infa.lt

Europos Sąjungos užkulisiuose verda įtempta kova dėl to, kaip turėtų būti paskirstyti Vengrijos neseniai atblokuoti 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo (EPF).

Kaip praneša lenkų radijo stotis „RMF FM“, Vokietija ir Prancūzija reikalauja šias lėšas pilna apimtimi nukreipti tiesiogiai Ukrainai, tuo tarpu Varšuva griežtai reikalauja grąžinti jai priklausančią kompensaciją už Kijevui perduotą ginkluotę.

Varšuva reikalauja pilno grąžinimo

Lenkija ketina kovoti dėl kiekvieno euro ir reikalauja pilno maždaug 2 mlrd. zlotų (apie 450 mln. eurų) grąžinimo už pirmajame karo etape Ukrainai atiduotus ginklus. Tokią poziciją Nikosijoje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime išsakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

Problema ta, kad visos ES šalys šiam fondui jau yra deklaravusios išlaidų už 43 mlrd. eurų. Taikant numatytą maždaug 40% kompensavimo tarifą, Briuselis šalims narėms iš viso turėtų išmokėti apie 13,5 mlrd. eurų, tačiau bendrijos kasoje tokių pinigų nėra – sąskaitoje guli tik minėti atblokuoti 6,6 mlrd. eurų.

ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pasiūlė šią sumą padalinti proporcingai: visiems išmokėti tik po 10% kompensacijos, o likusius pinigus paskirti Ukrainos karių apmokymo misijoms bei naujiems bendriems ginklų pirkimams. Lenkija šį planą kategoriškai atmeta, kaltindama Briuselį taisyklių keitimu žaidimo metu.

„Šie pinigai yra mūsų pinigai. Praktikoje mažesnės išmokos iš šio fondo reiškia mažiau pinigų mūsų pačių kariuomenei“, – interviu „RMF FM“ pareiškė C. Tomczykas, pabrėždamas, kad Varšuvą šiuo klausimu palaiko ir Slovakija.

Vokietija ir Prancūzija siūlo kitas sąlygas

Visiškai kitokią poziciją užima Vokietija, kuri procentine dalimi įneša daugiausiai lėšų į šį fondą. Berlyno vertinimu, visi atblokuoti milijardai turėtų likti Ukrainos reikmėms, užuot grįžę į nacionalinius biudžetus.

„Vokietija šiais metais Ukrainai tiesiogiai išleidžia 11,5 mlrd. eurų, todėl kelių šimtų milijonų eurų grąžinimas mūsų šalies biudžetui nieko nekeičia“, – situaciją komentavo neįvardintas ES diplomatas.

Berlynas reikalauja vienodų taisyklių, kad šalys, kurios pagalbą išsiuntė pirmosios (kaip Lenkija), dabar neatsiimtų visų fonde esančių grynųjų pinigų.

Panašią poziciją užima Skandinavijos šalys bei Prancūzija. Paryžius palaiko K. Kallas planą išleisti lėšas Ukrainai su viena esmine sąlyga: visi ginklų pirkimai privalo būti vykdomi tik iš Europos karinės pramonės gamintojų. Prancūzija jau atmetė pirminę idėją leisti pirkti ginklus Ukrainai iš JAV fondų.

Ginčas dėl lėšų paskirstymo iš Europos taikos fondo dabar perkeliamas į techninį lygmenį, po kurio bus svarstomas ES šalių ambasadorių susitikime.