infa.lt

ATACMS raketų paleidimo sistema (Army Tactical Missile System)
Foto: Fort Sill

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę leisti naudoti amerikietiškas raketas ir paleidimo sistemas su Europos gamybos paleidimo įrenginiais.

Kaip „Euractiv“ leidinys sužinojo iš savo šaltinių, toks Vašingtono politikos pokytis galėtų pašalinti vieną didžiausių kliūčių NATO sąjungininkėms efektyviai dalytis amunicija karo metu.

Tai būtų reikšmingas nukrypimas nuo ilgametės JAV politikos, pagal kurią pagrindinė amerikietiška amunicija buvo griežtai apribota tik JAV projektuotoms sistemoms, tokioms kaip HIMARS ir M270.

Šių taisyklių sušvelninimas leistų išspręsti vieną opiausių problemų, kylančių dėl sparčios Europos investicijų į tolimojo nuotolio raketinę artileriją plėtros: nors NATO šalys perka vis daugiau paleidimo įrenginių, ne visos jos gali naudoti tą pačią amuniciją.

Po Šaltojo karo daugelis Europos valstybių buvo smarkiai sumažinusios savo raketinės artilerijos pajėgumus, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą šią tendenciją apvertė aukštyn kojomis.

Šiuo metu beveik visos Europos NATO valstybės investuoja į šių pajėgumų plėtrą. Pavyzdžiui, Vokietija planuoja įsigyti apie 200 „Euro-PULS“ paleidimo įrenginių, Lenkija siekia įsigyti iki 500 HIMARS sistemų, o Prancūzija kuria savąjį sprendimą.

Visgi šalys nėra susivienijusios apie vieną sistemą. Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Italija pasirinko amerikietiškus HIMARS, o Vokietija, Danija, Ispanija, Nyderlandai ir Graikija įsigyja „Euro-PULS“ – Izraelio ginkluotės įmonės „Elbit Systems“ ir KNDS bendros įmonės produktą.

Nors NATO planuotojų teigimu, toks sistemų mišinys nėra idealus sąveikos požiūriu, dar rimtesnė problema yra amunicijos suderinamumas.

JAV MLRS ginklų šeimos (MFOM) amunicija šiuo metu gali būti leidžiama tik iš patvirtintų JAV projektuotų sistemų. Vašingtonas anksčiau yra atmetęs Vokietijos prašymus integruoti šią amuniciją į kitas sistemas, o Prancūzija negali būti tikra, kad jos turimos JAV gamybos atsargos tiks jos būsimai nacionalinei sistemai.

Anot „Elbit“ ir Vokietijos gynybos ministerijos atstovų, techniškai tokia integracija yra nesudėtingai pasiekiama. Pagrindinės iki šiol buvusios kliūtys buvo politinės ir komercinės, įskaitant plėtros kaštus bei JAV nuogąstavimus, kad jautrios programinės įrangos ir sąsajų atvėrimas galėtų suteikti konkurentams įžvalgų apie amerikietiškas ginkluotės technologijas.

Šiuo metu Vašingtone vykstantis požiūrio persvarstymas rodo, kad šis barjeras galėtų būti įveiktas, kartu žengiant žingsnius, kuriais siekiama giliau įtvirtinti JAV raketų pramonės bazę Europoje.