infa.lt

V.Zelenskio Telegram kanalo nuotr.

Europos Komisija vėl atidarė 21,3 mlrd. eurų nepanaudotų SAFE gynybos paskolų, ragindama ES vyriausybes jas panaudoti bendriems projektams su Ukraina, kuri susiduria su 70 mlrd. eurų biudžeto deficitu, praneša „Euronews“ leidinys.

Briuselis negali jų priversti, tačiau tikisi, kad bendros viešųjų pirkimų taisyklės nukreips dalį pinigų į Kijevą.

Europos Komisija pradėjo naują mažų palūkanų gynybos paskolų etapą ir ragina valstybes nares jas panaudoti bendroms įmonėms su Ukraina, nes Kijevas susiduria su 70 mlrd. eurų biudžeto deficitu.

Ketvirtadienį buvo skirta 21,3 mlrd. eurų nepanaudoto finansavimo pagal Europos saugumo veiksmų programą (SAFE), ES strateginių investicijų į gynybą finansavimo programą, ir Europos Komisija tikisi dalį jo nukreipti į Ukrainą.

„Naudodamiesi likusiomis SAFE lėšomis, sukursime naują bendrų projektų su Ukrainos įmonėmis programą“, – praėjusį mėnesį savo metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

SAFE buvo sukurta siekiant padėti ES šalims skubiai padidinti savo gynybos pajėgumus ir pramonės produkciją, reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą ir didėjančias abejones dėl JAV saugumo garantijų per antrąją Donaldo Trampo kadenciją.

Kelios valstybės narės, ypač Italija, Vengrija ir Prancūzija, pasiskolino daug mažiau nei tikėtasi. Liko nepanaudotų pinigų, kuriuos Komisija dabar vėl atidarė per antrąjį raginimų etapą, kuris tęsis iki lapkričio 13 d.

Ketvirtadienį laiške Europos vyriausybėms kosmoso ir gynybos komisaras Andrius Kubilius paragino valstybes nares gilinti bendradarbiavimą su Ukraina per bendras įmones, ypač tose srityse, kuriose to labiausiai reikia: raketinės gynybos sistemų, dronų ir šaudmenų.

„Mes tikrai raginame savo valstybes nares daryti viską, ką gali, kad šiuo metu būtų vykdomi bendri projektai“, – sakė Komisijos gynybos atstovas Thomas Regnier. „Šie likučiai neabejotinai gali būti naudingi nacionalinei gynybos pramonei, bet ir Ukrainai dabartinėmis aplinkybėmis. Galime suderinti abiejų šalių interesus.“

ES vykdomoji valdžia neturi galimybės priversti valstybių narių įtraukti Ukrainos įmones, nes tai yra pačių valstybių narių paskolos, paimtos jų pačių gynybos reikmėms.

Natūralu, kad ES šalys savo gynybos biudžetus mieliau skiria nacionaliniams gamintojams stiprinti. Vis dėlto Briuselyje esama optimizmo, kad Ukraina galėtų gauti bent dalį iš 21,3 mlrd. eurų sumos.

Iki gegužės mėnesio SAFE taisyklės leido vyriausybėms vykdyti viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvauja tik viena šalis. Iš esmės tai buvo laikina išimtis, skirta skubiems nacionaliniams pirkimams.

Praktikoje ši nuostata buvo įvesta Lenkijos atstovo – už biudžetą atsakingo komisaro Piotro Serafino – reikalavimu, siekiant būtent tp kad kuo daugiau lėšų atitektų Lenkijos įmonėms. Varšuva 89%. jai skirtų lėšų numatė Lenkijos ginklų pramonei.

Lenkija yra didžiausia SAFE paramos gavėja – jai skirta 43,73 mlrd. eurų, t. y. beveik 30% visos sumos. Tikėtina, kad ji sieks gauti dar daugiau, tačiau šį kartą to padaryti pasinaudojant vienos šalies pirkimų procedūra nebegalės.

Todėl Europos Komisija tikisi, kad Lenkija ir kitos šalys, prašančios papildomų SAFE paskolų, įtrauks Ukrainą, kad būtų įvykdyti reikalavimai dėl kelių šalių dalyvavimo pirkimuose – nors minimali antrosios šalies dalis nėra nustatyta.

„Esamoje situacijoje Komisija negali tiesiog pasakyti: darykite su pinigais ką norite. Tačiau nėra jokių garantijų, kad taip nenutiks“, – anonimiškai „Euronews“ teigė ES pareigūnas.

Taip pat kyla klausimas, ar valstybės narės apskritai pajėgios panaudoti visą numatytą sumą. Be šalių, kurios pasiskolino mažiau, kai kurios rytinio flango valstybės, pavyzdžiui, Rumunija, jau yra įtrauktos į perviršinio deficito procedūrą dėl pernelyg didelių išlaidų.

Aštuonios ES šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, prie SAFE programos niekada neprisijungė, nes joms pigiau skolintis savarankiškai nei per bendrą ES skolą. Taigi lieka tik keletas valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkija, Airija ir Graikija, – kurios galėtų norėti naujų paskolų.

Dėl to kyla reali tikimybė, kad keli milijardai eurų liks nepanaudoti – tuo metu, kai Ukrainai itin reikia finansinės paramos. Pagal galiojantį reglamentą nepanaudotų paskolų lėšų negalima tiesiogiai pervesti Kijevui, tačiau Briuselis jau ne kartą yra ieškojęs „kūrybiškų sprendimų“, nesiderinančių prie „teisinės valstybės“ principų.