infa.lt

Lietuvoje verslo paslaugų centrų daugėja, tačiau darbuotojų juose mažėja. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ 2025 m. ataskaitoje skaičiuota daugiau kaip 27 tūkst. darbuotojų 100 įmonių, o šių metų apžvalgoje – apie 26 tūkst. darbuotojų 105 centruose.

Panaši tendencija matoma ir kitur. Lenkijoje, didžiausioje regiono verslo paslaugų rinkoje, šio sektoriaus darbuotojų skaičius nustojo augti ties puse milijono. Vis dėlto verslo paslaugų asociacijos ABSL duomenys rodo, kad 2025 m. vienam darbuotojui tenkanti eksportuotų paslaugų vertė padidėjo daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių.

Verslo paslaugų centruose keičiasi ir pats darbas. Dirbtinis intelektas (DI) perima vis daugiau pasikartojančių užduočių, o darbuotojams tenka patiems priimti sprendimus, už juos atsakyti ir dirbti su užsienio kolegomis bei klientais. Mažų šalių, kaip Lietuva, darbuotojai tokios patirties dažnai įgyja jau karjeros pradžioje.

Pradedantiesiems – vis aukštesni reikalavimai

Šiuos pokyčius ypač jaučia karjerą pradedantys žmonės. Stanfordo universiteto Skaitmeninės ekonomikos laboratorija nustatė, kad JAV mažėja 22–25 metų darbuotojų skaičius srityse, kuriose dalį užduočių gali atlikti DI. Tarp jų – klientų aptarnavimas ir administracinis darbas.

Banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets šį pokytį apibūdina taip: „Pradedantiesiems skirtose darbo vietose jau reikalaujama patyrusių specialistų žinių ir įgūdžių.“

Lietuvos užsakomųjų verslo paslaugų bendrovė „Baltic Assist“ šiuos pokyčius mato savo kasdienėje veikloje. „Kai pradėjome veiklą, naujas buhalteris pirmuosius mėnesius suvedinėdavo duomenis ir tik vėliau pradėdavo bendrauti su klientais, – sako bendrovės vadovas Andžej Rynkevič.

– Dabar didžioji šio darbo dalis automatizuota. Mūsų pradedantieji specialistai jau po kelių savaičių tiesiogiai dirba su finansų komandomis Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV ir turi suprasti skirtingose šalyse galiojančias taisykles.“

Pasak įmonės vadovo, per pastaruosius trejus metus „Baltic Assist“ automatizavo apie 70% duomenų suvedimo darbų, o naudodamiesi DI darbuotojai vidutiniškai atlieka apie 50% daugiau darbo. Tuo pat metu bendrovė įdarbina maždaug perpus mažiau pradedančiųjų specialistų. „Net ir kandidatai į pradedantiesiems skirtas pareigas dabar turi parodyti, kad geba daugiau nei DI agentas“, – sako jis.

INFA.LT žinios

Ar DI palengvina darbą? Didysis technologinės pažangos pažado paradoksas

Užsienio klientai – nuo karjeros pradžios

Mažų šalių darbuotojai su užsienio klientais susiduria anksti, nes jų darbdaviams vien vietos rinkos dažnai nepakanka. Tokiose atviros ekonomikos šalyse kaip Lietuva, Estija, Slovėnija ar Danija prekių ir paslaugų eksporto vertė prilygsta maždaug 70–85% bendrojo vidaus produkto (BVP). Vokietijoje šis rodiklis siekia 42%, Prancūzijoje – 33 proc.

Vokietijos mažosios ir vidutinės įmonės taip pat prekiauja visame pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas jų darbuotojas tiesiogiai dirba su užsienio klientais.

Daugiau kaip 80 mln. gyventojų turinčioje rinkoje studijas baigęs žmogus gali ne vienus metus aptarnauti vietos klientus ir bendrauti gimtąja kalba. Trijų milijonų gyventojų rinkoje dirbti su užsienio užsakovais dažnai tenka gerokai anksčiau.

Panašūs skirtumai matomi ir vertinant užsienio kalbų mokėjimą. 2022 m. dešimtyje ES šalių, tarp jų Lietuvoje, Estijoje, Slovėnijoje ir Danijoje, daugiau kaip devyni iš dešimties darbingo amžiaus gyventojų mokėjo bent vieną užsienio kalbą. Vokietija ir Prancūzija į šį sąrašą nepateko.

Kai kurios mažesnės Europos šalys išsiskiria ir gyventojų skaitmeniniais įgūdžiais. Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje ir Suomijoje 2025 m. bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo daugiau kaip 80 proc. 16–74 metų gyventojų. Šią 80% ribą ES siekia pasiekti iki 2030 m.

Lietuvoje ypač išsiskiria jaunimas: beveik 81 proc. 16–24 metų amžiaus jaunuolių turėjo bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, palyginti su ES vidurkiu šioje amžiaus kategorijoje, kuris siekė 74,6 proc.

Tačiau bendras Lietuvos rodiklis nesiekia ES vidurkio: 2025 m. bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 53,8 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis siekė 60,4 proc.

DI gali susilpninti mažų šalių pranašumą

Pasak R. Eamets, DI padeda suprasti ir rengti tekstus užsienio kalbomis, todėl bendraujant raštu kalbų mokėjimas tampa mažesniu konkurenciniu pranašumu.

Ekonomistas įspėja ir apie kitą riziką: gerai apmokamoms pareigoms įmonės gali rinktis patyrusius specialistus iš užsienio. O jei DI ir toliau mažins pradedantiesiems skirtų darbo vietų skaičių, jauniems darbuotojams bus sunkiau įgyti tarptautinės patirties.

Tad Lietuvos verslo paslaugų centrų pokyčiai gali rodyti, kas laukia ir kitų Europos šalių: mažesnės komandos, daugiau atsakomybės ir darbas su kelių šalių klientais.