2026.11.02 00:21
Europa ir Vokietija susiduria su deindustrializacijos rizika, įspėja „Kärcher“ generalinis direktorius Hartmutas Jenneris. Jis ragina smarkiai mažinti biurokratiją, skatinti papildomą darbą bei laikytis tvirtos ES prekybos politikos Kinijos ir JAV atžvilgiu.
Vokietijos valymo įrangos gamintojos „Kärcher“ generalinis direktorius Hartmutas Jenneris mano, kad Vokietija ir Europa, kalbant apie ekonominę padėtį žemyne, atsidūrė „tobulos audros“ akivaizdoje.
„Geopolitinės krizės meta šešėlį ant Europos ekonomikos. Nenuspėjama JAV prekybos politika nuolat kelia grėsmę – be jokio įspėjimo gali būti padidinti muitai ar iškeltos prekybos kliūtys. Tai pražūtingas scenarijus laisvajai pasaulinei prekybai ir į eksportą orientuotoms įmonėms“, – rašė jis išskirtiniame komentare portalui „Euronews“.
JAV ir Kinija daro sąžiningą konkurenciją „praktiškai neįmanomą“
Be JAV prekybos politikos, vadovas taip pat atkreipė dėmesį į grėsmę, kurią kelia Kinijos technologinė plėtra: „Kinija nebėra vien tik pigių prekių gamintoja – ji tapo itin agresyvia technologine konkurente, kuri dėl savo milžiniško tempo gali aplenkti svarbias Europos pramonės šakas ateities perspektyvų turinčiose srityse“, – rašė jis.
Kinijos sėkmė yra tikslingos valstybinės pramonės politikos rezultatas. Pasak Jennerio, šalis taiko didžiules subsidijas svarbiausiuose strateginiuose pramonės sektoriuose, o jos valiutos politika yra „dirbtinai orientuota į konkurencingumą“.
Visa tai, anot jo, lemia „reikšmingus rinkos iškraipymus ir gamybos pajėgumų perteklių“.
Pasak Jennerio, privačioms įmonėms, tokioms kaip „Kärcher“, tai sukuria disbalansą, „dėl kurio sąžininga pasaulinė konkurencija tampa beveik neįmanoma“.
Vokietijai gresia deindustrializacija
61-erių Jenneris „Kärcher“ vadovauja nuo 2001 m. – per tą laiką darbuotojų skaičius ir apyvarta išaugo trigubai.
Dabar jis įspėja apie Vokietijos ekonomikos nuosmukį: „Dešimčių tūkstančių pramonės darbo vietų praradimas ir gamybos apimčių mažėjimas rodo, kad deindustrializacija nėra tik abstrakti grėsmė – ji vyksta jau dabar.“
„Kai tokiuose svarbiuose Vokietijos pramonės sektoriuose kaip automobilių gamyba ar bendroji gamyba svarstoma apie gamyklų uždarymą ir gamybos perkėlimą, net ir didžiausiems optimistams turėtų būti aišku: atsidūrėme kritiniame lūžio taške“, – tęsė jis.
Jennerio teigimu, „Kärcher“ iki šiol pavyko sėkmingai įveikti šiuos sunkius laikotarpius.
Įmonė daug investuoja į tyrimus ir plėtrą, nustatydama standartus valymo robotų, akumuliatorių technologijų bei visų verslo sričių skaitmeninimo srityse.
Bendrovės duomenimis, tyrimų ir plėtros srityje visame pasaulyje dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų.
„Kärcher“ buvo įkurta 1935 m. 2025 m. įmonės apyvarta siekė beveik 3,5 mlrd. eurų. Ši vis dar šeimai priklausanti bendrovė 86% šios sumos uždirbo užsienio rinkose.
„Kärcher“ asortimentą sudaro daugiau nei 3 000 valymo ir priežiūros produktų; ypač gerai žinomi bendrovės gaminami aukšto slėgio plovimo įrenginiai.
