infa.lt

Gallup instituto apklausoje, į klausimą, kokią karinę jėgą jie norėtų matyti savo pusėje, keturių NATO šalių gyventojai atsakė, jog norėtų savo pusėje matyti Rusiją, rašo bloomberg.com.

Tai – vienas iš labiausiai netikėtų daugianacionalinio sociologinio tyrimo rezultatų, kurie buvo paskelbti kaip tik prieš vykusį NATO susitikimą Vokietijoje, skirtą karinių aljansų pokyčių, susiformavusių po šaltojo karo pabaigos, analizei. Šio problemos vėl pakliuvo į dėmesio centrą tuomet, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Iki tol absoliuti dauguma šalių, kurias apklausė Gallup institutas, kaip gynėją pasirinkdavo Jungtines Amerikos Valstijas, manydamos, kad ši šalis yra vienintelė karinė jėga pasaulyje, turinti globalią įtaką ir daugybę karinių sąjungininkų.

Tačiau, paskutinės apklausos metu Kinija ir Rusija nurodė viena kitą, respondentai iš karų nuniokotos Ukrainos ir Irako pasidalino perpus, o dar keturios šalys, įeinančios į JAV vadovaujamos organizacijos NATO sudėtį – Bulgarija, Graikija, Slovėnija ir Turkija – nurodė Rusiją.

Tuo metu, kai JAV gynybos ministras Džeimsas Metis (James Mattis) keliauja po Europą, NATO nariams atnešdamas „karčią piliulę“ – reikalavimą padidinti karines išlaidas, priešingu atveju bus apribotas palaikymas iš JAV pusės – visuomenės nuomonės apklausa demonstruoja palaipsninį politinį pasaulio persiorientavimą prie skirtingų saugumo polių. Tokią nuomonę išsakė tyrimų asociacijos WIN/Gallup International viceprezidentas Kančo Stoičevas (Kančo Stoičev).

„Nestebina, jog rusai ir kinai pasirinko vieni kitus, tačiau tai – naujas reiškinys, – sako Stoičevas. – Tai reiškia viena: pastarųjų 20 metų JAV politika, nuvedė Rusiją į Kinijos glėbį, o tai gana keista, nes Rusija yra Europos dalis“.

Taipogi, kai kurie apklausos NATO šalyse rezultatai rodo, jog saugumo sferoje pagrindiniai orientyrai persikėlė už aljanso ribų, teigia jis. Pavyzdžiui, Bulgarija ir Graikija grėsmės saugumui šaltinį mato Turkijoje. Nors Turkija yra NATO narė ir teoriškai yra jų sąjungininkė, jos įsiveržimas į Šiaurės Kiprą ir jo okupacija 1974 metais rodo, jog šios šalys negali pasitikėti saugumu iš NATO pusės, todėl jos nurodė Rusiją.

Analogiškai Vakarų Europoje NATO narės, Stoičevo teigimu, vis labiau pasikliauna kitomis Europos šalimis kaip savo potencialiomis gynėjomis pavojaus metu. Nors 30 % belgų pasirinko JAV, dauguma respondentų visgi nurodė Europos šalis. Dvidešimt penki procentai įvardijo Prancūziją, o dar 12 procentų – Britaniją. Švedijoje Britaniją pasirinko beveik tiek pat (29 %) respondentų, kaip ir pasirinkusieji JAV (31 %).

Kanclerė Angela Merkel, kalbėjusi Miuncheno konferencijoje ir vėliau susitikusi su JAV viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence), ragino Jungtines Valstijas neatsisakyti globalaus vaidmens ir tvirtino, jog NATO yra amerikiečių jėga ir įtaka. Kalbėdamas reporteriams Berlyne, ji sakė, jog Vokietija pasiruošusi padidinti savo karines išlaidas iki 2 % nuo BVP, bet taip pat „ne mažiau svarbūs yra pagalbos besivystančioms šalims, krizės išvengimo ir kai kurie kiti klausimai“.

Tuo metu, kai šiandienos politinės ir ekonominės realijos reiškia, kad 2 % ribai pasiekti, kurios reikalauja Metis, daugeliui NATO šalių prireiks kelerių metų, „europiečiai mirtinai išsigandę“ galimybės, kad NATO, griežtos Rusijos užsienio politikos fone, subyrės, Miuncheno saugumo konferencijoje teigė Sankt Galeno universiteto Šveicarijoje Ekonomikos mokyklos dekanas Džeimsas Deivisas (James Davis).

„Jei ką nors žinote iš paskutinių 200 metų Europos istorijos, tai šios savaitės teiginys, kad rumunai ir čekai rengiasi pateikti savo karinius dalinius vadovauti Vokietijai, yra šokiruojantis“, – sakė Deivisas.

Be to, nors šis susirūpinimas turi padėti NATO narių suartėjimui, egzistuoja tokia galybė įvairiausių šalis skaldančių nesutarimų grėsmės šaltinio atžvilgiu bei kitur, jog taip gali neatsitikti, pridūrė Deivisas. Jis taipogi pažymėjo, jog Gallup instituto apklauso rodo susiskaldymą tarp pravoslavų ir vakarietiško krikščionių pasaulio. Pravoslaviškos Graikija ir Bulgarija pasirinko Rusiją, o Ukraina bei Bosnija ir Hercogovina, pasidalinusios religine prasme, pasirinkdamos pasidalino pusiau.

Katalikiškoji Slovėnija, kuriai pavyko išvengti didelių karų, lydėjusių Jugoslavijos padalijimą devyniasdešimtaisiais, tapo išimtimi – nedidele balsų persvara pirmenybę teikė Rusijai. Tas pats tinka ir Rumunijai, pravoslaviškai šaliai, kuri balsavo už JAV. Deiviso teigimu, šie postūmiai ir lūžiai neapsiriboja vien Balkanais.

„Dėstydamas bendrauju su aštuoniolikmečiais studentais, ir galiu teigti, jog jiems seni geri solidarumo prieš tarybinę grėsmę laikai yra senovės istorija“, – pasakojo Deivisas. Taip pat pridūrė, kad bendrai priimta Europos valstybių nuomonė, jog JAV turi lyderiauti pasaulyje, didele dalimi buvo paneigta dėl karo Irake ir gali netekti svarumo dar labiau Trampo prezidentavimo metu.

WIN/Gallup International apklausos metu buvo apklausta 1000 žmonių kiekvienoje iš 66 pasaulio šalių 2016 metų spalio-gruodžio mėnesiais. Apklausos rezultatų paklaida – 3,5-5 procentai.

vertė: Darius Dimbelis

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu