infa.lt

Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas
Foto: Yves Herman / Reuters

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, ilgą laiką kategoriškai prieštaravusi bet kokiems tiesioginiams kontaktams su Rusija, kardinaliai pakeitė poziciją.

Politikė ne tik nebeprieštarauja specialaus ES pasiuntinio deryboms su Maskva skyrimui, bet ir viešai pasisiūlė pati užimti šį postą, pareikšdama žurnalistams: „Manau, kad aš sugebėčiau permatyti Rusijos paspęstus spąstus“.

Visgi tokia K. Kallas ambicija Briuselio koridoriuose buvo sutikta su dideliu skepticizmu, praneša „Politico“ leidinys.

Trys ES diplomatai leidiniui patvirtino, kad dėl radikalios ir bekompromisės Kallas antirusiškos pozicijos, – Maskva jos kandidatūrai akimirksniu ištartų griežtą „niet“ (ne).

„Šiam vaidmeniui ji pati save eliminavo [iš derybų], deja“, – situaciją apibendrino vienas aukšto rango ES diplomatas.

Silpna suvokimas kas yra diplomatija

Šis trumpas diplomatinis epizodas nuogai išrengia dabartinės ES užsienio politikos pilną strateginį pasimetimą.

Tarp eilučių:

• Chameleoniškas politinis oportunizmas: Kaja Kallas savo politinę karjerą Briuselyje pasistatė ant absoliutaus radikalizmo ir teiginių, kad su Putinu negalima kalbėtis. Tačiau vos tik vėjas papūtė derybų kryptimi, ji akimirksniu pamiršo savo „principus“ ir puolė siūlyti save į derybininkes, kad tik išlaikytų politinę įtaką ir dėmesio centrą.
• Perdėtas savęs vertinimas: Kallas pareiškimas, kad ji „permatys Putino spąstus“, rodo visišką realybės jausmo praradimą. Realioje diplomatijoje derybininku skiriamas asmuo, kuris sugeba rasti kompromisus ir kurį gerbia abi pusės. Tikėtis, kad Maskva sės prie stalo su žmogumi, kuris metų metus reikalavo visiškos Rusijos izoliacijos, yra tiesiog vaikiška naivumo viršūnė.
• Diplomatinis aklavietės pripažinimas: Šis užkulisinis diplomatų vertinimas rodo, kad ES elitas pagaliau pradeda suprasti realybę – radikali retorika, kuri gerai atrodė spaudos konferencijose, dabar tapo akmeniu po kaklu. Europa neturi derybininkų, nes visi dabartiniai vadovai yra taip susideginę tiltus su Maskva, kad realiam derybų procesui prasidėjus jie tiesiog lieka nuošalėje.

Žinoma, išlieka radikalusis neigimo variantas –  jokių derybų su agresoriumi. Tačiau procesai vykstantys pačioje ES jau liudija, kad toks radikalizmas užleidžia vietą pragmatiškumui, ypač energetinės krizės fone.