Įmonės būstinė įsikūrusi Vinendene (Vinnenden), Badeno-Viurtembergo žemėje. Bendrovė veikia 87 šalyse, o joje visame pasaulyje dirba 17 000 žmonių.
Dėl verslo sąlygų ir nesąžiningos konkurencijos naujų darbo vietų kūrimas tampa ekonomiškai nenaudingas
Visgi net ir „inovacijų lyderiai“ – kaip savo įmonę apibūdina pats Jenneris – ne visada pajėgia atlaikyti „vis sudėtingesnes veiklos sąlygas“.
Pasak jo, sparčiai augant struktūrinėms ir darbo jėgos sąnaudoms, naujų gamybinių pajėgumų kūrimas bei papildomų darbo vietų steigimas Vokietijoje ir Europoje tampa vos ekonomiškai pagrįstas.
Todėl Jenneris negaili kritikos Vokietijos vyriausybei.
Prognozės, numatančios 1,3% ekonomikos augimą Vokietijoje, yra „atsargiai optimistinės“, tačiau jis įspėja, kad nereikėtų jomis susižavėti – tai esą „pasiskolintas augimas“, dirbtinai skatinamas valstybės skolos, gynybos užsakymų ir subsidijų.
„Trumpalaikis skola grįstas pagyvėjimas negali pakeisti tikro, savaime tvaraus privačių investicijų atsigavimo“, – rašė Jenneris „Euronews“.
„Dabartinio silpnumo priežastys daugiausia glūdi šalies viduje: tai vis labiau juntamas reformų nuovargis ir valdžios institucijų pomėgis viską reguliuoti – o tai investicijas ne skatina, o stabdo, – pridūrė jis. – Užuot skatinusios verslumą, taisyklės – tiek iš Briuselio, tiek iš Berlyno – slopina drąsą priimti pokyčius.“
Jenneris užaugo tėvų ūkyje Vinendene (Winnenden) kaip jauniausias vaikas. Jis studijavo verslo administravimą bei inžineriją ir, derindamas mokslus su darbu šeimos ūkyje, dirbo jame tol, kol 1991 m. įsidarbino „Kärcher“ įmonėje asistentu. Darbštumas jam buvo įdiegtas dar šeimos ūkyje.
„Sėkmė nenukrenta iš dangaus; mano supratimu, ją sudaro 97% sunkaus darbo ir atsidavimo, 2% talento ir 1% sėkmės.“
Jo išvada tokia: „Jei norime užtikrinti savo gerovę ir socialinius standartus, privalome dar kartą pripažinti, kad vertės kūrimas yra gerovės pagrindas – o ne atvirkščiai. Kas stovi vietoje, tas rūdija – tai galioja tiek žmonėms, tiek ekonomikoms.“
Kova su biurokratija, daugiau darbo ir ryžtinga prekybos politika
Todėl „Kärcher“ vadovas ragina įgyvendinti „tikrą Vokietijos „fizinės formos“ gerinimo programą“.
Pasak jo, griežtos taisyklės, pernelyg didelė biurokratija, aukštos energijos kainos ir nuolat augančios su darbo užmokesčiu nesusijusios darbo jėgos sąnaudos yra tikri nuodai Vokietijai kaip verslo vietai.
Tačiau, užuot sprendus problemą iš esmės, toliau leidžiama plisti reglamentų gausai, kuri suryja brangų darbo laiką ir įmonėms kainuoja milijonus, tęsė J. Jenneris.
„Lėšos ir žmogiškieji ištekliai, reikalingi pagrindinei veiklos plėtrai bei inovacijoms, tiesiog švaistomi vien tik dokumentacijos reikalavimams tenkinti.“
Kosmetinių pataisymų nepakanka – reikalingas kultūrinis pokytis administraciniame aparate: institucijos turi tapti verslui paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kurios veikia pragmatiškai, operatyviai ir pasitelkdamos dirbtinį intelektą.
