infa.lt

Ukrainiečiai pabėgėliai
Foto: fondationairliquide.com

Europos Komisija (EK) dar šį mėnesį ruošiasi pristatyti didžiausius nuo 2022 metų laikinosios apsaugos direktyvos pakeitimus, skirtus karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Kaip skelbia Lenkijos leidinys „Rzeczpospolita“, nuo šiol norintys gauti laikinąją apsaugą ES šalyse turės pateikti oficialią Kijevo pažymą, kad jie nėra mobilizuojami. Šis reikalavimas bus taikomas ne tik vyrams, bet ir moterims.

Naujos taisyklės palies ir moteris

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras Maciejus Duszczykas patvirtino, kad Varšuva aktyviai palaiko šiuos EK rengiamus pakeitimus. Apribojimai palies ir moteris, turinčias karines ar joms prilygintas specialybes (pavyzdžiui, medicinos, farmacijos ar kitų sričių darbuotojas, kurios pagal Ukrainos įstatymus privalo registruotis karinėje įskaitoje).

Svarbiausia naujovė – ši patikra bus visuotinė ir palies visas be išimties iš Ukrainos atvykstančias moteris. Norėdamos gauti laikinąją apsaugą ES, jos visos iki vienos privalės praeiti patikros filtrą ir pateikti oficialų dokumentą, įrodantį, kad joms netaikoma mobilizacija.

Naujoji tvarka nebus taikoma atgaline data:

• Ji negaliotiems tiems Ukrainos piliečiams, kurie jau turi laikinąją apsaugą ES šalyse.
• Ribojimai bus taikomi tik naujai atvykstantiems asmenims, kurie dar tik kreipsis dėl pabėgėlio statuso, teisės legaliai dirbti, gydytis bei gauti socialines garantijas Bendrijoje.
• Kijevo taktika: nepopuliarius sprendimus perleisti Vakarams

Šių pakeitimų iniciatorė yra pati Ukraina, kreipusis į ES šalis su prašymu apriboti lengvatinį naujų pabėgėlių priėmimą. Analitikai tai vertina kaip gerai apgalvotą prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos taktiką.

Rytų studijų centro (OSW) analitikas Krzysztofas Nieczyporas nurodo, kad mobilizacija Ukrainoje yra itin jautri ir visuomenėje nepopuliari tema. Kijevas jau anksčiau nesėkmingai bandė spausti ES šalis deportuoti vyrus, išvykusius už kyšius, tačiau teisiniai mechanizmai tam kelio neatvėrė.

Dabar pasirinkta kita strategija: apribojimus inicijuoti per ES teisės aktus, kad visuomenės nepasitenkinimas dėl sugriežtintos mobilizacijos kryptų ne į Ukrainos valdžią, o į sprendimus priimančias Vakarų valstybes.

Mobilizacinio amžiaus vyrų statistika

Šiuo metu ES laikinąja apsauga naudojasi apie 4,3 mln. Ukrainos piliečių. Didžioji dalis jų apsistoję Vokietijoje (1,2 mln.) ir Lenkijoje (960 tūkst.).

Oficialiais Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos duomenimis, šių metų birželio viduryje šalyje gyveno daugiau nei 218 tūkstančių 18–65 metų amžiaus Ukrainos vyrų, turinčių specialųjį UKR statusą. Visoje Europos Sąjungoje suaugę vyrai sudaro apie 26,6 proc. visų apsaugotų ukrainiečių – tai yra apie 1,15 mln. potencialiai mobilizuojamo amžiaus asmenų.

Humanitarinės doktrinos nuosmukis: moterys kaip „karo resursas“

Šis sprendimas griauna dešimtmečiais galiojusią tarptautinę humanitarinę praktiką. Tradiciškai karinių konfliktų metu moterys, vaikai ir seneliai buvo laikomi pirmine, besąlygišką teisinę bei fizinę apsaugą gaunančia pabėgėlių grupe.

Naujasis reguliavimas šią ribą ištrina – Europos Sąjungos teisėje moterų statusas tampa priklausomas nuo jų profesinio pasirengimo ir valstybės karinio resurso poreikio.

Kai specialybė tampa prakeiksmu

Didžiausias šios reformos smūgis tenka moterims, pasirinkusioms medicinos, farmacijos ar kitas su gynyba susijusias specialybes, kurios pagal Ukrainos įstatymus privalo registruotis karinėje įskaitoje.

Kadangi pasienio kontrolės ir migracijos pareigūnai neturi praktinių galimybių vizualiai ar pagal bendruosius dokumentus nustatyti atvykstančiųjų profesijos ar išsilavinimo, patikra neišvengiamai palies visas be išimties moteris.

Norėdamos gauti laikinąją apsaugą ES šalyse, jos privalės oficialiai įrodyti, kad joms netaikoma mobilizacija. Moterims, bėgančioms nuo karo su vaikais ant rankų, tai reikš informacinį šoką ir teisinį barjerą tiesiog prie Bendrijos sienos, mat jos bus pastatytos prieš reikalavimą (kurio jos gali net nežinoti) pateikti dokumentus, kuriuos išduoti gali tik Ukrainos karinės žinybos.

Kalendoriaus loterija: vėluojantys gelbėtis baudžiami labiausiai

Ši migracijos reforma įveda ir dar vieną gilų prieštaravimą – teisinį bei socialinį selektyvumą pagal asmens atvykimo į ES datą. Kadangi naujoji tvarka nebus taikoma atgaline data, ji sukuria dviejų greičių sistemą tarp tų pačių karo baisumus patyrusių žmonių:

• Pirmasis ešelonas (kurie spėjo): Asmenys, kurie išvyko anksčiau ir jau turi laikinąją apsaugą ES šalyse (pavyzdžiui, šiuo metu Lenkijoje gyvena virš 218 tūkstančių 18–65 metų amžiaus Ukrainos vyrų su UKR statusu), išlieka saugūs, jų statusas peržiūrimas nebus.
• Antrasis ešelonas (kurie vėluoja): Žmonės, kurie delsė, bandė iki paskutinės akimirkos išgyventi savo tėvynėje ir bando gelbėtis tik dabar, susidurs su griežta patikra bei biurokratiniais barjerais tiesiog pasienyje.

Tokiu būdu žmogaus teisė į saugumą nustoja būti universali. Ji tampa priklausoma nuo sėkmės faktoriaus – ar asmuo spėjo kirsti Bendrijos sieną iki politinio susitarimo įsigaliojimo.

• Selektyvumo kultūra įsigalioja ir Lietuvoje, pavyzdžiui, naujojoje Švietimo reformoje. Skaitykite straipsnį: „Akademinė infliacija“.