infa.lt

Anot gynybos planuotojų, dirbančių su NATO, kilus kariniam konfliktui su Rusija, Europa šiuo metu negalėtų atlaikyti ilgo sekinančio karo, nes visuomenėje tam nėra pakankamo pritarimo.

Tokios pesimistinės nuotaikos nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijos (MSC) surengtame forume, kuriame buvo aptarta Europos karinio koordinavimo ateitis, praneša „The Guardian“ leidinys.

Šios baimės atspindi nuogąstavimus, kad Rusija laimi hibridinį karą su Vakarais, o tai stipriai riboja NATO strategų veiksmų laisvę.

Be to, kariniu požiūriu didžiausiose Europos karinėse valstybėse (angl. Europe’s main military states) augantis paramos dešiniosioms jėgoms mastas kelia grėsmę siūlymams suformuoti penkių Europos šalių (įskaitant Jungtinę Karalystę) grupę, kuri perimtų naują koordinavimo vaidmenį JAV ruošiantis mažinti įsipareigojimus konvencinei Europos gynybai.

Visuomenės nenoras ir politinis trumparegiškumas

Konferencijoje dalyvavę pareigūnai pažymėjo, kad Europos visuomenė neturi apetito ilgam karui, todėl NATO priversta planuoti sąlyginai trumpus konfliktus. Vienas buvęs britų ministras pripažino, kad Vakarai pasirodė esą „visiškai prastai“ aiškindami visuomenei hibridinio konflikto mastą, o diplomatai pabrėžė, kad ankstesni ministrai pirmininkai šia tema nieko nedarė.

Dėl to politikai priversti įkalbinėti to nenorinčius rinkėjus mažinti socialines išlaidas gynybos reikmėms. „Diskusijų lygis prilygsta darželiui“, – atviravo britų diplomatas. Kritikos sulaukė ir JK vyriausybė, nesugebėjusi inicijuoti 2025 metų strateginėje gynybos apžvalgoje numatytos nacionalinės diskusijos apie saugumo grėsmes.

Kitas diplomatas atkreipė dėmesį, kad pasibaigus Šaltajam karui Maskva įgijo visišką laisvę išnaudoti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų rinkėjų nerimą. Šios nuotaikos gali aktyviai pasireikšti per ateinančius metus vyksiančius rinkimus Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, o dauguma dešiniųjų partijų, įskaitant Vokietijos „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), pasak „Politico“, atvirai simpatizuoja Rusijai ir siekia karo Ukrainoje pabaigos.

Hibridiniai smūgiai ir grėsmė Italijos politikai

Diskusijoms ypatingo skubumo suteikė Vokietijos vyriausybės sprendimas apkaltinti Rusiją dėl praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste įvykdyto mėginimo surengti dronų ataką. Vienas iš rugpjūčio 4 dieną surengtos atakos, kurios metu susisprogdintas ginkluotas dronas įtariamųjų, yra Baltarusijos pilietis su rusišku pasu, į Europą patekęs su itališka turistine viza, teigia leidinys.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani perspėjo, kad šalis kasdien patiria kibernetines atakas ir nėra apsaugota nuo galimos Rusijos įtakos artėjančiuose nacionaliniuose rinkimuose. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pabrėžė, kad Vakarai neturi reikiamų „antikūnų“ prieš socialinėse medijose išplitusią įtaką, o Rusija meistriškai išnaudoja realias problemas, tokias kaip mažos algos ar visuomenės nuovargis nuo karo Ukrainoje.

E5 iniciatyva ir Ukrainos patirtis

Siekdama stiprinti gynybą, MSC platformoje veikiantys politikai aktyviai remia E5 formatą – glaudesnį penkių pagrindinių Europos karinių galių bendradarbiavimą. Ši grupė siekia bendrai pirkti integruotos oro ir priešraketinės gynybos bei kosminio stebėjimo sistemas, kurias šiuo metu užtikrina daugiausia JAV.

MSC pirmininkas Wolfgangas Ischingeris pabrėžė, kad Europa stagnuoja akivaizdžių egzistencinių grėsmių akivaizdoje, o ateityje į šį formatą galėtų įsitraukti ir Ukraina.

Siekdamas pakeisti požiūrį į Ukrainą kaip į finansinę naštą, G. Crosetto patarėju inovacijoms, dirbančiu be atlygio, paskyrė buvusį Ukrainos gynybos ministrą Mykhailo Fedorovą, kurį V.Zelenskis atleido.

Ukrainoje šiuo metu per mėnesį pagaminama 200 000 dronų, o iki 2026 metų tikimasi pasiekti didesnę nei 7 milijonų vienetų gamybą, pasitelkiant šimtus smulkių dirbtuvių ir kiniškus komponentus.