infa.lt

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią valstybinės žemės tvarkymo politiką sodų teritorijose.

Naujasis teisinis reguliavimas palies tūkstančius sodininkų bendrijų narių, iki šiol teisiškai nesutvarkiusių naudojamos žemės dokumentų.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje veikiančiose 1 357 sodų bendrijose yra užregistruotas apie 891 valstybinės žemės sklypas, kuris nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms bendrijoms.

Įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti griežtą terminą, per kurį gyventojai privalės įteisinti savo teises, o to nepadarius – žemė bus parduota viešuose aukcionuose.

Saugiklių naikinimas ir aukcionų įteisinimas

Iki šiol galiojusi tvarka numatė aiškius saugiklius sodų bendruomenėms – laisva ar valstybės paveldėta žemė sodo teritorijoje galėjo būti perleidžiama tik pačiai bendrijai arba jos nariams.

Valstybė, perimanti sklypus be statinių, negalėjo jų privatizuoti pašaliniams asmenims.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinė sistema yra nuostolinga valstybės biudžetui dėl sklypų administravimo kaštų. Pritartu projektu siūloma leisti neprivatizuotus, nenaudojamus ar valstybės paveldėtus sklypus bei jų dalis parduoti aukciono būdu bet kuriems pirkėjams, taip atveriant teritorijas išorės investuotojams ar NT vystytojams.

Griežtas terminas ir perkėlimas į laisvos žemės fondą

Asmenims, kurie iki šiol naudojasi sodų sklypais, bet nėra galutinai susitvarkę nuosavybės, nuomos ar pirkimo sutarčių, įstatymo įsigaliojimas reikš tiesioginį laiko limitą. Pataisose numatyta, kad jei per nustatytą terminą prašymai pirkti ar nuomoti žemę nebus pateikti, šie plotai bus automatiškai priskirti laisvos valstybinės žemės fondo žemei.

Tai reiškia, kad ilgalaikiai žemės naudotojai praras pirmenybės teisę į naudotus sklypus.

Nors pirmaisiais Nepriklausomybės metais absoliuti dauguma gyventojų pasinaudojo lengvatinėmis sąlygomis ir išsipirko sodų žemę, likusi dalis nesutvarkytų teisinių likučių dabar bus sprendžiama biurokratiniu būdu.

Vyriausybės palaimintos įstatymų pataisos toliau bus perduotos svarstymui ir galutiniam balsavimui Seime.

Aukcionų banga ir „žemgrobystė“

Siūlymas nenaudojamus ar valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose atveria duris nekilnojamojo turto (NT) vystytojams ar spekuliantams.

Šiuo metu galiojanti tvarka saugojo bendruomenę – sklypą galėjo perimti tik pati bendrija arba jos nariai.

Pakeitus tvarką, aukcione sklypą nusipirkęs pašalinis asmuo gali įnešti visišką chaosą į vidinę sodų infrastruktūrą (privažiavimai, komunikacijos, kaimynystė) ir bendrą atmosferą, kurioje sklypas bus naudojamas pagal visiškai neskirtą tam paskirtį..

Valdžios pragmatizmas prieš socialinę realybę

Iš pateikto teksto matyti grynas biurokratinis pragmatizmas: valdžiai šių sklypų administravimas yra „nuostolingas biudžetui“, todėl norima kuo greičiau atsikratyti atsakomybės ir pasidaryti vienkartinę finansinę injekciją iš aukcionų.

Tačiau valdžia pamiršta, kad sodų bendrijų planavimas istoriškai yra labai komplikuotas, o sklypų ribų matavimai ir legalizavimas dažnai stringa ne dėl žmonių piktavališkumo, o dėl pačių valstybinių institucijų (pvz., NŽT) biurokratinių labirintų.