„Jei kitos šalys jau juda link ataskaitų teikimo prievolių panaikinimo, tai turi būti aiškus signalas Vokietijai ir visai Europai.“
J. Jenneris pabrėžė, kad nereikėtų vengti ir būtinų diskusijų apie darbo rinką, pridurdamas, jog „demografinės tendencijos reikalauja, kad bendra darbo apimtis ekonomikoje didėtų“.
„Būtina skatinti viršvalandžius, įdiegti lankstų darbo grafiką, nustatyti praktiškas taisykles dėl darbo užmokesčio mokėjimo nedarbingumo laikotarpiu bei gerokai sumažinti biurokratiją samdant kvalifikuotus darbuotojus.“
Be to, J. Jenneris ragina ES vykdyti „ryžtingą prekybos politiką, kuri užtikrintų sąžiningą konkurenciją ir griežtai baustų taisyklių pažeidėjus – juk laisvoji prekyba veikia tik tada, kai visi laikosi tų pačių taisyklių.“
J. Jennerio įsitikinimu, Vokietijos ir Europos konkurencingumą ateityje galima užtikrinti tik atsisakius biurokratijos ir sugrąžinus „ryžtingą veikimo mentalitetą“.
„Mažiau reglamentavimo, daugiau asmeninės atsakomybės, ambicingos investicijų skatinimo priemonės, patikimos veiklos sąlygos ir, svarbiausia, drąsa vėl imtis problemų sprendimo iš esmės bei visapusiškai. Tikrieji pokyčiai prasideda mūsų mąstysenoje – atėjo metas veikti.“
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


443


vynioja teisybe i vata,kad neiskaudintu issigimelisku nusikalteliu politiniu ausu-Vokietijos klestejimas buvo paremtas pigiais rusiskais resursais-o dabar krisite vis zemiau,nes savo zaliavu neturite,o importiniu konkurencingu atsisakote,kad paremti nieksa zelenski..na ir sveikinu su merkel politikos vaisiais-terorizmu ir islaikytiniu „banditu-inzinieriu” 10 milijonu + armija
taip taip.
kodėl Rusija turi didžiulius pigių resursų kiekius,bet ten klestėjimo nėra?
Rusijoje klesti tik maža žmonių saujelė, kurie turi glaudų ryšį su Kremliumi.
o visa kita žmoniu masė gyvena skurde, ir jauni vyrai masiškai eina į kara, nes jiems pažadėta už tai po 2000 USD per mėnesį.
rusams iš regionu tai kosminiai pinigai.
o darbštus ir protingi vokieciai neprapuls,
po WW2 visa Vokietija buvo nusiaubta, bet būtent vokiečiai po 1990 m vežė labdara i Rusiją, o ne atvirkščiai.
kodėl rusai, nugalėtojai neprasigyveno, iki šiol?
o siame kontekste lietuva, žemės ūkio šalis, su svariu vandeniu ir svariu oru, atrodo labai neblogai.
netgi puikiai.
ir pramonė pas mus visai nebloga, sugeba konkuruoti su visu pasauliu,
Lietuva jau dabar aukštųjų technologijų šalis, su savo lazeriais ir mikroschemomis.
Čia išryškėja Kinijos, kaip valstybės, pranašumai. Ten svarbiausias ūkio šakas kontroliuoja valstybė,o Vakarų pasaulyje viskas yra privatu ir toks formatas neturi ateities. Net Rusijoj, kur irgi, atrodo, yra vakarietiškas kapitalizmas, pagrindiniai ūkio sektoriai yra valstybės rankose. Taigi, Vakarų apuokams yra pavyzdys ką reikia daryti.
ka jūs čia svaigstat? ko čia ginčyjatės? negi dar neaišku? projektas „žmonija” uždaromas o visa kita yra tik „bankroto bylos administravimas” kitap tariant: akių dūmimas.