infa.lt

Foto: „Newsmax“ laidos stop kadras

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketvirtadienį kanalui „Newsmax“ pareiškė, kad nėra „didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gerbėjas“ ir kad su juo derėtis yra sunkiau nei su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis taip pat kritikavo Ukrainos sprendimą atnaujinti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tuo metu, kai dedamos pastangos karui užbaigti.

„Zelenskis nėra tas žmogus, su kuriuo mums būtų lengva turėti reikalų“, – sakė D. Trampas iš Baltųjų rūmų duotame išskirtiniame interviu laidoje „Finnerty“.

„Jis nenori susitarti. Jis sako, kad nori, bet iš tiesų nenori. Ne, nesu didelis Zelenskio gerbėjas.“

Ketvirtadienį Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai, nutraukdama trumpą atakų pauzę. Tai įvyko po to, kai V. Zelenskis apkaltino Maskvą, jog ši, nepaisydama D. Trampo paskelbtų paliaubų, toliau taikosi į Ukrainos energetikos objektus.

Pasak Rusijos pareigūnų, Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Riazanės srityje, esančioje maždaug už 180 mylių (apie 290 km) į pietryčius nuo Maskvos; kilo gaisras. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas patvirtino, kad smūgis buvo įvykdytas.

V. Zelenskis leidiniui „Financial Times“ teigė, kad Ukraina trims dienoms buvo sustabdžiusi atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – po to, kai D. Trampas sekmadienį paskelbė apie „energetines paliaubas“. Tačiau Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos objektams tuo pat metu tęsėsi.

„Viskas baigta“, – sakė V. Zelenskis laikraščiui „Times“, pranešdamas apie atakų atnaujinimą.

Paklaustas apie atnaujintus Ukrainos smūgius, D. Trampas pareiškė, kad dėl jų kyla pasaulinės energijos kainos. „Jei sakote, kad Zelenskis vėl apšaudo naftos perdirbimo gamyklas, tai jis tiesiog didina naftos kainas visame pasaulyje“, – sakė jis.

„Manau, kad tai – gėda. Yra daugybė kitų taikinių… Yra daugybė taikinių, į kuriuos galima smogti“, – tęsė D. Trampas.

„Tačiau kai apšaudomos dyzelino gamyklos – o mums ir visam pasauliui reikia dyzelino – tuomet jis nieko gero pasauliui nepadaro.“

D.Trampas siekia sumažinti energijos kainas prieš lapkričio 3 d. vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus; viena iš priemonių – susitarimas su Putinu dėl rusiško dyzelino pirkimo.

Volodymyras Zelenskis kritikavo šį susitarimą, teigdamas, kad jis padės finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą. Jis taip pat skundėsi dėl apribojimų, susijusių su JAV žvalgybinės informacijos teikimu ir „Starlink“ palydoviniu ryšiu – pasak jo, tai kenkia Ukrainos gynybai.

Interviu britų laidų vedėjui Piersui Morganui Zelenskis sakė, kad jaučiasi išduotas dėl Trampo veiksmų. „Skaudu, kai prezidentas Trampas pasirenka vieną pusę – ne mūsų pusę, – sakė Zelenskis. – Tačiau mums tinka ir tai, kad jis laikosi neutralios pozicijos.“

Paklaustas, ar karas baigsis dar jam einant pareigas, Trampas išreiškė optimizmą dėl susitarimo, tačiau suabejojo ​​Zelenskio noru derėtis. „Tai turėtų greitai baigtis. Manau, kad iš tikrųjų abi pusės norėtų, jog karas baigtųsi“, – sakė jis.

„Tačiau, tiesą sakant, man su Zelenskiu susitarti sunkiau nei su Putinu.“

D.Trampas teigė, kad dalis sunkumų siekiant susitarimo kyla dėl asmeninės Rusijos ir Ukrainos lyderių neapykantos. „Kaip žinote, Putinas nekenčia Zelenskio, o Zelenskis nekenčia Putino. Kai tvyro tokia neapykanta, labai sunku ką nors išspręsti“, – sakė jis.

Donaldas Trumpas taip pat užsiminė apie galimus naujus rinkimus Ukrainoje, keldamas klausimą, ar Zelenskis vis dar turi visuomenės palaikymą tęsiantis karui.

„Manau, kad reikia rinkimų, nes niekas man nesako, kad Ukrainos žmonės yra patenkinti tuo, jog į jų daugiabučius namus pataiko raketos“, – kalbėjo Trampas.

Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo karinę invaziją, Ukrainoje galioja karo padėtis, dėl kurios, remiantis Ukrainos įstatymais, negalima rengti nacionalinių rinkimų.

D. Trampas taip pat kritikavo buvusį prezidentą Joe Bideną už tai, kad šis suteikė Ukrainai milijardus dolerių karinės paramos, ir pridūrė, jog jo administracija šiuo metu atkuria JAV ginklų atsargas.

„Gauname „Patriot“ sistemas rekordiniais kiekiais. Gauname „Tomahawk“ raketas rekordiniais kiekiais. Gamyba vyksta labai sparčiai“, – sakė jis. „Kai būsime apsirūpinę – tikrai gerai apsirūpinę, – leisime savo sąjungininkams jų iš mūsų įsigyti.“

D. Trampas taip pat teigė, kad jo administracija aptaria branduolinį nusiginklavimą su Rusija ir Kinija, ir išreiškė viltį, kad visos trys šalys galėtų sumažinti savo branduolinius arsenalus.

„Norėčiau, kad branduolinio ginklo neliktų, jei tik tai įmanoma. Apie tai kalbamės su Rusija, taip pat kalbamės su Kinija“, – sakė D. Trampas.

JAV prezidentas nurodė, kad Jungtinės Valstijos turi didžiausią branduolinį arsenalą pasaulyje; po jų rikiuojasi Rusija ir Kinija. Jis prognozavo, kad Pekinas gali jas pasivyti per penkerius ar šešerius metus.

„Kinija tikriausiai yra mažiau linkusi [nusiginkluoti], nes šioje srityje ji gerokai nuo mūsų atsilieka“, – sakė jis.

„Mes esame pirmi. Rusija – antra. O Kinija mus pasivys po penkerių ar šešerių metų“, – tęsė D. Trampas.

„Taigi, jie mažiau linkę. Bet taip, mes kalbamės. Daug apie tai kalbamės.“

Jis nenurodė derybų tvarkaraščio ir nepaskelbė apie jokį susitarimą su kuria nors iš šių šalių.

Gegužę D. Trampas atskleidė, kad apie branduolinį nusiginklavimą kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir teigė, kad Rusija taip pat turėtų dalyvauti pastangose ​​mažinant branduolinių ginklų skaičių.