarnybai ir pasisakanti už didesnes investicijas į švietimą, daugeliui jaunų vokiečių susiduriant su augančiomis pragyvenimo išlaidomis.

Pasak „Reuters“ liudininko, Vokietijos finansų centre Frankfurte protestams tapus smurtiniais, buvo apiplėštos bent dvi parduotuvės, dar kelios – apgadintos, policijai stengiantis suvaldyti situaciją.

„Smurtiniai neramumai tęsiasi, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Frankfurto policija. – Miesto centre išdaužyti kelių parduotuvių langai. Į specialiąsias tarnybas taip pat metami Molotovo kokteiliai. Raginame visus pašalinius asmenis vengti miesto centro arba pasitraukti iš šios teritorijos.“

Šeštadienio popietę skelbti oficialūs duomenys rodė, kad dalyvių skaičius buvo mažesnis nei 182 000 – tiek, kiek iš pradžių tikėjosi organizatoriai.

Vokietijos valdžios institucijos nurodė, kad šeštadienio demonstracijos, sutapusios su Helovino šventėmis, iš esmės buvo taikios, tačiau įspėjo, jog ekstremistinės grupės bando pasinaudoti šiuo judėjimu.

Hamburge buvo padegtos kelios barikados.

„Šiandien esame čia, kad kovotume už taiką ir laisvę, o ne už karą ir prievartą“, – šeštadienį Berlyne sakė „Gen Z regelt“ atstovė Lina Friedrich.

„Mums svarbiausia – geresnė parama sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms. Mes nepritariame privalomajai karinei tarnybai ir pasisakome už teisingesnį [finansinės] naštos paskirstymą.“

Prabangos prekių parduotuvės užkalinėjo vitrinas

Pasak Federalinės vidaus reikalų ministerijos, dalis Vokietijos kairiųjų ekstremistinių grupuočių bei su užsienio ekstremistiniais judėjimais susijusios grupės suvienijo jėgas, siekdamos sutelkti pajėgas.

„Visiems mums prieš akis stovi vaizdai iš Prancūzijos: plėšikavimai, deginami namai, liepsnojantys policijos automobiliai ir išpuoliai prieš pareigūnus“, – teigė Heseno žemės (kurioje yra Vokietijos finansų centras Frankfurtas) vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas.

„Šiuo požiūriu Prancūzija tikrai neturėtų būti laikoma pavyzdžiu.“

Baiminantis galimų neramumų, kai kurių Vokietijos miestų verslininkai, įskaitant įsikūrusius prabangiame Berlyno „Kurfürstendamm“ prekybos bulvare, ėmėsi užkalti vitrinas ir planavo anksčiau uždaryti parduotuves.

Organizatoriai daugiausia dėmesio skiria tam, ką jie vadina didėjančiu spaudimu jaunajai kartai didžiausioje Europos ekonomikoje.

„Vyriausybė niekaip nesureagavo į mūsų nuogąstavimus – ji tik toliau karpo išlaidas ir krauna mums vis didesnę naštą“, – kreipdamasis į kanclerį Friedrichą Merzą sakė 18-metis Steve’as, kuris turėjo kalbėti mitinge Miunchene.

„Mes ir toliau naudosimės savo prigimtine teise susirinkti, kol nustosite mus ignoruoti.“

Vokietijai sunkiai sekasi atgaivinti ekonomikos augimą. Be to, šalis susiduria su didėjančiu spaudimu pensijų sistemai ir viešosioms paslaugoms, nes į pensiją išeina pokario „kūdikių bumo“ karta, o darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja.

Kyla klausimų, kas iš tiesų inicijavo šią kampaniją ir ar jai tikrai vadovauja jaunimas, turint omenyje, kad joje dalyvauja labai įvairios politinės ir pilietinės visuomenės grupės.

Vokietijos moksleivių skėtinė organizacija BSK atsiribojo nuo šios iniciatyvos ir planuoja lapkričio 20 d. surengti atskirą protesto dieną.

Berlyno technikos universiteto studentas Seanas Bakeris teigė, kad šeštadienį prisijungs prie protestų, norėdamas atkreipti dėmesį į prastą universiteto pastatų būklę.

„Kai įeini į vidų ir patenki į auditorijas, atrodo, lyg būtum apleistame pastate, – sakė jis naujienų agentūrai „Reuters“. – O juk būtent čia mes turėtume nuolat mokytis.“

infa.lt

Per pastarąsias dvi savaites socialiniai neramumai taip pat užklupo Ispaniją ir Italiją, o miestai virto mūšio laukais didžiausiose ES ekonomikose.

Vakaruose „dabar vyrauja neviltis“, rašo „New York Times“ nuomonės apžvalgininkas Antonas Jägeris iš Briuselio.

Įniršis, ne vien kairysis ar dešinysis, kyla iš „kartų beprasmybės“.

Prancūzijoje, policijos skaičiavimais, vakar visoje šalyje demonstravo 320 000 žmonių, kai kurie vilkėjo Helovino kostiumus, lyginant su 550 000 ir 410 000 per ankstesnius du savaitgalius.

Kad pamatytume Europos nuotaikas šiandien – pakanka peržvelgti „Associated Press“ agentūros nuotraukas iš savaitgalio įvykių