infa.lt

Nelegalūs migrantai Dieveniškese (2021 m liepa, 06:00 valanda ryto)
© Arvydas Daunys / infa.lt

ES derybininkai pirmadienį pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, skirtų paspartinti ir padidinti nelegalių migrantų deportaciją iš Europos Sąjungos.

Esminiu reformos lūžiu tapo įteisinta galimybė prieglobsčio negavusius asmenis išsiųsti į specialius „grąžinimo centrus“ (return hubs), įkurtus už ES teritorijos ribų, praneša „Politico“ leidinys.

Šis susitarimas pasiektas likus vos kelioms dienoms iki birželio 12 dienos, kuomet įsigalios kiti plataus masto ES migracijos ir prieglobsčio sistemos reformos etapai.

Naujuoju įstatymu siekiama sugriežtinti išorės sienų kontrolę ir padėti didžiausią migrantų naštą patiriančioms šalims.

Už migraciją atsakingas ES komisaras Magnusas Brunneris pažymėjo, kad reforma padės Bendrijai atgauti kontrolę dabar, kai, „Eurostat“ duomenimis, realiai ES teritoriją palieka tik vos 27% deportuoti įpareigotų asmenų.

„Privalome grąžinti žmonėms jausmą, kad mes kontroliuojame tai, kas vyksta“, – pareiškė M. Brunneris.

Griežtėjantis teisinis arsenalas

Pagal pasiektą susitarimą, ES šalims bus leidžiama asmenis, kuriems nurodyta palikti Bendrijos teritoriją, perkelti į už ES ribų esančius centrus. Kelios ES narės tokią galimybę jau analizuoja.

Be to, naujasis tekstas įveda kur kas griežtesnes priemones:

• Griežtesnė kontrolė: Įvedamos griežtesnės taisyklės asmenims, keliantiems grėsmę saugumui, numatomi ilgalaikiai sulaikymai ir draudimai atvykti.
• Kratų galimybė: Teisiškai įteisinama kratų migrantų namuose galimybė bei sankcijos už nebendradarbiavimą su teisėsauga.

Europos Parlamento derybose šią poziciją palaikė vadinamos dešiniosiomis politinės jėgos: Europos liaudies partija (EPP), Europos konservatoriai ir reformistai (ECR), taip pat dešinės frakcijos „Patriotai už Europą“ bei „Suverenių tautų Europa“.

Centro dešinės atstovas François-Xavier Bellamy pabrėžė, kad ilgą laiką Europa siuntė blogą žinutę, jog neturint teisės likti – vis tiek nieko nebuvo daroma, tačiau „ši era baigiasi“.

Kairiųjų ir žmogaus teisių gynėjų kritika

Susitarimas sulaukė itin griežtos liberalų, kairiųjų ir žmogaus teisių organizacijų reakcijos. Žaliųjų derybininkė Mélissa Camara pareiškė, kad naujasis tekstas įveda „teisinį arsenalą, tarnaujantį ksenofobinei ideologijai“, ir sulygino numatomas kratas namuose su prieštaringai vertinama JAV imigracijos tarnybos (ICE) praktika.

Tarptautinio pabėgėlių komiteto (IRC) advokacijos direktorė Marta Welander perspėjo, kad šie planai atveria „nerimą keliantį naują skyrių“, plečia vyriausybių galias sulaikyti žmones ir normalizuoja imigracijos reidus, o centrai už ES ribų gali tapti „teisinėmis juodosiomis skylėmis“.

Įgyvendinimo terminai

Nors praėjusį mėnesį derybos buvo įstrigusios dėl nesutarimų, kada priemonės turi įsigalioti, pirmadienio susitarimu rasta kompromisinė formulė.

Dalis teksto nuostatų įsigalios tik po metų, tačiau nuostatos, leidžiančios kurti grąžinimo centrus už ES ribų, bus pradėtos taikyti nedelsiant.

Tai itin aktualu Nyderlandams ir Vokietijai, kurios jau dabar aktyviai dirba prie tokių centrų steigimo sutarčių.

Kad susitarimas galutinai įsigaliotų, jį dar turės oficialiai patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Švedija švelnina migrantų vaikų deportavimo tvarką

Po ilgus metus vykdytos griežtos prieglobsčio politikos Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė reformuojanti sulaukusią kritikos imigracijos tvarką.

Pakeitimais siekiama sustabdyti praktiką, kuomet paaugliai yra deportuojami iš šalies, nepaisant to, kad jų šeimoms leidžiama pasilikti, praneša „Euronews“ leidinys.

Išblaivanti tikrovė: Skambūs pažadai prieš teisinę realybę

Nepaisant derybininkų optimizmo, ekspertai pastebi, kad naujasis įstatymas nesprendžia esminės problemos. Pagal Žmogaus teisių konvenciją, migrantas, pasienyje pasiprašęs prieglobsčio, privalo būti įleistas į valstybę prašymo svarstymo laikotarpiui.

Kadangi negrąžinimo principas draudžia išsiųsti asmenį, jei jam gresia pavojus, ES teismai ir toliau blokuos galutines deportacijas.

Be to, specialių centrų steigimas ir išlaikymas trečiosiose šalyse pareikalaus šimtų milijonų eurų papildomų išlaidų iš ES biudžeto, o pats teisinis mechanizmas be pamatinių tarptautinės teisės pokyčių rizikuoja virsti tik dar viena brangia, bet neefektyvia tarpine stotele.