infa.lt

Pakistano virtualaus turto reguliavimo institucija (PVARA) kreipėsi į šalies aukščiausiąją islamo seminariją „Jamia Darul Uloom Karachi“, prašydama nubrėžti aiškią ribą tarp spekuliacinių kriptovaliutų ir realiu turtu pagrįstų skaitmeninių žetonų.

Šis žingsnis žengtas po to, kai praėjusį mėnesį seminarija išleido fatvą (religinį nutarimą), kuria pripažino, kad pirkimai naudojant kriptovaliutą prieštarauja šariatui (islamo teisei), praneša „Reuters“ agentūra.

Šis dvasininkų sprendimas kelia rimtų abejonių dėl sparčių Pakistano vyriausybės planų įteisinti ir integruoti skaitmeninius aktyvus.

Pakistanas, turintis daugiau nei 240 mln. gyventojų, ilgą laiką buvo viena didžiausių kriptovaliutų rinkų pasaulyje pagal mažmeninę prekybą.

„Kriptodiplomatija“ su D. Trampo šeimos verslu

Islamabadas pastaruoju metu aktyviai judėjo kriptovaliutos legalizavimo link: planavo tokenizuoti valstybės turtą ir artimiausiais mėnesiais išduoti pirmąsias licencijas kriptovaliutų kasykloms.

Skaitmeninis turtas tapo netgi diplomatinio spaudimo Vašingtonui dalimi. Pakistanas sudarė susitarimą su „World Liberty Financial“ – pagrindiniu JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) šeimos kriptovaliutų verslu.

Šiuo susitarimu buvo siekiama ištirti galimybes naudoti JAV dolerio stabiliąją valiutą (stablecoin) tarpvalstybiniams mokėjimams, ką Islamabadas oficialiai vadina „kriptodiplomatija“.

Problemos esmė: kas pagal islamą yra „turtas“?

Įtakingos seminarijos dvasininkai, vadovaujami vieno žymiausių islamo finansų autoritetų muftijaus Muhammad Taqi Usmani, birželį nusprendė, kad kriptovaliuta negali būti laikoma „turtu“ pagal šariatą, todėl ji nėra teisėta mokėjimo priemonė.

Fatva buvo paskelbta reaguojant į užklausą, ar galima kriptovaliuta susimokėti už knygas bei internetinį kursą.

Finansų analitikai perspėja, kad šis nutarimas gali tapti rimtu barjeru platesniam, bankų remiamam kriptovaliutų pritaikymui už didžiųjų Pakistano miestų prekybos bendruomenių ribų.

Tiesa, kol kas pati prekybos kriptovaliutomis apimtis šalyje dėl to nesumažėjo.

Reguliuotojas ieško kompromiso

PVARA vadovas Bilalas bin Saqibas pabrėžė, kad siekia derybų su dvasininkais, kad skaitmeninis turtas būtų vertinamas ne kaip viena bendra masė, o pagal atskiras kategorijas:

• Spekuliaciniai žetonai: Reguliuotojas sutinka, kad dvasininkų susirūpinimas dėl jokio realaus pagrindo neturinčių spekuliacinių žetonų yra visiškai pagrįstas.
• Realiu turtu pagrįstas skaitmeninis turtas: Tokie instrumentai kaip blokų grandinės pagrindu išleistos sukuk (islamo obligacijos), auksu padengti žetonai ar rezervais garantuotos stabiliosios valiutos atstovauja realų, apčiuopiamą turtą, todėl turėtų būti vertinami kitaip.

PVARA teigia, kad pati blokų grandinės technologija yra tik duomenų registravimo ir tikrinimo įrankis, o ne finansinis turtas. Reguliuotojas tikisi bendradarbiaudamas su dvasininkais sukurti tokį licencijavimo modelį, kuris visiškai atitiktų šariato reikalavimus.