infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Vienuolika ES šalių įsipareigojo iki 2027 m. sausio mėn. pabaigos iš strateginių atsargų išleisti 20,5 mln. barelių dyzelino, nes nuolatinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose kelia susirūpinimą dėl degalų tiekimo prieš žiemą, teigiama „Euronews“ leidinio matytame dokumente.

Šalys taip pat paragino Briuselį užtikrinti, kad blokas turėtų veikiančias naftos perdirbimo gamyklas, galinčias paversti žaliavinę naftą produktais, kuriuos vartoja jos ekonomika, pavyzdžiui, dyzelinu ar reaktyviniu kuru.

Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Švedija susitarė išleisti naujus dyzelino barelius po G7 vadovų pareiškimo dėl energetinio saugumo ir skubaus TEA raginimo imtis veiksmų.

„Mes, žemiau pasirašiusios Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ES narės, ėmėmės ir imamės ryžtingų veiksmų, kad trumpuoju laikotarpiu padidintume žalios ir rafinuotų produktų tiekimą, išleisdamos didelius kiekius strateginių atsargų, įskaitant dyzeliną“, – rašoma bendroje deklaracijoje.

Iniciatyvą spalio 29 d. Liuksemburge vykusio energetikos ministrų susitikimo metu pristatė Prancūzijos energetikos ministras Rolandas Lescure (Roland Lescure).

Jis atskleidė, kad kovo mėnesį bus išleista 42,6 mln. barelių naftos ir rafinuotų produktų pagal kolektyvinius veiksmus, kuriuos koordinavo Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Beveik pusė rafinuotų produktų yra dyzelinas, kurį Europos Komisijos naftos stebėsenos grupė apibūdino kaip „išliekant ribotu“.

Nors Briuselis tvirtina, kad „fizinio trūkumo“ nenumatoma, energetikos komisaras Danas Jørgensenas teigė, kad dėl staigiai kylančių kainų nukentės labiausiai pažeidžiami asmenys.

Spalio 20 d. „Brent“ žaliavinės naftos kaina siekė 112 JAV dolerių, lyginant su 40 dolerių kaina prieš karą.

Strateginių atsargų išleidimas, spaudžiant Jungtinių Valstijų administracijai, galėtų padėti padidinti neatidėliotiną tiekimą ir sumažinti rinkos spaudimą.

Tačiau analitikai tai laiko laikina priemone, o ne sprendimu, tinkamu pašalinti pagrindines bloko energetikos sistemos pažeidžiamumo problemas.

Briuselis raginamas sustiprinti atsargų išleidimo priežiūrą

Vienuolika vyriausybių paragino Komisiją koordinuoti stebėseną per ES vykdomosios valdžios naftos stebėsenos grupę.

Jos nori, kad Briuselis kas mėnesį rinktų duomenis apie išleistus naftos produktų kiekius, produktų rūšis ir pristatymo laiką.

Tikslas – suteikti pasaulinėms rinkoms didesnį matomumą dėl papildomos pasiūlos ir padėti vyriausybėms koordinuoti tolesnius veiksmus, jei sąlygos pablogėtų.

Deklaracijoje taip pat pabrėžiama Europos naftos perdirbimo pramonės svarba.

Užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose, įskaitant išpuolius prieš Persijos įlankos naftos perdirbimo gamyklas, ir Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms dar labiau apkrauna ir taip įtemptą pasaulinę dyzelino rinką, didindami energijos kainas.

ES vyriausybės nori, kad Komisijos vadovaujama naftos grupė stebėtų naftos perdirbimo gamyklų produkciją ir skatintų gamintojus, kur įmanoma, didinti pajėgumus.

Komisija neseniai pradėjo strateginį dialogą su Europos naftos perdirbimo gamyklomis ir degalų gamintojais, siekdama sustiprinti tiekimo saugumą.

Atsižvelgdamas į tiekimo stojimo mastą, Briuselis pripažino, kad blokui reikia veikiančių naftos perdirbimo gamyklų, galinčių paversti žaliavinę naftą produktais, kuriuos vartoja jos ekonomika.

Strateginiai atsargų išleidimai gali padėti įveikti laikinus trūkumus, bet tik trumpam laikui.

Analitikai teigia, kad avarinės naftos atsargos negali kompensuoti naftos perdirbimo pajėgumų ar tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimų.

Europos naftos perdirbimo pramonei atstovaujanti prekybos organizacija „FuelsEurope“ teigė, kad blokui reikia „požiūrio, kuris apsaugotų jos naftos perdirbimo pramonės konkurencingumą“. Ji taip pat paprašė Briuselio sudaryti būtinas investavimo sąlygas jos transformacijai.

Bendra pažanga turėtų būti apžvelgta gruodžio 10 d. vyksiančiame ES energetikos ministrų susitikime, suteikiant jiems galimybę įvertinti įgyvendinimą iki sausio mėnesio termino.

Klausimas kyla tik dėl kitų 16 ES šalių, kurios tokio įsipareigojimo nepasirašė.