infa.lt

Lenkijos Respublikos Senato kanceliarijos nuotr.

Prasidėjusioje parlamentinėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje Varšuvoje dominuoja regiono saugumo tema, padėtis Baltarusijoje ir Ukrainoje.

2009 sausio 16, kadras iš įvykių prie Lietuvos Seimo. Šaudoma guminėmis kulkomis į žmones.

Pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje kelia didelį susirūpinimą. Smerkiame jėgos struktūras panaudojus brutalius fizinius veiksmus prieš taikius gyventojus ir piktinamės šiurkščiais  susirinkimo ir saviraiškos laisvės pažeidimais. Griežtai smerkiame taikių protestuotojų, demokratinės opozicijos lyderių, žiniasklaidos atstovų ir  daugybės pilietinės visuomenės aktyvistų sulaikymus. Raginame Baltarusijos valdžios nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą prieš pilietinės visuomenės aktyvistus, jų bauginimą ir grasinimus. Labai svarbu, kad būtų nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visi pastarosiomis savaitėmis sulaikyti asmenys“, –  trišalėje parlamentinėje asamblėjoje teigė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo teigimu, didelį nerimą kelia šių metų rugsėjo mėnesį Baltarusijoje planuojamos rengti Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“, kurių metu labai didelės ir agresyvios pajėgos koncentruosis prie Lietuvos sienos ir treniruosis vykdyti puolamuosius scenarijus. „Tai iššūkis ne tik Lietuvos ir Lenkijos nacionaliniam saugumui, bet ir visam NATO, ES saugumui. Klausimas, kokį  signalą „Zapad 2017“ nori pasiųsti NATO aljansui?“ –  sakė V.Pranckietis.

Jis taip pat akcentavo, kad Ukrainos klausimas negali dingti iš Europos politikos darbotvarkės. „Prisimindami Maidano įvykių trečiąsias metines, suprasdami padėties Ukrainoje svarbą Europos saugumo architektūrai ir šių dienų Europos Sąjungoje vykstančius procesus, matome būtinumą mums visiems kartu stengtis, kad Ukrainos klausimas neišnyktų iš politinės dienotvarkės, neatsidurtų paraštėse“, – teigė parlamento vadovas.

Antradienį, kovo 28 d. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai Viktoras Pranckietis, Marekas Kučinskis ir Andrijus Parubijus pasirašys trišalę rezoliuciją, kuria išreikš oficialią asamblėjos dalyvių poziciją regiono saugumo klausimu.

Antradienį numatyti Lietuvos Seimo vadovo susitikimai su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda, dvišaliai pokalbiai su Lenkijos Senato ir Seimo vadovais Stanislavu Karčevskiu bei M. Kučinskiu, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku A. Parubijumi.

Per dvišalius susitikimus bus kalbama regioninio saugumo klausimais, bus aptariama, kaip stiprinti visuomenės atsparumą propagandai, kaip stiprinti ekonominį atsparumą, taip pat bus kalbama apie branduolinį saugumą, elektros tinklų izoliacijos žalą.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja – konsultacinė tarpparlamentinė institucija bendrus interesus atitinkantiems klausimams ir projektams svarstyti. Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta šios Asamblėjos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

Asamblėja veikia vadovaudamasi lygybės, savitarpio pagarbos ir pasitikėjimo principais, bendru požiūriu į Europos reikalų sprendimą ir būtinybe toliau stiprinti trijų valstybių bendradarbiavimą.

LRS