infa.lt

Copyright AP Photo

Po ilgus metus vykdytos griežtos prieglobsčio politikos Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė reformuojanti sulaukusią kritikos imigracijos tvarką. Pakeitimais siekiama sustabdyti praktiką, kuomet paaugliai yra deportuojami iš šalies, nepaisant to, kad jų šeimoms leidžiama pasilikti, praneša „Euronews“ leidinys.

Švedijos migracijos agentūra šių paauglių deportacijas laikinai sustabdė dar kovo mėnesį, kai vyriausybė pirmą kartą paskelbė apie ketinimus keisti galiojančias taisykles.

Teisiniai ginčai kilo dėl nepilnamečių, kurie į Skandinavijos šalį atvyko su prieglobsčio prašiusiais tėvais arba vėliau prisijungė prie jų šeimos susijungimo pagrindu, tačiau, sulaukę 18 metų ir tapę pilnamečiais, gavo nurodymus palikti šalį.

Tokiais atvejais tėvai išlaikydavo teisę pasilikti Švedijoje, o pilnametystės sulaukę jaunuoliai būdavo pripažįstami neatitinkantys reikalavimų.

Tiek dešinioji premjero Ulfo Kristerssono koalicinė vyriausybė, tiek ją remianti prieš imigraciją nusiteikusi „Švedijos demokratų“ partija pripažino, kad ši sistema buvo ydinga.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai

Pirmadienį Migracijos ministras Johanas Forssellis spaudos konferencijoje pristatė kelis esminius taisyklių sušvelninimus:

Amžiaus riba: Amžius, nuo kurio migrantų vaikai pagal įstatymą bus laikomi suaugusiais, didinamas nuo 18 iki 21 metų.

Naujos paraiškos: Jaunuoliai, kuriems jau išduotas nurodymas išvykti, bet jie vis dar yra Švedijoje, galės pateikti naują prašymą leidimui gyventi.

Paraiškos iš užsienio: Šalį jau palikę asmenys taip pat galės kreiptis internetu arba per ambasadas, jei per pastaruosius trejus metus turėjo leidimą gyventi būtent šeimos susijungimo pagrindu.

Iki 2021 metų, suteikus leidimą gyventi suaugusiems prieglobsčio prašytojams, jų vaikams automatiškai būdavo suteikiama nuolatinė teisė pasilikti. Vėliau tvarka sugriežtinta – vaikams pradėti išduoti tik laikinieji leidimai, reikalaujantys pakartotinio kreipimosi.

Ministras J. Forssellis pabrėžė, kad „viską teisingai padarę“ paaugliai privalo turėti galimybę dirbti, studijuoti ir tapti visuomenės dalimi, nors kartu pažymėjo, kad vyriausybė ir toliau palaiko „labai griežtą prieglobsčio politiką“.

Politinis akligatvis: „popierinės“ deportacijos

Ekspertų ir stebėtojų vertinimu, šis taisyklių švelninimas išryškina skaitytojams nematomą, bet esminę Švedijos imigracijos politikos problemą – realių priemonių ir susitarimų su trečiosiomis šalimis tiesiog nėra.

Garsiai deklaruojamos paauglių deportacijos praktikoje dažniausiai likdavo tik popieriuje, kadangi Švedija neturi readmisijos sutarčių su migrantų kilmės šalimis, o pačios šalys atsisako priimti priverstinai grąžinamus piliečius.

Nenorėdami atvirai pripažinti, kad fiziškai tiesiog neturi kur išsiųsti šių jaunuolių ir, kad tūkstančiai jų šalyje lieka be jokių dokumentų bei teisių, ir metasi į šešėlinę veiką, politikai buvo priversti keisti įstatymus, praplėsti šeimos susijungimo išimtis ir teisiškai pratęsti jų buvimą Švedijoje.