infa.lt

ES svarsto galimybę kartu su valstybėmis narėmis ir „panašiai mąstančiais partneriais“ įsigyti naujų ledlaužių, siekdama sustiprinti savo vaidmenį Arktyje saugumo srityje, teigiama pranešėjos matytame naujosios Arkties strategijos projekte, rašo „Rapporteur“ leidinys.

Šis žingsnis atspindi augantį ES susirūpinimą dėl Rusijos karinio pajėgumo stiprinimo. Ankstesniame komunikate, paskelbtame 2021 m., ES užsibrėžė tikslą stiprinti taikią, tvarią ir klestinčią Arktį.

Tačiau nuo 2022 m. „Rusija nuolat atkuria savo karinį pėdsaką Arktyje ir vykdo hibridines strategijas prieš savo kaimynus“, – rašoma projekte.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pristatydama naująją Arkties strategiją, prieš metus teigė, kad dalis padidėjusių ES gynybos išlaidų turėtų būti skirta konkretiems Arkties pajėgumams, įskaitant ledlaužius ir specializuotą įrangą, skirtą veikti ekstremaliomis šiaurinėmis sąlygomis.

ES nustatys pajėgumų poreikius per neseniai pradėtą ES pramonės jūrų vertės grandinių aljansą – platformą, skirtą Europos laivų statyklų, įrangos tiekėjų, investuotojų ir valdžios institucijų bendradarbiavimui.

Ledlaužiai tradiciškai yra civiliniai laivai, tačiau jie gali remti karines operacijas, atverdami jūros kelius.

Strategija siekiama reaguoti į naują realybę, kai Rusija stiprina savo buvimą regione, kelis mėnesius tvyrant diplomatinei įtampai su JAV dėl Grenlandijos teritorinio vientisumo.

Maskva dalį savo jūroje dislokuotų branduolinių atgrasymo priemonių dislokavo Kolos pusiasalyje. Jos karinė strategija taip pat siekia apsaugoti Šiaurės jūros kelią palei šiaurinę pakrantę, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka jos branduolinių ledlaužių laivynas.

Kitos priemonės apima naują „Arkties bandomąjį“ projektą, kuris bus pradėtas 2027 m., siekiant pagerinti jūrų informuotumą naudojant palydovinius duomenis, jutiklius ir dalijimąsi informacija. Stebėjimo mechanizmas bus platesnės naujos Žemės stebėjimo vyriausybinės tarnybos dalis.

ES taip pat nagrinės glaudesnius duomenų mainų susitarimus su Danija ir Grenlandija ir skatins nepilotuojamas stebėjimo, tyrimų ir paieškos bei gelbėjimo operacijų sistemas.

„ES siekia panaudoti esamas priemones ir platformas, tokias kaip ES veiksmų planas dėl dronų ir kovos su dronais saugumo bei būsimas dronų pramonės forumas, tokioms technologijoms kurti ir jų praktiniam naudojimui remti“, – teigiama projekte.

Siūlomas šalių vadovaujamas jūrų saugumo centras taip pat integruotų informaciją iš jūros dugno į kosmosą, kad būtų renkami duomenys apie jūrų infrastruktūrą ir šešėlinį laivyną, papildant NATO pastangas.

Pirmiausia ES rems Arkties kabelių centrą, skirtą stebėti, apsaugoti ir padėti remontuoti povandeninius kabelius Šiaurės Atlante ir Arktyje, kartu investuodama į išmaniąsias kabelių pagrindu veikiančias ankstyvojo perspėjimo technologijas.